Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-690-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2A-690-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
S. Š.
Advokatai
Aurelija Puzinienė, Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-690-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2., 78.2.1., 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant ieškovui M. Š.,ieškovo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,atsakovei S. Š.,atsakovės atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei S. Š. (institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. Š. 2008-12-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2006-04-19, po santuokos nutraukimo jo ir atsakovės sūnus A. liko gyventi su atsakove. Su sūnumi jis nuolat palaikė artimus, paremtus abipuse pagarba ir meile santykius, o nuo 2007 metų rudens sūnus vis dažniau ėmė skųstis dėl atsakovės ir jos motinos (A. močiutės) netinkamo elgesio su juo (vaiku), t. y. atsakovė trenkdavo ranka sūnui per galvą, palikdavo vieną per naktį su močiute, nors vaikas prašė to nedaryti, neleido bendrauti su tėvu, vertė vaiką jaustis kaltu, kad bendrauja su juo (ieškovu), menkino tėvo autoritetą. Siekdamas apsaugoti sūnų nuo neigiamos socialinės aplinkos, agresyvaus atsakovės elgesio, jis kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrę. Atsakovės psichologinis smurtas prieš sūnų kelia vaikui vis didesnę baimę, sukelia ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, sūnus nebenori grįžti pas atsakovę, prašo leisti visam laikui likti gyventi pas jį (ieškovą). Atsižvelgdamas į vaiko norą ir teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų vaiko fizinį, protinį, socialinį, dvasinį vystymąsi, į tai, kad jo gyvenimo draugė neprieštarauja, jog sūnus A. gyventų su jais, prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 21 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1574-465/2006, dalis, susijusias su nepilnamečio A. Š. gyvenamąja vieta ir priteistu išlaikymu, nustatė nepilnamečio A. Š. gyvenamąją vietą su tėvu M. Š., priteisė iš motinos S. Š. nepilnamečiam sūnui A. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-03, kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iki sūnaus A. pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį sumokėtas laikino išlaikymo lėšas, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminiam atstovui tėvui M. Š., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nutraukė pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1574-465/2006 priteisto iš M. Š. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimą, priteisė iš S. Š. į valstybės biudžetą 144 Lt žyminį mokestį, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurią nepilnamečio A. Š. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. Š., iš motinos S. Š. priteistas laikinas 400 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sustabdytas priteisto išlaikymo sūnui A. Š. iš tėvo M. Š. išieškojimas, nukreipė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad 2006-04-19 sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. Š.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis vaiko interesų pirmenybės principu, atsižvelgdamas į vaiko norą, įvertinęs, kad vaiko noras gyventi su tėvu neprieštarauja vaiko interesams, padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta turi būti pakeista ir nustatyta kartu su tėvu (ieškovu). Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, teismas, vadovaudamasis CK 6.461 str. 2 d., teismų praktika šios kategorijos bylose, priteisė iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 400 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovė dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl konstatavo, kad atsakovė nepaneigė išlaikymo dydžio prezumpcijos ir neįrodė, jog yra pagrindas sumažinti minimalų išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį.

Šalies argumentai

Atsakovė S. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1574-465/2006, kuriuo A. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja (atsakove) ir vaikui iš M. Š. priteistas 400 Lt išlaikymas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepanaikinus sprendimo, sumažinti nuo 2008-12-03 iš jos (atsakovės) priteistą išlaikymo dydį iki 130 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir šališkas. Teismas 2008-12-03 nutartimi, pažeisdamas procesinės teisės normas, t. y. nepranešęs jai, nepagrįstai, vadovaudamasi vien tik ieškovo nurodytais melagingais argumentais, tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi išimtinai M. Š. nurodytomis aplinkybėmis apie jos, kaip mamos, netinkamą elgesį, grindžiamą tik VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro gydytojos D. M. išrašu iš asmens sveikatos istorijos Nr. 2162, kuris vėliau šio centro direktorės buvo pripažintas neturinčiu jokios teisinės reikšmės, jokių grėsmių, dėl kurių jai turėtų būti nepranešta apie ieškinio nagrinėjimą, taip pat nebuvo nustatyta. Gavusi tik teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskyrimo, kurioje buvo nurodyti visiškai absurdiški duomenys apie jos asmenybę, ji pasimetė, buvo pažeminta ir dėl streso būsenos per nustatytą terminą nespėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, tik prašymą teismui netenkinti ieškovo reikalavimų. Tai, kad jai nebuvo pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą, įrodo aiškų bylą nagrinėjusios teisėjos J. Trinkūnienės šališkumą. Teisėjos šališkumą įrodo ir ta aplinkybė, kad teisėja M. Š. teismo posėdyje paklausė „Ar norite, kad mokesčiai, kuriuos jūs jau sumokėjote, būtų perkelti S. Š.?“. Dėl to 2009-02-20 ji pareiškė nušalinimą teisėjai, neturėjo jokių abejonių, kad teisėja bus nušalinta, todėl nebuvo pasirengusi tą dieną teisminiam bylos nagrinėjimui, tačiau teisėja nebuvo nušalinta, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas nutartyje nurodė, kad nėra tam pagrindo remiantis teisėjos paaiškinimu, jog „visus procesinius veiksmus ji atlieka vadovaudamasi CPK reikalavimais“, S. Juocevičius nurodė, kad „teisėjos veiksmuose nenustatyta šališkumo“ bei aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, jos nurodytas šališkumo įrodymas apskritai nebuvo tirtas ir teismo posėdis įvyko jai visiškai netikėtai. 2008-12-03 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimta vadovaujantis įrodymais, kurie visiškai neturi jokios teisinės ar faktinės reikšmės, t. y. atsakovas nepagrįstai, nepateikdamas jokių įrodymų, šmeižė ją ir jos motiną L. C. S., manipuliavo vaiku ir suformavo neigiamą vaiko nuomonę apie ją (atsakovę) ir vaiko močiutę, nors jokios ekspertizės nebuvo atliktos. Atsakovas sistemingai ir iš anksto suplanavęs ir apgalvojęs ketino iš jos atimti sūnų, todėl kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro gydytoją, o teismas, neįsitikinęs ieškovo pateiktų duomenų tikrumu, tenkino ieškovo prašymą ir nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo (ieškovu). Dėl ieškovo paskleisto žeminančio šmeižto ir 2008-12-03 nutarties ji kreipėsi į generalinę prokuratūrą, Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas žodžiu įspėjo M. Š. dėl tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo ir šmeižto. 2008-12-19, 2009-01-26 ji kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas prašymus ignoravo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2006-04-19 sprendimu santuoka tarp jos ir ieškovo buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovas ją sumušė, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Po to, kai teismas nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, M. Š. manipuliuoja vaiko nuomone, tačiau teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus reikalavimus išsiaiškinti vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykių pobūdį, jų tikrumą, todėl priėmė šališką sprendimą. M. Š. aktyviai pradėjo rūpintis sūnumi tik pareiškęs ieškinį, gyvendamas santuokoje su ja ir po santuokos nutraukimo sūnumi nesirūpino, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo, neįsigilino į ginčo esmę. Teismas vadovavosi Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada apie vaiko tėvų buitines sąlygas, tačiau šiose išvadose nėra pateikta jokių duomenų apie tėvų dorovines ir asmenines savybes. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko noras neprieštarauja vaiko interesams, nes ieškovas su sugyventine augina dvi kates ir žiurkę, nors sūnus katėms yra alergiškas, todėl vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams. Kadangi nuo 2008-12-09, kai sūnus buvo atskirtas nuo jos, sūnui buvo daromas psichologinis spaudimas, tikslingai suformuota vaiko nuomonė prieš ją (motiną), todėl tik atlikus psichologinę ekspertizę galima išsiaiškinti tikruosius vaiko norus ir nuomonę, ji prašė teismo skirti vaiko psichologinę ekspertizę VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centre, siekiant išsiaiškinti tikrąjį vaiko norą, tačiau teismas atsisakė skirti tokią ekspertizę. Sūnus su ja gyveno 8 metus, po skyrybų su ieškovu norėjo ir liko gyventi su ja, tačiau dabar yra visiškai susvetimėjęs ir nutolęs, vadina ją, jos motiną (močiutę) baisiomis, o vyro sugyventinę, kurios anksčiau nekentė, nes „ji pavogė tėtį“ – gera. Be to, atsakovas sūnui nėra sudaręs tinkamų gyvenimui sąlygų, t. y. sūnus su atsakovu gyvena ne name, kaip teigiame, bet bute, sūnus miega svetainėje ant ištiesiamo fotelio, svetainėje miega ir ieškovas su drauge, sūnus namų darbus ruošia ant virtuvinio stalo. Teismas nepagrįstai priteisė iš jos nepilnamečiam sūnui 400 Lt išlaikymą, nes ji nekilnojamojo turto neturi, per mėnesį gauna 1100 Lt darbo užmokestį, vien minimaliom reikmėm išleidžia didžiąją dalį atlyginimo (už 2009 m. sausį mokėjo 283,44 Lt už komunalines paslaugas, 12 Lt už dujas, 60,32 Lt už būsto nuomą, 80,50 Lt už internetą ir kabelinę televiziją, 110 Lt už kelionei į darbą reikalingą nuolatinio troleibuso ir autobuso pažymėjimą, 60,58 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, apie 300 Lt už maistą). Ji turėtų galimybę mokėti sūnui tik 130 Lt dydžio išlaikymą, priešingu atveju, turėtų imti paskolą iš banko. Ieškovo materialinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė nei jos.

Atsiliepimas

Ieškovas M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, teikė įvairius prašymus, įrodymus. 2008-12-03 nutartis yra įsiteisėjusi, 2009-02-21 sprendimu ši nutartis buvo panaikinta, todėl ji negali būti apeliacinio skundo nagrinėjimo objektas. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad 2006-04-19 sprendimu santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes 2006-09-18 apeliacinės instancijos teismo nutartimi sprendimo dalis dėl kaltės buvo pakeista, t. y. nurodyta, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas teisingai vadovavosi vaiko interesų pirmenybės principu, atsižvelgė į vaiko norą, išreikštą nuomonę, surinktus įrodymus bei nustatė vaiko gyvenamąją vietą su juo. Nors apeliantė nurodo, kad prašė teismo skirti vaiko psichologinę ekspertizę, tačiau pati atsakovė nesutiko su tokios ekspertizės skyrimu, 2009-01-28 rašte teismui buvo nurodžiusi, kad nesutinka, jog sūnui A. būtų atliekami psichologiniai tyrimai, eksperimentai. Atsakovė yra sveika, dirba, todėl teismas teisingai iš atsakovės vaikui išlaikyti priteisė minimalų 400 Lt išlaikymą. Jis nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, nes atsakovė buvo sutikusi, kad jei jis atsisakys nuo išlaikymo vaikui, vaikas galės gyventi su juo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, atsižvelgęs į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, vaiko norą, pagrįstai ir teisėtai nustatė nepilnamečio A. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) M. Š.. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė S. Š. sūnui A. Š. turi teikti 400 Lt dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė nevisapusiškai išsiaiškinęs ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, kuri nustatant priteistino išlaikymo iš tėvų dydį pagal CK 3.192 str. yra svarbi. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas dėl apeliantės S. Š. nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (šališkas teismas) (CPK 329 str. 2 d. 1 p.). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teisėjos J. Trinkūnienės šališkumą įrodo tai, kad teisėja 2008-12-03 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatė laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nepranešusi apie tai atsakovei, kad teisėja teismo posėdyje ieškovo M. Š. paklausė dėl mokesčių priteisimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališka teisėja. CPK 148 str. numato teismui teisę nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, jei yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomu. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 148 str. 5 d.). Atsakovė neginčijo, jog šią pirmosios instancijos teismo nutartį gavo, tačiau šios nutarties įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Atsakovės prašymas dėl teisėjos J. Trinkūnienės nušalinimo buvo išnagrinėtas CPK 69 str. nustatyta tvarka, priimta 2009-02-20 nutartis, kuria nenustatyta, kad teisėja yra šališka, tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuota bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Teisėjos atliekami procesiniai veiksmai nėra pagrindas pripažinti, kad ji yra šališka. Ši byla yra šeimos byla, todėl teismas (teisėjas) privalo būti aktyvus, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta (CPK 376 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ši nutartis pagal įstatymą galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienos nuo jos nuorašo įteikimo dienos (CPK 334, 335 str.). Šis apskundimo terminas nėra naikinamais, jį gali teismas atnaujinti pagal atskirąjį skundą paduodančio asmens prašymą (CPK 307, 338 str.). Kaip jau buvo minėta, atsakovė šios nutarties neskundė, neprašė atnaujinti termino jai apskųsti, jei laiku negalėjo paduoti skundo. Nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 334 str. 3 d. numato, kad į apeliacinį skundą gali būti įtraukti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, jei dėl tokių nutarčių negali būti paduodami atskirieji skundai. Kadangi šioje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo, todėl apeliaciniame skunde, kuriuo yra ginčijamas teismo priimtas sprendimas, nutarties pagrįstumas ir teisėtumas negali būti ginčijamas. Be to, byloje nepateikti jokie įrodymai, kad priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidė nepilnamečio vaiko interesus, kurie šioje byloje yra prioritetiniai.

Dėl nepilnamečio A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovui M. Š. ir atsakovei S. Š. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Š., ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu, po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove) S. Š. jos gyvenamojoje vietoje, iš ieškovo M. Š. priteistas išlaikymas sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas M. Š. teikė sūnui priteistą išlaikymą, bendravo su sūnumi, palaikė nuolatinį tėvo ir vaiko ryšį. Tai, kad ieškovas su sūnumi bendravo, teikė išlaikymą, patvirtino atsakovė S. Š. 2009-02-20 teismo posėdyje (T. 1, b. l. 91-92).

Ieškovas 2008-12-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jo (sūnaus) gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu. Ieškovas M. Š. ieškinį grindė tuo, kad sūnus prašo paimti jį gyventi kartu su juo (ieškovu) dėl atsakovės, atsakovės motinos (sūnaus močiutės) netinkamo elgesio, dėl kurio sūnus patiria ne tik fizinį smurtą, bet ir psichikos, dvasios skausmą, tuo, kad jis (ieškovas) turi galimybę sudaryti sūnui tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų vaiko fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystimąsi. Pirmosios instancijos teismas 2008-12-03 nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio A. Š. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu M. Š.. Bylos duomenimis faktiškai nepilnametis vaikas su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2008-12-09 (T. 1, b. l. 90, 109). Duomenų, kad vaikas gyventi pas tėvą buvo perkeltas prievarta, nėra. Atsakovė su pareikštu ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nesutiko, siekė, jog nebūtų pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu po santuokos nutraukimo nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad ieškovas ieškinyje nurodė nebūtus, išgalvotus, melagingus dalykus, jis yra 2006-04-19 teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl agresyvaus elgesio šeimoje, netinkamų veiksmų, alkoholio vartojimo, ieškovas neturi savo gyvenamojo būsto, gyvena pas L. K., teismas negali bloginti vaiko gyvenimo sąlygų, ieškovas be jos (atsakovės) sutikimo vaiką nuvežė pas psichiatrą, vienkartinis vaiko emocinės būklės vertinimas negali būti pagrindas keisti tėvų bendravimo su vaiku sąlygas ir gyvenamąją vietą, kad vaikui reikalinga mamos, t. y. atsakovės, priežiūra (T. 1, b. l. 51). Taip pat atsakovė buvo nurodžiusi, kad ieškovas negali užtikrinti vaiko teisės sveikai vystytis įgyvendinimo, nes piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja necenzūrinius žodžius prie vaiko, L. K. augina kates ir žiurkę, o tai kenkia jos sūnaus sveikatai, nes jis yra alergiškas ir ypač jautrus kačių plaukams, kad ieškovas nevykdė tėviškų pareigų, tapo aktyviu tėvu tik iškėlus bylą teisme, šmeižia jos (atsakovės) motiną, vaiko noras prieštarauja jo interesams (T. 1, b. l. 74-75).

Iš šalių, kurios gyvena skyrium, nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp jų yra ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-19 sprendimu buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas M. Š. sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (T. 1, b. l. 15). Įstatymai nenumato, kad jei jau buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų teismo sprendimu, tai ši vieta negali būti keičiama. Priešingai, CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis CK 3.174 str. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Teismas taip pat privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, socialinius, turtinius ir kitokius poreikius. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant ginčą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983, 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2009-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2007-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar tokios aplinkos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas, reikalingas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes apie jų santykius su vaiku, jų materialinę padėtį ir galėjimą sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas, asmeninius bruožus, moralės ir dorovės savybes, jų pateiktus įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad abu tėvai gali sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, sugeba atlikti tėvų pareigas, abiejų asmeniniai bruožai, moralės, dorovės savybės yra tinkami tam, kad jie galėtų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Ieškovas byloje nurodė, kad vaikas skundėsi atsakovės netinkamu elgesiu su juo, vaikas sakė, kad mama trenkdavo ranka per veidą, nereagavo į prašymus nepalikti jo su močiute, nevykdydavo pažadų, palikdavo naktį vieną, neleisdavo su tėvu praleisti laisvalaikio. Byloje apklaustas šalių sūnus nurodė, kad mama kartą trenkė per veidą su žiedu, mama dažnai trankydavo, mušė, mama palikdavo su močiute (T. 1, b. l. 60-61, 94-95). Vaikas Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai inspektorei nurodė, kad mama nesirūpina juo, nepaima iš mokyklos, nepadeda ruošti pamokų, dažnai barasi, su draugu garsiai žiūri televizorių ir garsiai juokiasi, dėl mamos darbo jis dažnai turėjo būti pas senelę (T. 1, b. l. 42-43). Vien remiantis šiais vaiko paaiškinimais nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neprižiūrėjo vaiko, juo tinkamai nesirūpino, skriaudė, nuolat naudojo smurtą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė, kai vaikas gyveno su ja, ir po to, kai vaikas pradėjo gyventi su tėvu, rūpinosi ir rūpinasi vaiku, jį myli. Tai patvirtino byloje apklaustos liudytojos L. C. S., D. Z., L. S., V. V., M. B., I. K.. Atsakovė dirba auklėtoja Vilniaus vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2008-09-01 dirba tik dienomis (T. 1, b. l. 113). Atsakovė darbe charakterizuojama puikiai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad jos moralinės, dorovinės savybės yra tokios, kad ji negali dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, daro vaikui neigiamą įtaką. Pagal bylos duomenis atsakovė nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra tvarkingas, gražiai įrengtas, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kur jam sudarytos geros sąlygos poilsiui, žaidimams ir pamokų ruošai (T. 1, b. l. 44-45).

Atsakovė nurodo, kad ieškovas M. Š. yra agresyvus, vartojantis alkoholį, smurtavo prieš ją, kai jie gyveno šeimoje, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006-04-19 sprendimu nutraukė santuoką dėl ieškovo M. Š. kaltės, nes 2005-03-28 M. Š. parėjo į namus išgėręs, pradėjo priekabiauti, stumdytis ir vaiko akivaizdoje pargriovęs ją ant grindų pradėjo mušti. Šios atsakovės nurodomos aplinkybės nepripažintinos įrodytomis. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra pakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-18 nutartimi, nurodant kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad S. Š. nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, o tai, jog tarp šalių įvyko ginčas, buvo iškviesta policija, dar neįrodo, kad atsakovas ieškovę mušė, smurtavo (T. 2, b. l. 20a-24). Minėtoje nutartyje taip pat buvo įvertinta Vilniaus miesto 1-ojo komisariato 2006-01-24 pažyma, kuria savo atsikirtimus į ieškinį nagrinėjamoje byloje grindė atsakovė, tačiau šios pažymos pagrindu nebuvo pripažinta, kad ieškovas smurtavo ir dėl to iširo santuoka. Buvo nustatyta, kad santuoka iširo dėl to, kad abu sutuoktiniai vienas kitam nebuvo lojalūs, nesilaikė įstatymo nustatytų sutuoktinių pareigos vienas kitą gerbti ir remti. Atsakovė byloje nepateikė neginčytinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Liudytoja L. C. S., kuri yra atsakovės motina, parodė, kad kai ieškovas gyveno su atsakove, nuolat girtaudavo, duodavo vaikui gerti alų, A. sakė, kad kai jam buvo 5 metai, ieškovas davė jam surūkyti cigaretę (T. 1, b. l. 94). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja M. B. parodė, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, per dieną išgerdavo 2-3 butelius alaus, šeimyninėse išvykose gėrė nesaikingai, paskutinį kartą ieškovą girtą matė 2009 m. rudenį, po to nebebendravo. Liudytoja R. G. Š., kuri yra ieškovo motina, parodė, kad savo sūnaus (ieškovo) niekada nematė girto (T. 1, b. l. 93). Liudytoja L. K. (ieškovo žmona) parodė, kad ieškovas išgeria saikingai, kai išgeria alaus, vairuoja ji (T. 1, b. l. 93). Esant tokiems įrodymams negalima daryti išvados, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos Vilniaus apskrities VPK informatikos ir ryšių skyriaus pažymos dėl M. Š. administracinių nuobaudų matyti, kad ieškovas nebuvo baustas administracine nuobauda dėl alkoholio vartojimo (T. 2, b. l. 25-27). Iš teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp šalių, matyti, jog nepilnamečio vaiko A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ne dėl tos priežasties, kad ieškovas smurtavo šeimoje, girtavo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas gyvena su žmona L. Š. (buvusi K.), jos dukra nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra 5 kambariai, plotas – 275 kv. m, visi patogumai (T. 1, b. l. 208-209). Šiame name yra šalių sūnui skirtas kambarys, kuris yra erdvus, švarus, tvarkingas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad šalių sūnus negali gyventi su tėvu dėl jo žmonos ar žmonos dukros tam tikrų savybių, būdo, elgesio, kad vaikas negali gyventi su tėvu jo name dėl laikomų kačių, žiurkės. Vien atsakovės pateikta 2006-01-25 medicininė pažyma, kad vaikas jautrus namų dulkėms, kačių plaukams, kad jis yra alergiškas (T. 1, b. l. 76-77), nepatvirtina, jog vaikui nesudaromos tinkamos ir sveikos gyvenimo sąlygos.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas netinkamai rūpinasi sūnumi, neužtikrina vaiko auklėjimo, suprastėjo vaiko mokslai, vaikui apsigyvenus su ieškovu, ieškovas visai vaiko nežiūri, nes sūnus neturėjo nei Kūčių, nei Kalėdų, nei Naujųjų metų švenčių, buvo išvežtas kažkur į kaimą be telefono, šiltų rūbų ir laikomas iki 2009-01-04, sūnus yra suvargęs, įbaugintas, pasenęs, išbalęs nuo despoto tėvo M. Š. ir į motinas pretenduojančios L. K.. M. Š. elgiasi piktybiškai, nuteikinėja sūnų prie ją, grasina jai, neleidžia matytis ir bendrauti su sūnumi (T. 1, b. l. 46, 108). Ieškovas nurodo, kad jis rūpinasi sūnumi, nuveža jį į mokyklą, pasiima iš mokyklos, ruošia su juo pamokas, sūnaus mokslai pagerėjo, kai jis pradėjo gyventi su juo, kartu leidžia laisvalaikį, sūnus lanko jaunimo šokius, už kuriuos jis moka kas mėnesį 40 Lt, eina kartu į kiną, sūnus tvarkosi savo kambarį, nuvažiuoja pas draugą pažaisti, turi mobilųjį telefoną, paskambina mamai, jis dalyvavo su sūnumi sporto varžybose (T. 1, b. l. 60). Nepilnametis A. teismo posėdyje nurodė, kad jis lanko šiuolaikinius šokius, į būrelį jį nuveža tėtis, gerai sekasi mokslai, patinka lietuvių kalba, mėgsta skaityti, tėtis nedraudžia matytis su mama, leidžia, mamai jis paskambina, bet ne dažnai, dažniau skambina jis, o mama dažniau rašo žinutes, su mama galėtų susitikti šeštadienį (T. 1, b. l. 61). Iš Vilniaus Žirmūnų vaikų ir jaunimo klubo 2009-02-19 pažymos Nr. 13 matyti, kad A. nuo 2008 m. rugsėjo mėn. lanko laisvalaikio studiją (tecktonik šokiai) 2 kartus per savaitę (T. 1, b. l 83). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad vaikui, pradėjus gyventi su tėvu, juo tėvas nesirūpino, vaikas pradėjo blogai mokytis, jam nesudaromos sąlygos mokytis, lavintis. Atsakovės pateikta I klasės mokinio pasiekimų knygelė neleidžia daryti tokios išvados, nes byloje nėra duomenų apie vaiko vėlesnius mokslo rezultatus.

Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad vaikas myli ir tėvą, ir mamą. Tai patvirtina kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad vaikas sunkiai priima savo šeimos subyrėjimą, norėtų užmiršti tą dieną, kai tėvai išsiskyrė, išsako didelį norą, kad tėvai susitaikytų ir gyventų kartu, puoselėja viltį, kad taip ir bus (T. 1, b. l. 257). Iš vaiko apklausos teisme, šios išvados matyti, kad vaikas myli tėvą, jam tėvas yra reikalingas. Taip pat byloje pateiktas vaiko 2007-05-03 piešinys (T. 2, b. l. 41), liudytojos M. B. parodymai patvirtina, kad vaikas myli ir mamą, jam mama yra reikalinga.

Šioje byloje būtina vertinti ne tik tai, ar tėvai tinkamai vykdo savo, kaip tėvo (motinos), pareigas, užtikrina vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvų asmenines, dorovines, moralines savybes, sudaro vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan., bet ir vaiko nuomonę. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 str. 4 d.), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis išreiškė norą gyventi su tėvu, tai jis patvirtino ir atliekant kompleksinį psichiatrinį-psichologinį vertinimą. Ši vaiko nuomonė iš esmės buvo pagrįsta jo ir tėvo artimesniu bendravimu, jam patinkančiu laisvalaikio praleidimu. Iš kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados matyti, kad vaikas labiausiai sutaria su tėčiu, nori gyventi su tėčiu, analizuodamas savo ir tėvų tarpusavio santykius, vaikas visose projekcinėse užduotyse save vaizduoja šalia tėčio, net tada, kai yra galimybė būti vienodai arti abiejų tėvų, panašios tendencijos ryškėja tėvų-vaiko santykių stebėjimo metu, su mama kontaktas formalus, labiau inicijuojamas mamos, su tėvu bendravimas dalykiškas, tačiau berniukas labiau atsipalaidavęs, emociškai gyvesnis, išraiškingesnis. Taip pat nurodoma, kad tėtis vaikui yra emociškai reikšmingesnis žmogus, pildydamas „Teigiamų ir neigiamų pasirinkimų anketą“ tėčiui priskiria aštuonis teigiamus pasirinkimus (tėtį kviestųsi į pagalbą, jam pirmam norėtų pranešti puikias naujienas, jį labiausiai norėtų pradžiuginti ir pan.), mamai skiria penkis, tik neigiamus pasirinkimus. Šie specialistų atlikti tyrimai ir duoti įvertinimai rodo, kad vaikas emociškai yra labiau prisirišęs prie tėvo, jaučiasi saugiau su tėvu. Vaikas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios reiškė norą gyventi su tėvu, byloje nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad jis kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgdamas į vaiko išsakomus argumentus, dėl kurių jis nori gyventi su tėvu, t. y. kad būtų pakeista nustatyta gyvenamoji vieta, o ne dėl kitokių priežasčių (materialinių, keršto ar pan.). Atsakovė 2009-02-20 teismo posėdyje nurodė, kad sūnui yra reikalingas tėvas, todėl jis nuolat kartodavo, kad nori gyventi su tėvu (T. 1, b. l. 92). Taip pat byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos pakeitimo suformavo ieškovas, kad ieškovas nuteikė vaiką prieš motiną. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pirmosios instancijos teismo posėdyje davė išvadą, kad vaiko nuomonė yra aiški, konkreti, nuoširdi ir užtikrinta, vaikas nori gyventi su tėčiu (ieškovu), todėl būtina į šią nuomonę atsižvelgti ir jos paisyti, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (T. 1, b. l. 96). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad vaikas, sakydamas, jog nori gyventi su tėvu, meluoja, yra primokytas ieškovo, bijo, vaiko nuomonė yra suformuota ieškovo, atsakovės atstovė, remdamasi kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvada, nurodė, jog vaikas motyvuotai nesuformavo savo nuomonės, dėl amžiaus ypatumų negali priimti savarankiškų sprendimų. Įvertinus kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvadoje nurodytas aplinkybes apie atliktus tyrimus, stebėjimus, išvadas, nustatytina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai nėra pagrįsti. Atsakovės nurodyta motyvacija apie vaiko melavimą dėl to, kad bijo tėvo, yra nelogiška, nes priešingai, vaikas, bijodamas tėvo, nenorėtų su juo nuolat gyventi. Išvadoje nurodyta, kuo pagrįsta vaiko nuomonė, išreikštas noras gyventi su tėvu. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad vaikas dar nėra brandus pareikšti savarankišką nuomonę, kad į vaiko nuomonę neturi būti atsižvelgta, nors pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sutinka, jog vaiko nuomonė su kuo jis nori gyventi yra svarbi (T. 1, b. l. 92). Įvertinus šalių sūnaus amžių (jam 2010-04-17 suėjo 10 metų), jo brandą, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šalių sūnus sugeba išreikšti savo nuomonę, suformuluoti pažiūras, todėl į jo norą turi būti atsižvelgta.

Kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvadoje nurodyta, kad nepilnametis A. Š. yra gero verbalinio supratingumo, išsako savo mintis, bando jas analizuoti, tinkamai reflektuoja savo jausmus. Berniuko verbaliniai intelektiniai gebėjimai yra truputį aukštesni už vidutinius, neverbaliniai intelektiniai gebėjimai yra vidutiniai, atitinka vaiko amžiaus normą. Atsižvelgiant į berniuko pažintinių gebėjimų bei socialinės brandos išsivystymo lygį, amžiaus ypatumus bei individualias savybes berniukas geba išreikšti savo pažiūras ir nuomonę, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Visų individualių konsultacijų metu A. aiškiai išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu. Vertinimo metu nenustatyta, kad vaiko nuomonei, pasirinkimui su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, netinkamą (neigiamą) įtaką daro tas iš tėvų, su kuriuo vaikas išreiškia norą gyventi, ar kiti asmenys, pats berniukas bet kokį tėčio ar mamos poveikį jo sprendimui taip pat neigia. Liudytoja N. B. parodė, kad vaikas yra sąmoningas, gudriai gali išreikšti savo nuomonę, svarbiais sau klausimais gali gudrauti. Byloje nepateikti įrodymai, kad vaikas dėl savo sveikatos ar raidos ypatumų yra nesubrendęs išreikšti savo nuomonę, pažiūras.

Tiek iš vaiko apklausos teismo posėdžiuose, tiek iš jo paaiškinimų Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, psichiatrei ir psichologei, kurios atliko minėtą vertinimą, matyti, kad nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšiai yra glaudesni su tėvu, nei su motina, vaikas pasitiki tėvu, tėvo autoritetu, kuris yra svarbus berniuko raidai ir formuojantis berniuko lytiniam identitetui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku. Pažymėtina, kad atsakovei gali būti šalių tarpusavio sutarimu sudarytos sąlygos ar teismo tvarka nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka, nes byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog maksimalus vaiko bendravimas su atsakove neužtikrintų vaiko interesų, galėtų pažeisti vaiko teises, jog atsakovės elgesys su vaiku yra netinkamas ar žalingas vaikui. Pagal bylos duomenis jau daugiau nei vieni metai vaikas gyvena su tėvu, t. y. gyvena nuo 2008-12-09, byloje nėra įrodymų, kad vaikui nėra užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos, kad vaikas yra skriaudžiamas ar jam daroma kitokia žalinga įtaka, ir dėl to turėtų būti vėl pakeista jo gyvenamoji vieta prieš jo valią.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, darytina išvada, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, kad priimtas sprendimas pažeidžia prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas dėl to, kad nebuvo patenkintas atsakovės prašymas paskirti vaikui psichologijos ekspertizę, kuri būtų atlikta Vaiko raidos centre, nes šis atsakovės prašymas buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymu pavedė Vaiko raidos centrui atlikti kompleksinį psichiatrinį-psichologinį vaiko ir šeimos įvertinimą.

Vilniaus apygardos teismo 2009-09-25 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, todėl taikytos 2009-09-25 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl priteisto iš atsakovės S. Š. išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečio A. Š. gyvenamąja vietą su ieškovu M. Š., priteisė iš atsakovės S. Š. nepilnamečiam sūnui A. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-03, kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iki sūnaus A. pilnametystės, išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį sumokėtas laikino išlaikymo lėšas, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminiam atstovui tėvui M. Š., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nutraukė pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1574-465/2006 priteisto iš M. Š. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimą, priteisė iš S. Š. į valstybės biudžetą 144 Lt žyminį mokestį. Ieškovas ieškinyje nebuvo suformulavęs reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui, tačiau 2009-02-20 teismo posėdyje nurodė, kad prašo, jog iš atsakovės būtų priteistas 400 Lt išlaikymas sūnui (T. 1, b. l. 91). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu tėvai gali teikti vienodo dydžio išlaikymą sūnui, kad nėra teisinio pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistino minimalaus išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes šioje byloje pateikti įrodymai, susiję su šalių turtine padėtimi, rūpinimusi ir vaiko priežiūra, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie vienodą galimybę abiems tėvams teikti vienodo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Vien tai, kad atsakovė turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė privalo teikti sūnui išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt.

CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes ir įrodymus apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, darytina išvada, kad 800 Lt išlaikymo suma yra pakankama. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovė negali teikti tokio pat dydžio išlaikymo, kaip ir ieškovas.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2009-04-20 išrašo – pažymėjimo matyti, kad ieškovui M. Š. nuosavybės teise priklauso 0,081 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis vienbutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas yra 100 proc. (T. 1, b. l. 179-181). M. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. jam buvo išmokėta 19942,41 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais (b. l. 13, 52, 53). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra pasikeitęs, kad ieškovui priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, tačiau nurodė, jog savo turtinės padėties neįrodinės, į bylą neteikė įrodymų, susijusių su šiuo metu gaunamomis pajamomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama apie ieškovo gaunamas pajamas, vadovaujasi ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-01 pažymos apie pajamas matyti, 3 paskutinių mėnesių vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 3186,56 Lt per mėnesį (T. 1, b. l. 13). Ieškovas, turėdamas verslą, neteikė byloje įrodymų, kokias pajamas gauna iš šio verslo. Taip pat neteikė jokių įrodymų, kokias įmokas kas mėnesį moka bankui, kokias pajamas gauna jo sutuoktinė. Pagal bylos duomenis hipoteka įregistruota žemės sklypui (T. 1, b. l. 180).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2009-03-09 rašto Nr.RA(5.1.32.)-8554 matyti, kad atsakovės S. Š. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (T. 1, b. l. 117). Taip pat byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovė turi registruotino kilnojamojo turto ar kito vertingo kilnojamojo turto, vertybinių popierių. Atsakovė gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba Vilniaus vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja (T. 1, b. l. 30). Iš Vilniaus vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovei nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2009 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 9252,46 Lt darbo užmokestis, nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. – 3414,55 Lt darbo užmokestis, t. y. apie 1138,33 Lt kas mėnesį šiuo metu (T. 1, b. l. 71, T. 2, b. l. 39). Pagal bylos duomenis atsakovė nuolat bendrauja su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė negali maksimaliai bendrauti su sūnumi, t. y. praleisti su juo dalies savaitgalių, švenčių, atostogų. Akivaizdu, kad atsakovė, praleisdama savaitgalius, šventes, atostogas, rūpinsis vaiko maistu, laisvalaikiu, jo lavinimu, užtikrins buities sąlygas ir pan., o tam ji turės skirti lėšas.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį pagal byloje jų pateiktus įrodymus, jų gaunamas pajamas, atsižvelgiant į tai, kad abu turi po vieną išlaikytinį, nustatytina, kad didesniąją dalį išlaikymo vaikui (800 Lt) turi teikti ieškovas, t. y. jis turi teikti 70 proc. išlaikymo, atsakovė – 30 proc. Dėl to iš atsakovės priteistas 400 Lt kas mėnesį išlaikymas sumažintinas iki 240 Lt. Netenkintinas atsakovės prašymas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 130 Lt, atsižvelgiant į jos sumokamus mokesčius už komunalines paslaugas, dujas, būsto nuomą, internetą ir kabelinę televiziją, apmokėjimą už kelionę į darbą, mobiliojo ryšio paslaugas, išleidžiamą pinigų sumą maistui, nes mokesčius už komunalines paslaugas turi mokėti ir ieškovas, ieškovui taip pat reikalingos lėšos transportui, maistui. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į tai, kad atsakovės uždarbis yra kintantis, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti įrodymai, kad 2008 m. lapkričio mėn. ji gavo 1365,80 Lt, gruodžio mėn. – 1436,97 Lt (T. 1, b. l. 71), apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad 2010 m. sausio mėn. gavo 1245,65 Lt, vasario mėn. - 1048,75 Lt, kovo mėn. – 1120,15 Lt (T. 2, b. l. 39).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo 2008-12-03, t. y. nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, tačiau pagal bylos duomenis vaikas su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2008-12-09, t. y. iki 2008-12-09 vaikui nuolatinį išlaikymą teikė atsakovė, kitokių įrodymų nėra, todėl patikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant, kad išlaikymas iš atsakovės sūnui priteistas nuo 2008-12-09.

Pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovės S. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, į valstybės biudžetą priteisė 144 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies tenkinus atsakovės prašymą sumažinti išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, proporcingai sumažintinas iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistas žyminio mokesčio dydis iki 86,40 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė S. Š. už apeliacinį skundą sumokėjo 272,20 Lt žyminį mokestį, 300 Lt už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (T. 1, b. l. 104, 138, T. 2, b. l. 40). Ieškovė taip pat sumokėjo 1300 Lt už atliktą kompleksinį psichiatrinį-psichologinį įvertinimą. Ieškovas M. Š. sumokėjo advokatei 2499 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (T. 1, b. l. 147-148). Kadangi iš dalies buvo tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, iš ieškovo atsakovei priteistina 57,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.). Atsakovei nepriteistina 1300 Lt už atliktą kompleksinį psichiatrinį-psichologinį įvertinimą, nes netenkintas jos reikalavimas, susijęs su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad atsakovei apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė, kuri nedalyvavo pirmosios instancijos teisme, kad apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, į bylos apimtį ir jos pobūdį, į bylos sudėtingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovo atsakovei priteistina 150 Lt išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovo M. Š. prašymas priteisti 2499 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių 8.11 p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt (1,5*800), pagal 8.18 p. už vieną atstovavimo teisme valandą advokatui priteistinas maksimalus 120 Lt (0,15*800) dydžio užmokestis. Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į ieškovo advokatės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, į tai, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Lt už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 58,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą, t. y. iš ieškovo priteistina 20,91 Lt, iš atsakovės – 37,64 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės S. Š. priteistą nepilnamečiam sūnui A. Š. 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki 240 Lt.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymas iš S. Š. yra priteistas nuo 2008 m. gruodžio 3 d., kai sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, nurodant, kad išlaikymas iš S. Š. yra priteistas nuo 2008 m. gruodžio 9 d.

Sumažinti iš atsakovės S. Š. valstybei priteistą 144 Lt žyminio mokesčio sumą iki 86,40 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. Š. iš ieškovo M. Š. 207,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui M. Š. iš atsakovės S. Š. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. Š. 20,91 Lt, iš atsakovės S. Š. 37,64 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski