Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir nuteistas 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš O. P. ūkinio pastato) – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą iš O. P. gyvenamojo namo) – 8 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 286 straipsnį (dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams) – 5 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė nustatytas 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 14 d., apie 05 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su L. K., įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją ir iš ten slapta pagrobė bendrovei priklausantį elektros variklį su vandens siurbliu, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, 2014 m. kovo 22 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. K., įsibrovė į O. P. priklausantį ūkinį pastatą, tai yra patalpą, ir iš ten slapta pagrobė O. P. priklausančią aliuminio dėžę – 20 Lt vertės, ir M. A. priklausantį dviratį – 100 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. P. 20 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajai M. A. – 100 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, 2014 m. kovo 22 d., apie 17 val. 00 min., tuoj pat po pirmos nusikalstamos veikos padarymo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. K., įsibrovė į O. P. priklausantį gyvenamąjį namą, tai yra patalpą, ir iš ten pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą – O. P. priklausančius 5 kg cukraus, kurio vertė 15 Lt, 300 gramų kavos „Jacobs“, kurios vertė 8 Lt, tris aliuminio puodus, kurių bendra vertė 60 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pamatytas O. P. ir jai pradėjus kviestis pagalbą, iš nusikaltimo vietos pabėgo.

Be to, jis, 2014 m. kovo 22 d., apie 17 val. 40 min., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikymo kaip galimai padariusio nusikalstamą veiką asmens metu nepakluso Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio V. U. teisėtam reikalavimui nesipriešinti, bandydamas pabėgti, panaudojo fizinį smurtą prieš V. U. – ranka sudavė V. U. į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tai yra tokiu būdu pasipriešino savo pareigas atliekančiam statutiniam valstybės tarnautojui.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija kaltę dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasipriešinimo policijos pareigūnui pagal BK 286 straipsnį, padarymo ir prašo sušvelninti jam nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis visiškai prisipažįsta, paskirtas bausmes.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl R. P. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. P. visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus teismui ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

Nors R. P. skunde nurodo, kad nesipriešino policijos pareigūnui, tačiau jo neteisėti veiksmai – nepaklusimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio V. U. teisėtam reikalavimui nesipriešinti, nuteistajam bandant pabėgti, panaudojant fizinį smurtą prieš V. U. – ranka suduodant jam į krūtinę, visiškai atitinka pasipriešinimo valstybės tarnautojui BK 286 straipsnio dispoziciją. Teismo išvadas, kad R. P. padarė šią nusikalstamą veiką, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro prokuroro ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 4, 119, 126, 127), šiuos duomenis patvirtinantys policijos pareigūnų – V. U., R. K., paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 128-129, 131-132, t. 3, b. l. 69), taip pat kiti byloje esantys teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Tuo tarpu R. P. apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, jam nurodant, kad policijos pareigūnas V. U. pakeitė parodymus, taip pat, kad nuteistasis policijos patalpose buvo su antrankiais, todėl negalėjo suduoti smūgių pareigūnui, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Policijos pareigūno V. U. rašytiniame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sulaikyti asmenys (R. P. ir L. K.) buvo pristatyti į Jurbarko rajono policijos komisariatą, kur R. P. nustatytas 2,05 promiles girtumas, L. K. – 2,37 promiles girtumas, komisariato patalpose darant asmens kratą R. P. puolė policijos pareigūną, bandė ranka smūgiuoti jam į krūtinę ir pabėgti iš komisariato patalpų, tačiau panaudojus specialiąsias priemones – antrankius bei dujas, asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į ilgalaikio sulaikymo patalpas. Visą laiką sulaikomas asmuo (R. P.) aktyviais veiksmas priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, teigė, kad jis čia nebus, grasino pareigūnams juos atleisti iš darbo (t. 1, b. l. 126). Nurodytas aplinkybes liudytoju apklaustas policijos pareigūnas patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir akistatos su nuteistuoju R. P. metu, kuomet patvirtino ir tai, kad antrankiai R. P. buvo uždėti tik po to, kai jis bandė smūgiuoti policijos pareigūnui V. U. į krūtinę asmens kratos metu (t. 1, b. l. 131-132, 136). V. U. nurodytos aplinkybės visiškai atitinka įvykio metu su juo buvusio policijos pareigūno paaiškinimus ir kitus rašytinius bylos duomenis, todėl jais netikėti apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu apelianto kaltės neigimas kelia pagrįstu abejonių, kadangi jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 2,05 promilės girtumas) ir kaip pats pažymėjo skunde, neprisimena visų aplinkybių.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog R. P. pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui), todėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį yra nuteistas pagrįstai.

Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už kitas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmes už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias tarpusavyje subendrino, nepažeisdamas BK 63-65 straipsnio nuostatų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.

Ką teisingai pažymi nuteistasis, jis pirmosios instancijos teisme, priešingai nei apeliaciniame skunde, prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, ką skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pripažino lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir jos pagrindu švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo pozicija dėl prisipažinimo jau yra pasikeitusi. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nustatė R. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis tris nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertinta ir tai, kad R. P. anksčiau teistas 5 kartus, dauguma teistumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei). Nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Bausmės skyrimui labai svarbu ir tai, kad R. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, kas leidžia spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, priešingai, analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengia keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro. Todėl ir valstybės taikomas poveikis R. P. turi būti adekvatus bei proporcingas jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra žymiai mažesni už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, priešingai, yra nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui proporcingos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. P., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmių rūšį ir dydžius, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. P., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 333 Lt 20 ct (96,50 Eur) (t. 3, b. l. 94). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.