- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2-2740-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03021-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo nugriauti statinius panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti jam surašytą atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą nugriauti statinius Nr. PN-618 (toliau ir – Privalomasis nurodymas). Paaiškino, kad 2019 m. liepos 12 d. Privalomuoju nurodymu ieškovas įpareigotas pašalinti jam priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas)), miško žemėje, esančius du poilsiui skirtus statinius – pirtį ir poilsio namelį, bei sutvarkyti statybvietę. Ieškovas su Privalomuoju nurodymu nesutinka, kadangi dar iki Privalomojo nurodymo priėmimo jis iniciavo miško žemės, kurioje stovi pirtis ir poilsio namelis, pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą: jis kreipėsi į atitinkamus specialistus dėl miškotvarkos projekto parengimo, miško valda buvo inventorizuota 2018 metų pabaigoje, projekto sprendiniams 2019 m. gegužės 13 d. gautas Vilniaus universiteto pritarimas, o 2019 m. gegužės 14 d. – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pritarimas, miškotvarkos projektas buvo parengtas 2019 metų pradžioje, suderintas 2019 m. birželio 14 d., vėliau miškotvarkos projektas buvo dar koreguojamas, atsižvelgiant į Valstybinės miškų tarnybos ir/ar Miškų instituto specialistų pastabas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pritarimas pakoreguotiems projekto sprendiniams. Nors miškotvarkos projekto ieškovo valdomam sklypui derinimo/tvirtinimo procedūros nebuvo baigtos, ieškovas dar 2019 m. birželio 17 d. raštu informavo atsakovę, jog kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo savo valdomam sklypui ir kad projektas yra derinamas su atitinkamomis institucijomis. Tačiau atsakovė informavo ieškovą, kad jo valdomame Žemės sklype buvo atliktas patikrinimas ir surašė 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą. Ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę miško žemę toje sklypo vietoje, kur yra du poilsiui skirti pastatai, paversti kitomis naudmenomis, toliau tęsia atitinkamų dokumentų/projektų parengimą, dėl to taip pat prašė stabdyti civilinę bylą. Kai miško žemė toje Žemės sklypo vietoje, kur yra du poilsiui skirti pastatai, bus paversta kitomis naudmenomis, ginčijamas Privalomasis nurodymas neteks prasmės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. birželio 10 d. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, jog Miškų ūkio priežiūros pareigūnai vietoje įvertino pastatus - pirtį ir poilsio namelį, esančius miško žemėje, privačioje valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad miško žemėje esantys pastatai yra neteisėti, pirties ir poilsio namelio projektavimas vidinės miškotvarkos projekte miško žemėje negalimi, todėl jų statyba taip pat negalima. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, gavęs informacijos apie galimai neteisėtas statybas, organizavo statybų patikrinimą Žemės sklype. Atlikto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2019 m. liepos 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, kuriame nustatyta, kad Žemės sklype neteisėtai pastatyti du statiniai: pirtis ir poilsio namelis. Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte „Dėl priimto sprendimo“ Inspekciją informavo, kad gavo vidinės miškotvarkos projektą tvirtinimui, parengtą privačiam miško Žemės sklypui, tačiau projekto tvirtinimas buvo sustabdytas, kadangi pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 33 punktą, miškotvarkos projektas netvirtinamas, jeigu pradėtas kitos institucijos tyrimas dėl veiklos projektuojamoje teritorijoje teisėtumo. Dėl to ieškovo minimas miškotvarkos projektas nesusijęs su ginčo statinių statyba. Ieškovo ginčijamo 2019 m. liepos 12 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau pasibaigė (termino pabaiga – 2020 m. sausio 12 d.), todėl ieškovas turėjo per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti pažeidimus ir apie Privalomojo nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją. Ieškovas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė. Inspekcija, nustačiusi statybos pažeidimus, pagal teisės aktų reikalavimus pagrįstai ir teisėtai pareikalavo per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus, o ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas Privalomasis nurodymas.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
4. Trečiasis asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. sausio 22 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą „Dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“. Šiuo įsakymu nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – pertvarkyti žemės sklypus, numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
5. Ieškovas dublike akcentavo, kad baigus sklypo pertvarkymo procedūrą, galimai išnyks esamo pažeidimo pagrindas – statyba bus galima, todėl ieškovui liktų pašalinti tik savavališkos statybos pagrindus – statinius įteisinti.
6. Atsakovė triplike pabrėžė, kad tai, jog ieškovas pradėjo žemės sklypo pertvarkymo procedūrą, neatleidžia jo nuo Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus vykdymo ir pasekmių, kylančių dėl jo nevykdymo, taikymo ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. palaikė ieškinio reikalavimą. Pripažino, kad jis pirtį 1998 m. pastatė kažkada buvusios ir sudegusios pirties vietoje (yra tai įrodantys archyviniai dokumentai), o ne toje, kuri buvo numatyta pagal 1998 m. projektą. Poilsio namelį pastatė gal po kokių 10 metų. Vietos statiniams pasirinkimą nulėmė tai, kad jis užsiima kaimo turizmu, o visi atvykstantys žmonės pageidauja būti kuo arčiau vandens.
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad dar iki privalomojo nurodymo priėmimo ieškovas pradėjo procedūras dėl Žemės sklypo miškotvarkos projekto parengimo. Atsakovė, jau tai žinodama, priėmė privalomąjį įrodymą. Pažeidimo esmę sudaro faktas, kad šie statiniai yra teritorijoje, kuri priskirta miško paskirties žemei. Įstatymai numato, kad savavališkos statybos pašalinamos dviem būdais – arba statinius nugriaunant, arba juos įteisinant. Taikant analogiją, nagrinėjamoje situacijoje ieškovui pakeitus Žemės sklypo paskirtį, būtų galima įteisinti statinius, taigi išnyktų pagrindas privalomajam nurodymui. Institucija vadovavosi ir sprendimą priėmė labai formaliais pagrindais. Susidarė situacija, kad skirtingos valstybės institucijos priima prieštaringus sprendimus to paties asmens atžvilgiu, o tokiu būdu sistema neturėtų veikti, nes nukenčia žmogus.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės Inspekcijos atstovas prašė ieškinį atmesti, Inspekcijai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, kad statiniai pastatyti miško žemėje, t. y. pastatyti su pažeidimais. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovas atlieka veiksmus, siekdamas įteisinti tas statybas. Tačiau bylos nagrinėjimo dalykas – Inspekcijos privalomojo įrodymo teisėtumas. Inspekcija, nustačiusi pažeidimus, turi nedelsiant surašyti atitinkamus administracinius aktus. Vienas iš jų – privalomasis nurodymas su reikalavimu pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Ieškovui buvo suteikta galimybė atlikti įteisinimo veiksmus per 6 mėnesių terminą, tačiau jis tuo nepasinaudojo, taip pat nesikreipė į Inspekciją, teismus su prašymu šį terminą pratęsti. Išsprendus klausimą dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo priėmimo teisėtumo, ieškovas nepraras galimybės atlikti tolimesnius statinių įteisinimo veiksmus, jei mano, kad jam yra reali galimybė tai padaryti. Naikinti privalomojo įrodymo, vadovaujantis ieškovo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Ieškinys atmetamas.
11. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (ieškovo dukrai) I. V. (1/2 žemės sklypo) ir pareiškėjui V. M. (1/2 žemės sklypo). Šio Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sklypo plotas – 7,58 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 4,1500 ha, miško žemės plotas – 2,9300 ha, kitos žemės plotas – 0,5000 ha. Žemės sklypo savininkų užsakymu 2019 m. parengtas Miškotvarkos projektas, miškas inventorizuotas 2018 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. birželio 10 d. rašte Nr. R2-1238-(39.8) „Dėl tarnybinės pagalbos“ Inspekcijai nurodė, jog Miškų ūkio priežiūros pareigūnai vietoje įvertino rašte paminėtus pastatus (pirtį ir poilsio namelį), esančius miško žemėje, privačioje valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad miško žemėje (VĮ Valstybinių miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) esantys pastatai yra neteisėti; pirties ir poilsio namelio projektavimas vidinės miškotvarkos projekte miško žemėje negalimi, todėl jų statyba taip pat negalima. V. M. 2019 m. birželio 17 d. pasiaiškinime Inspekcijai nurodė, kad kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo savo valdomam sklypui, kad projektas yra derinamas ir prašė šią procedūrą leisti jam baigti. Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1579 nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), galimai miško žemėje pastatyta pirtis, kurios matmenys 6x6 m, ir poilsio namelis, kurio matmenys 7,2 x11 m. Inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. surašė V. M. (kaip statytojui ir žemės sklypo savininkui) Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-618, kuriame nurodyta, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. R2-1238, miško žemėje, žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini), nurodoma pašalinti pirtį (6x6 (m)) ir poilsio namelį (7,1x11 (m)) ir sutvarkyti statybvietę; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2020 m. sausio 12 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymu pradėta rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – pertvarkyti žemės sklypus, numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas V. M. sudarė su UAB „Aplinka ir ekologija“ projektavimo darbų sutartį dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2020 m. vasario 21 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2020 m. vasario 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo projekto viešinimo stadijoje.
12. Ieškovas, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą, neginčijo aplinkybės, kad statiniai pastatyti miško žemėje, kad tokių statinių statyba miško žemėje negalima, ieškovas savo ieškinio negrindė ir tomis aplinkybėmis, kad Privalomasis nurodymas priimtas, pažeidžiant teisės aktus ar kad jis neatitinka kokių nors teisės normų reikalavimų. Iš esmės ieškovas, pripažinęs, kad jo statiniai pastatyti miško žemėje, savo reikalavimą grindė tuo, kad jis šiuo metu siekia „išmiškinti“ teritoriją, kurioje stovi statiniai, tad procedūrai pasibaigus, statiniai stovės nebe miško žemėje ir tokiu būdu ieškovas įteisins statinių statybą, dėl ko Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomasis nurodymas turės būti savaime panaikinamas. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tokiais ieškovo argumentais.
13. Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomame nurodyme nurodytas vienintelis pagrindas, kodėl jis ieškovui surašytas – kad statiniai (pirtis ir poilsio namelis) pastatyti miško žemėje. Nei aplinkybė, kad pirtis ir poilsio namelis pastatyti miško žemėje, nei kad miško žemėje negalima tokių statinių (pirties ir poilsio namelio) statyba, kaip jai minėta, ieškovo nėra ginčijama, šios aplinkybės jo yra pripažįstamos. Ieškovas ieškinyje reiškia tik vieną reikalavimą - panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis įpareigotas nugriauti šiuos statinius, nereiškiant teismui prašymo taikyti kito neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo ar negrindžiant privalomojo nurodymo neteisėtumo ta aplinkybe, kad Inspekcija ieškovui nesuteikė galimybės įteisinti statybos, o iš karto nurodė statinius nugriauti. Dėl to teismas net neturi pagrindo svarstyti, kokį rezultatą galėtų lemti sėkmingai pasibaigusi miškotvarkos derinimo ir tvirtinimo procedūra, o ieškovo nurodomos aplinkybės dėl prasidėjusių miškotvarkos bei Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo bei tvirtinimo procedūrų eigos iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku.
14. Pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą teismas patikrina, ar privalomojo nurodymo surašymo metu egzistavo pagrindas jį surašyti, ar buvo savavališka statyba, ar jis surašytas tinkamam asmeniui. Kaip jau minėta, ieškovas neginčijo nė vienos aplinkybės, dėl kurios privalomasis nurodymas jam buvo surašytas. Tai, kad pirtis ir poilsio namelis stovi miško žemėje, patvirtina Miškų tarnybos 2019 m. birželio 10 d. raštas, Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklypas, kuriame pastatyti minėti statiniai, turi saugomos teritorijos statusą (kraštovaizdžio draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai), o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kurios 2,93 ha ploto sudaro miško žemė. Dėl to jo naudojimui taikomas ne tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau ir – Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau ir – Miškų įstatymas). Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kurie, be kita ko, reglamentuoja ir statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai – medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje ar galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo ir nėra. Ieškovės pastatyti statiniai (pirtis ir poilsio namelis) nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją. Pagal kasacinio teismo praktiką miškų plotai, nors ir nesantys pagal Žemės įstatymą „miško ūkio paskirties žemė“, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį priskirtini „miško žemei“, ir jiems taikytini tokie patys apribojimai, kaip ir bet kokiai kitai miško žemei. Sąvoka „miško žemė“ negali būti ipso iure (pagal įstatymą) aiškinama kaip suteikianti teisę statyti ir kitokius statinius, išskyrus specializuotus, su mišku susijusius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). 2019 m. liepos 12 d. statiniai pirtis ir poilsio namelis stovėjo miško žemėje, miškotvarkos projekto derinimo ir tvirtinimo procedūra nebuvo baigta, 2019 m. liepos 12 d. Privalomasis nurodymas surašytas ieškovui V. M., kuris yra Žemės sklypo savininkas ir kuris taip pat pripažino pastatęs šiuos statinius, todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad prašomas panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos d. Privalomasis nurodymas buvo surašytas be pagrindo ir yra neteisėtas.
15. Tai, kad 2019 m. liepos 12 d. Privalomojo nurodymo surašymo metu ieškovas jau buvo pradėjęs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo bei tvirtinimo procedūrą, tuo metu jau buvo parengtas miškotvarkos projektas, nesudaro pagrindo vertinti Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo neteisėtu ar priimtu vien formaliais pagrindais, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Inspekcija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, privalo iš karto reaguoti ir nedelsiant surašyti privalomąjį nurodymą statytojui ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui, galimybė atidėti privalomojo nurodymo surašymą pažeidėjui įstatyme nėra numatyta. Pagal bendrą taisyklę privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius, Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nesikreipė nei į Inspekciją, nei į teismą dėl termino pratęsimo, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad valstybinės institucijos su juo nepakankamai bendradarbiauja.
16. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas ieškinį atmeta.
17. Atmetus ieškinį, ieškovas įpareigotinas atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro Inspekcijos atstovo vykimo į tris teismo posėdžius išlaidos, t. y. 18,65 Eur, kurių ieškovas neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)) atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 18,65 Eur (aštuoniolika eurų ir 65 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti ieškovui, kad atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokamos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią Swedbank, AB banke.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.