- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-206-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03021-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės sūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2740-1093/2020 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės sūkio ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti jam surašytą atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą nugriauti statinius Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau ir – Privalomasis nurodymas).
2. Ieškovas su Privalomuoju nurodymu nesutinka, kadangi dar iki Privalomojo nurodymo priėmimo jis inicijavo miško žemės, kurioje stovi pirtis ir poilsio namelis, pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą.
3. Nors miškotvarkos projekto ieškovo valdomam sklypui derinimo/tvirtinimo procedūros nebuvo baigtos, ieškovas informavo atsakovę, jog kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo savo valdomam sklypui ir kad projektas yra derinamas su atitinkamomis institucijomis. Tačiau atsakovė informavo ieškovą, kad jo valdomame žemės sklype buvo atliktas patikrinimas ir surašytas 2019 m. liepos 12 d. Privalomasis nurodymas. Ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę miško žemę toje sklypo vietoje, kur yra du poilsiui skirti pastatai, paversti kitomis žemės naudmenomis, toliau tęsia atitinkamų dokumentų/projektų parengimą. Kai miško žemė toje žemės sklypo vietoje, kur yra poilsiui skirti pastatai, bus paversta kitomis naudmenomis, ginčijamas Privalomasis nurodymas neteks prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas (kadastrinis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovo dukrai I. V. (1/2 žemės sklypo) ir ieškovui V. M. (1/2 žemės sklypo). Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Sklypo plotas – 7,58 ha, iš kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 4,1500 ha, miško žemės plotas – 2,9300 ha, kitos žemės plotas – 0,5000 ha. Žemės sklypo savininkų užsakymu 2019 m. parengtas Miškotvarkos projektas, miškas inventorizuotas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. birželio 10 d. rašte Nr. R2-1238-(39.8) „Dėl tarnybinės pagalbos“ inspekcijai nurodė, jog Miškų ūkio priežiūros pareigūnai vietoje įvertino rašte paminėtus pastatus (pirtį ir poilsio namelį), esančius miško žemėje, privačioje valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad miško žemėje (VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Anykščių regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos, (duomenys neskelbtini).) esantys pastatai yra neteisėti; pirties ir poilsio namelio projektavimas vidinės miškotvarkos projekte miško žemėje negalimi, todėl jų statyba taip pat negalima. V. M. 2019 m. birželio 17 d. pasiaiškinime Inspekcijai nurodė, kad kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo savo valdomam sklypui, kad projektas yra derinamas ir prašė šią procedūrą leisti jam baigti. Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).), (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), galimai miško žemėje pastatyta pirtis, kurios matmenys 6x6 m, ir poilsio namelis, kurio matmenys 7,2x11 m. Inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. surašė V. M. (kaip statytojui ir žemės sklypo savininkui) Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. birželio 10 d. raštą Nr. R2-1238, miško žemėje, žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini), nurodoma pašalinti pirtį (6x6 (m)) ir poilsio namelį (7,1x11 (m)) ir sutvarkyti statybvietę; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2020 m. sausio 12 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. įsakymu pradėta rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – pertvarkyti žemės sklypus, numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas sudarė su UAB „Aplinka ir ekologija“ projektavimo darbų sutartį dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2020 m. vasario 21 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2020 m. vasario 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo projekto viešinimo stadijoje.
6. Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomame nurodyme nurodytas vienintelis pagrindas, kodėl jis ieškovui surašytas – kad statiniai (pirtis ir poilsio namelis) pastatyti miško žemėje. Nei aplinkybė, kad pirtis ir poilsio namelis pastatyti miško žemėje, nei kad miško žemėje negalima tokių statinių (pirties ir poilsio namelio) statyba, kaip jai minėta, ieškovo nėra ginčijama, šios aplinkybės jo yra pripažįstamos. Ieškovas ieškinyje reiškia tik vieną reikalavimą - panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis įpareigotas nugriauti šiuos statinius, nereiškiant teismui prašymo taikyti kito neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo ar negrindžiant privalomojo nurodymo neteisėtumo ta aplinkybe, kad Inspekcija ieškovui nesuteikė galimybės įteisinti statybos, o iš karto nurodė statinius nugriauti. Dėl to teismas net neturi pagrindo svarstyti, kokį rezultatą galėtų lemti sėkmingai pasibaigusi miškotvarkos derinimo ir tvirtinimo procedūra, o ieškovo nurodomos aplinkybės dėl prasidėjusių miškotvarkos bei Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo bei tvirtinimo procedūrų eigos iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku.
7. Kaip jau minėta, ieškovas neginčijo nė vienos aplinkybės, dėl kurios privalomasis nurodymas jam buvo surašytas. Tai, kad pirtis ir poilsio namelis stovi miško žemėje, patvirtina Miškų tarnybos 2019 m. birželio 10 d. raštas, Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklypas, kuriame pastatyti minėti statiniai, turi saugomos teritorijos statusą (kraštovaizdžio draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai), o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kurios 2,93 ha ploto sudaro miško žemė. Dėl to jo naudojimui taikomas ne tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau ir – Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau ir – Miškų įstatymas). Pagal ginčo materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kurie, be kita ko, reglamentuoja ir statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai – medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai; nuostatų dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje ar galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo ir nėra. Ieškovės pastatyti statiniai (pirtis ir poilsio namelis) nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją. Pagal kasacinio teismo praktiką miškų plotai, nors ir nesantys pagal Žemės įstatymą „miško ūkio paskirties žemė“, pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį priskirtini „miško žemei“, ir jiems taikytini tokie patys apribojimai, kaip ir bet kokiai kitai miško žemei. Sąvoka „miško žemė“ negali būti ipso iure (pagal įstatymą) aiškinama kaip suteikianti teisę statyti ir kitokius statinius, išskyrus specializuotus, su mišku susijusius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.vasario 8 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012). 2019 m. liepos 12 d. statiniai pirtis ir poilsio namelis stovėjo miško žemėje, miškotvarkos projekto derinimo ir tvirtinimo procedūra nebuvo baigta, 2019 m. liepos 12 d. Privalomasis nurodymas surašytas ieškovui V. M., kuris yra Žemės sklypo savininkas ir kuris taip pat pripažino pastatęs šiuos statinius, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašomas panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos d. Privalomasis nurodymas buvo surašytas be pagrindo ir yra neteisėtas.
8. Tai, kad 2019 m. liepos 12 d. Privalomojo nurodymo surašymo metu ieškovas jau buvo pradėjęs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo bei tvirtinimo procedūrą, tuo metu jau buvo parengtas miškotvarkos projektas, nesudaro pagrindo vertinti Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo neteisėtu ar priimtu vien formaliais pagrindais, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Inspekcija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, privalo iš karto reaguoti ir nedelsiant surašyti privalomąjį nurodymą statytojui ar kitam įstatyme nurodytam asmeniui, galimybė atidėti privalomojo nurodymo surašymą pažeidėjui įstatyme nėra numatyta. Pagal bendrą taisyklę privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius, Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nesikreipė nei į Inspekciją, nei į teismą dėl termino pratęsimo, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad valstybinės institucijos su juo nepakankamai bendradarbiauja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta kita administracine tvarka nagrinėjama byla, pagal ieškovo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų tenkinami. Pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. ieškovas nurodė kokius veiksmus atliko siekdamas atlikti miškotvarkos projekto pakeitimus, pažymi, kad jis 2019 m. birželio 17 d. raštu informavo atsakovę, jog kreipėsi dėl miškotvarkos projekto parengimo ginčo sklypui ir, kad projektas yra derinamas su institucijomis, 2019 m. rugpjūčio 6 d. gautas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pritarimas pakoreguotiems planams. Nebaigus procedūrų, 2019 m. liepos 12 d. atsakovė informavo ieškovą, kad jo valdomame sklype buvo atliktas patikrinimas ir 2019 m. liepos 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą dėl esamų pastatų nugriovimo. Ieškovas dėl to ne kartą prašė sustabdyti bylą;
9.2. pavertus miško žemę, kurioje yra du poilsiui skirti pastatai, kitomis naudmenomis, ginčijamas atsakovės nurodymas neteks prasmės, nes, baigus procedūras, galimai išnyks esamo pažeidimo pagrindas – statyba bus galima;
9.3. ieškovas siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius kitu, įstatyme numatytu būdu – juos įteisinti. Atsakovė su jokiais ieškovo pasiūlymais nesutinka;
9.4. šiai dienai ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, derinimo procedūros nėra baigtos, todėl prašo sustabdyti bylą, nes kitu būdu ieškovas negali realizuoti savo teisių;
9.5. mano, kad ginčijamo Privalomojo nurodymo teisėtumas turėtų būti vertinamas ne vien formaliais pagrindais, bet atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato asmenims dvi galimybes pašalinti neteisėtos statybos padarinius – arba statinius nugriauti arba juos įteisinti. Vien faktas, kad civilinės bylos nagrinėjimas baigtas anksčiau, nei ieškovo sklypo pertvarkymo procedūros, negali užkirsti ieškovui galimybės pasinaudoti kitu įstatyme numatytu būdu padarytam pažeidimui pašalinti.
Atsiliepimas
10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, o V. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo į skundą argumentai:
10.1. V. M., kaip žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų;
10.2. Inspekcijos Privalomajame nurodyme V. M. buvo įpareigotas savo lėšomis iki 2020-01-12 (per 6 mėn.) pašalinti pirtį ir poilsio namelį bei sutvarkyti statybvietę žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)V. M. surašyto Inspekcijos 2019-07-12 Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdymo terminas jau pasibaigė (termino pabaiga – 2020 m. sausio 12 d.), todėl V. M. turėjo per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti pažeidimus, netaikant bylos stabdymo procedūros;
10.3. Apeliantas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos nesikreipė į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Minėta veiksmų seka rodo, jog V. M. per Inspekcijos nustatytą terminą (6 mėn.) nei įteisino neteisėtos statybos padarinių, nei jų pašalino, nei kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Vadinasi, V. M. savo pasyviu elgesiu praleido privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o papildomo termino pratęsti neteisėtos statybos padariniams pašalinti neprašė, todėl apelianto skundo prašymas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes V. M. siekia statybos padarinius pašalinti kitu būdu – juos įteisinant, laikytinas nepagrįstu. Tai, kad V. M. siekia „išmiškinti“ teritoriją, kurioje stovi ginčo statiniai, neturi įtakos Inspekcijos Privalomojo nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui ir jo naikinti nėra pagrindo;
10.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m.vasario 3 d. įsakymu pradėtas rengti formavimo, pertvarkymo projektas sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nelaikytina kliūtimi nagrinėti apelianto reikalavimą dėl Inspekcijos 2019-07-12 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo pagrįstumo, todėl bylos sustabdymas dėl šios priežasties neapibrėžtam laikui neužtikrins civilinės bylos išnagrinėjimo operatyvumo, pailgės ir padarinių, kuriuos sukėlė neteisėtai V. M. pastatyti statiniai (duomenys neskelbtini), šalinimo terminas. Be to, pats apeliantas nurodo, kad baigus sklypo formavimo, pertvarkymo procedūrą jis galės pašalinti savavališkos statybos padarinius – įteisinti statinius, tai reiškia, kad apelianto nurodytos administracinės procedūros atlikimas kitoje institucijoje – Molėtų rajono savivaldybės administracijoje - niekaip neturi įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui teismui sprendžiant dėl Inspekcijos 2019 m.liepos 12 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo ir pagrįstumo ir neteisėtai pastatytų statinių nedaro teisėtais. Aplinkybė, kad apeliantas pradėjo ir toliau vykdo žemės sklypo formavimo, pertvarkymo procedūrą neatleidžia jo nuo Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo ir pasekmių, kylančių dėl jo nevykdymo taikymo ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl prašymas stabdyti civilinę bylą apelianto nurodytu pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir bylos stabdymo
12. Apeliantas prie skundo pridėjo prie bylos ieškovo 2021 m. sausio 4 d. datuoto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašoma panaikinti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2020 m. gruodžio 4 d. raštą Nr.(duomenys neskelbtini)ir įpareigoti direkciją “ginčijamus klausimus“ išnagrinėti iš naujo, kopiją be priedų. Nors prašymo pridėti prie bylos šį dokumentą apeliantas tiesiogiai nesuformulavo, bet skunde jis prašo stabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išspręsta Vilniaus apygardos administraciniam teisme nagrinėjama pagal pateiktą skundą, todėl teismas vertina, jog faktiškai toks prašymas yra teikiamas, nes negalima nuspręsti dėl bylos stabdymo galimybės neišnagrinėjus pačios administracinės bylos kilimo priežasties.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.
14. Kolegijos vertinimu, nėra procesinių priežasčių priimti ir vertinti pateikto skundo turinį ir galimą jo įtaką ginčo išsprendimui iš esmės. Nors skundas teismui buvo pateiktas jau po skundžiamo teismo sprendimo pateikimo, bet Vilniaus apygardos administraciniame teisme jis nebuvo priimtas ir administracinis procesas dėl jo nevyksta. Apeliantas neinformavo teismo apie šias aplinkybes. Kita vertus, iš Liteko sistemos duomenų, matosi, kad skundas su analogišku reikalavimu yra nagrinėjimas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose ( bylos Nr.I3-3772-283/2021), byla dar neišnagrinėta. Prašymo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka stabdyti, kol bus išnagrinėta Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama administracinė byla apeliantas nesuformulavo, o būtinumą (CPK 163 str.) argumentavo administracinio ginčo nagrinėjimu kitame teisme. Nepaisant to, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nekliudo teismui spręsti ar yra privaloma bylos nagrinėjimą stabdyti, nes šio klausimo išsprendimas nesąlygojamas tik šalies prašymu( CPK 162³ straipsnis).
15. Bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos atnaujinimas sureguliuotas CPK 162³–167 straipsniuose. Pagrindas iškeltos civilinės bylos nagrinėjimui (eigai) sustabdyti – objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios), kliudančios teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Proceso įstatymas nustato nebaigtinį konkrečių teisinių pagrindų, skirtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, sąrašą, t. y. privalomuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyviuosius (neprivalomuosius) civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 164 straipsnis). Ieškovas skunde prašo bylą stabdyti CPK 163 straipsnio pagrindu. Nors konkretus teisinis pagrindas nenurodomas, bet iš skundo esmės sprendžiama, jog turimas omenyje 1 dalies 3 punktas-kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka.
16. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.spalio 12 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.balandžio 19 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m.balandžio 2 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
17. Nagrinėjamos bylos atveju teismas objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės ir apeliacine tvarka, dėl ko bylą sustabdyti yra būtina, nenustatyta. Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti ieškovo žemės sklype jau pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę, kuris ieškovui buvo surašytas už statybą nesilaikant miško žemės naudojimo sąlygų. Ieškovas pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra pertvarkyti ieškovo žemės sklypą ir numatyti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, t. y. nustatyti ir keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) sklypo naudojimo būdą ateityje. Ieškovas prašyme nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės, susijusios su pradėtu rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, turės įtakos ginčijamo Privalomojo nurodymo, priimto praeityje - 2019 m. liepos 12 d., pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti. Aplinkybė, kad neapibrėžtoje ateityje pertvarkius ieškovo žemės sklypą, galimai ieškovas įgytų teisę toje pačioje vietoje statyti ( įteisinti jau pastatytus) tokius statinius, kaip poilsio namelį ir/ar pirtį, nekliudo nagrinėti ieškinio reikalavimą ir vertinti jau priimto Privalomojo nurodymo teisėtumo. Taigi , kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pradėtas rengti ieškovo žemės sklypo pertvarkymo projektas yra kliūtis nagrinėti ieškovo ieškinį pagal jame suformuluotą reikalavimą ką pagrįstai konstatavo ir pirmos instancijos teismas.
18. Nėra prielaidų stabdyti ir apeliacinio proceso eigą. Pastebima, jog šiuo atveju administraciniame teisme nagrinėjamas netgi ne žemės sklypo pertvarkymo leistinumas, o ginčas dėl tarpinio šios procedūros sprendimo. Kokia bebūtų šio teisminio proceso baigtis, ji teisiškai nereikšminga nusprendžiant dėl Privalomojo nurodymo, priimto 2019 m. liepos 12 d., teisėtumo, niekaip į jį tiesiogiai neįtakos. Kadangi tiesioginės sąsajos tarp teisminių procesų nėra, pagrindo apeliacinio proceso sustabdymui taip pat nėra.
Dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo
19. Kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nėra teisinio pagrindo Privalomąjį nurodymą, priimtą 2019 m .liepos 12 d., įvertinti kaip neteisėtą. Privalomame nurodyme nurodytas vienintelis pagrindas, kodėl jis surašytas –statiniai (pirtis ir poilsio namelis) pastatyti miško žemėje. Nei aplinkybė, kad pirtis ir poilsio namelis pastatyti miško žemėje, nei kad miško žemėje negalima tokių statinių statyba, ieškovo nebuvo ir nėra ginčijama.
20. Privalomojo nurodymo surašymo laikui aktuali Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustatė, jog privalomajame nurodyme turi būti nurodyta per jame nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.
21. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). CPK 141 straipsnyje nustatyta galimybė šaliai pakeisti ieškinio dalyką, tačiau tik nepažeidžiant šiame straipsnyje nurodytos tvarkos, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir tik griežtai įstatymo apribotais atvejais – jau po tokios nutarties priėmimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011).
22. Ieškovas ieškinyje reiškia vieną reikalavimą - panaikinti Inspekcijos 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis įpareigotas nugriauti šiuos statinius ir neteikia teismui prašymo taikyti kito alternatyvaus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, negrindžia Privalomojo nurodymo neteisėtumo ta aplinkybe, kad Inspekcija ieškovui nesuteikė galimybės įteisinti statybos, o nurodė statinius nugriauti. Tokia ieškovo pozicija atsispindi ieškinyje(t.I.b.l.5-8,96-99),dublike( t.I,b.l.139-140). Pastarajame ir pareiškime dėl taikos sąlygų ( t.II,b.l.1-4) ieškovas pabrėžė , jog atsakovės argumentų dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo jis nekvestionuoja.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad teismas pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą tikrino ar Privalomojo nurodymo surašymo metu egzistavo pagrindas jį surašyti, ar buvo savavališka statyba, ar jis surašytas tinkamam asmeniui, kad ieškovas neginčijo nė vienos aplinkybės, dėl kurios nurodymas jam buvo surašytas, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti, kokį rezultatą galėtų lemti sėkmingai pasibaigusi miškotvarkos derinimo ir tvirtinimo procedūra. Reikalavimo neteisėtumą ieškovas iš esmės motyvuoja tuo, jog jis iki Privalomojo patvarkymo surašymo pradėjo sklypo pertvarkymo procedūras, kurios iki šiol užtruko. Vienok, paralelių veiksmų dėl žemės sklypo pertvarkymo atlikimas savaime nesuponuoja veiksmų dėl ant tos žemės pastatytų statinių statybos teisėtumo ir atitinkamai privalomojo nurodymo, surašyto iki sklypo pertvarkymo procedūrų pabaigos, neteisėtumo.
24. Kolegija pastebi, jog pagal bylos duomenis ieškovas neteikė reikalavimų dėl Privalomojo nurodymo reikalavimų vykdymo atidėjimo, jo vykdymo sustabdymo ir pan., nors pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 straipsnį , jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
25. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apelianto prašymas atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.