Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-565-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
1S-565-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00121-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-565-317/2020
Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00121-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19
(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Ž. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu E. Ž. skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi E. Ž. apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Taip pat E. Ž. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 8 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

3. 2020 m. gegužės 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas E. Ž. prašymas iš naujo peržiūrėti jo bylą, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį, perteisti jį pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, paskiriant švelnesnę, įstatymus atitinkančią bausmę. Prašyme nuteistasis nurodė, jog paminėtu nuosprendžiu jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą – pirmu epizodu 700 litų, antru - 750 litų. Šiuo metu tokio dydžio svetimo turto įgijimas apgaule kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas, už kurį gresia žymiai švelnesnė atsakomybė.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo E. Ž. prašymas atmestas. Teismas konstatavo, jog Marijampolės apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu nuteistojo veiksmai apgaule užvaldant svetimą turtą buvo kvalifikuoti ne kaip atskiros, o kaip viena tęstinė veika, todėl veikos kvalifikacijai tokiu atveju teisinę reikšmę turi bendra apgaule užvaldyto turto vertė, kuri šiuo atveju yra 1 450 litų, kas atitinka 419,95 eurų ir viršija 5 MGL dydžio sumą, net ir įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 pakitusį MGL dydį. Teismas taip pat nurodė, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso dydis; tada šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu.

5. Nuteistasis E. Ž. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio nuostatas.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi, joje pateikti motyvai yra prieštaraujantys, ja visapusiškai neatsižvelgta į prašyme išdėstytas aplinkybes, sukurtas bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas. Anot nuteistojo, teismas, kvalifikavęs jo nusikaltimus ne kaip atskirus epizodus, o vieną tęstinę veiką, apsunkino jo teisinę padėtį. Nuteistasis nurodo nesuprantantis kaip jo nusikaltimai galėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, jei žala buvo padaryta skirtingoms, tarpusavyje nesusijusioms įmonėms.

Šalies argumentai

5.2. Skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį, jog už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų įvykdymą skirtinos ne tik laisvės atėmimo, bet ir baudos, arešto ir viešųjų darbų bausmės. Kadangi skirtingoms įmonėms padaryta žala neviršijo 5 MGL, prašoma panaikinti realią laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ž. skundas atmestinas.

6. Kaip matyti iš E. Ž. prašymo turinio, juo nuteistasis žemesnės instancijos teismo prašė taikyti jo atžvilgiu BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

8. Informacinėje teismų sistemoje LITEKO susipažinęs su nuteistojo E. Ž. atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais, taip pat įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tiek baudžiamojo įstatymo normų. Nuteistojo prašymas taikyti jo atžvilgiu BK 190 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, todėl skundžiama nutartimi buvo visiškai teisėtai ir pagrįstai netenkintas.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „A“ turto - 700 Lt - bei UAB „B“ turto - 750 Lt – įgijimo apgaule, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo.

10. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista, nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nelaikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko (turto iki 3 MGL įgijimas apgaulės būdu užtraukia tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį), o nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

11. Kadangi BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 14 dalyje numatytų veikų baudžiamumas nesiejamas su turtine verte, akivaizdu, jog šis pakeitimas gali turėti įtakos tik E. Ž. veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnį.

12. Įvertinus paminėtą pakeitimą matyti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis, pagal kurią buvo nuteistas E. Ž., numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL.

13. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio matyti, kad E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad apgaule užvaldė svetimą turtą, kurio bendra suma yra 1 450 Lt (419,95 Eur). Taigi, E. Ž. apgaule užvaldyto turto vertė yra daugiau nei 5 MGL, vertinant, jog 1 MGL yra 130 Lt. Todėl paskutinysis BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas jo teisinės padėties nelengvina, pakeista nedidelės vertės turto samprata niekaip neturi įtakos nuteistojo veikų kvalifikavimui ir negali sušvelninti jo teisinės padėties. Pažymėtina ir tai, jog būtent toks MGL dydis, t. y. 130 Lt, buvo taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių; kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019 ir kt.). Todėl ir šiuo atveju E. Ž. veikos kvalifikavimui įtakos pasikeitę MGL dydžiai turėti negali.

14. Nuteistojo skunde teigiama, jog atskiri jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, epizodai (UAB „A“ turto - 700 Lt - įgijimas apgaule, bei UAB „B“ turto - 750 Lt - įgijimas apgaule) nepagrįstai buvo kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, jie turėjo būti kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai. Taip pat skunde prašoma pakeisti nuteistajam pagal BK 214 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nurodant, jog už šias veikas E. Ž. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors šių straipsnių sankcijose yra numatytos ir alternatyvios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Iš tokių skundo argumentų matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendyje įvertinus faktines baudžiamosios bylos aplinkybes padaryta išvada, jog E. Ž. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne kelis atskirus nusikaltimus, bei ginčija pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį jam paskirtų bausmių rūšį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. Ž. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnyje numatyta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo E. Ž. ir nuteistojo J. M. apeliacinius skundus, peržiūrėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-278-537/2013 ir pasisakė tiek dėl E. Ž. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (atitinkamai įvertino ir tai, ar atskiri veikos epizodai pagrįstai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika), tiek dėl už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtų bausmių rūšių ir dydžių, ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl E. Ž. kaltės, bausmių rūšies ir jų dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Pažymėtina, jog tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, tiek Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis liko nepakeisti ir bylą išnagrinėjus kasacine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, nenustatęs, jog po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas koks nors nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti nuteistajam įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, bei juo labiau jo sprendimo kvalifikuoti du atskirus veikos epizodus kaip vieną tęstinę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

15. Kadangi apygardos teismui pateiktame skunde E. Ž. nenurodė jokių pagrįstų objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turėtų pagrindą iš naujo spręsti klausimus dėl jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir paskirtos bausmės švelninimo, įstatymų leidėjas taip pat nėra priėmęs įstatymo, panaikinančio nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį, nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas