- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-465-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03035-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Jurius Petreikis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. (D. M.) ir gynėjo advokato Juriaus Petreikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio kuriuo D. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL – 2500 Eur dydžio baudos. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš D. M. konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 9885 Eur. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, nustatyta terminą skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 29 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: jis, 2018 m. gruodžio 29 d., apie 11.10 val., Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkai, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Baltarusijos Respublikos reg. vieta), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Jurius Petreikis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, kuri sumažinta iki 50 MGL (2500 Eur) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - vadovaujantis BK 40 straipsniu D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą, perduodant laiduotojos O. M. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš D. M. konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą - 9885,00 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantų įsitikinimu, nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, kuriais suabejota D. M. sutuoktinės O. M. tinkamumu būti laiduotoja, nėra pagrįsti ir įtikinantys, jie neatspindi byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Apeliantų manymu, teismas O. M. pateiktus argumentus vertino formaliai ir paviršutiniškai.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui pateiktame prašyme perduoti D. M. sutuoktinės O. M. atsakomybėn pagal laidavimą, O. M. nurodė, kad ji su D. M. beveik 15 metų gyvena santuokoje, kartu veda bendrą ūkį, augina santuokoje gimusius vaikus - 13 metų dukrą ir 8 metų sūnų, drauge vysto šeimos verslą. Pažymima, kad tiek teismui pateiktame prašyme, tiek ir teisiamojo posėdžio metu abu sutuoktiniai patvirtino, jog jų santykiai grindžiami abipuse pagarba ir supratimu, pasitikėjimu, bendrų tikslų siekimu, kad jie gerai sutaria ir vienas kitą papildo, padeda vienas kitam augti ir tobulėti kaip asmenybėms. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad O. M. nurodė, jog jos požiūris į žalingus žmogaus įpročius ir į bet kokį neatsakingą, aplinkiniams pavojingą elgesį, yra absoliučiai kritiškas, ji niekada nepateisino D. M. padarytų teisės pažeidimų. Nurodoma, kad O. M. aiškiai ir konkrečiai išdėstė, kaip ji ketina koreguoti D. M. elgesį ateityje, nurodė konkrečias priemones ir būdus.
2.3. Pažymima, kad teismas nevertino aplinkybės, jog O. M. yra nepriekaištingos reputacijos - ji niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai, pati neturi jokių žalingų įpročių, nemažai laiko praleidžia kartu su visa šeima ir savo vyro D. M. yra gerbiama ir mylima.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog svarbu įvertinti tai, kad pats D. M. teisiamojo posėdžio metu netiesiogiai pripažino, jog galimai turi tam tikrą polinkį į priklausomybę nuo alkoholio, kad būtent alkoholio pavartojimas pastūmėjo jį elgtis neatsakingai. Pažymima, kad D. M. kreipėsi į priklausomybės ligas gydančius specialistus dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo. Pažymima, kad apelianto nusikaltimas, o taip pat ankstesnis administracinis teisės pažeidimas yra padaryti pavartojus alkoholio, o ta aplinkybė, kad jis kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus, ne tik patvirtina, jog D. M. adekvačiai suvokia savo neatsakingo elgesio priežastis ir pasekmes, nori jį keisti, deda aktyvias pastangas, bet ir pagrįstai leidžia manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.5. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad O. M. nepadarė jokios teigiamos įtakos D. M., nes jis, anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, vis tiek vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymima, kad D. M. administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam buvo patrauktas beveik prieš 4 metus. Nurodoma, kad teismo posėdžio metu abu sutuoktiniai pripažino, jog ir tuomet kartu analizavo tokio D. M. elgesio priežastis, sutarė keisti požiūrį į alkoholio vartojimą ir per 4 metų laikotarpį jis nei karto nesėdo prie vairo būdamas neblaivus, nebuvo traukiamas atsakomybėn už jokius teisės pažeidimus. Nurodoma ir tai, kad sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, negalima neatsižvelgti į tai, kad D. M. elgesys nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams. Kaip nustatyta byloje, būdamas neblaivus jis tik bandė pervažiuoti Medininkų pasienio punktą (kur ir buvo sulaikytas), vėliau ketino automobilį perduoti vairuoti O. M., kuri turėjo atvykti į pasienio punktą iš Lietuvos Respublikos pusės, apeliantas lengvabūdiškai tikėjosi įveikti tik itin mažą atstumą Medininkų pasienio punkte.
2.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent O. M. padrąsino ir pastūmėjo D. M. kreiptis pagalbos į priklausomybės ligų specialistus, kas taip pat patvirtina jos galėjimą ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.
2.7. Apeliantų įsitikinimu, teismo nustatyta automobilio „Volvo V60“ vertė gerokai viršija realią šios automobilio markės vidutinę rinkos vertę. Pažymima, kad iš apeliantų teismui pateiktų automobilių pardavimo skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti „Volvo V60“ automobilius, matyti, jog vidutinė tokio automobilio kaina Lietuvoje svyruoja nuo 6000 Eur iki 7000 Eur, tačiau nesiekia beveik 10000 Eur sumos, kaip nuosprendyje nurodo teismas. Apeliantų manymu, teismas VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis turėjo vertinti tik kaip orientacinius, juos vertinti kartu su apelianto pateiktais duomenimis, atsižvelgti į internetinėse svetainėse siūlomų pirkti analogiškų automobilių pardavimo kainas. Teigiama, kad teismas turėjo nustatyti vidutinę konfiskuotino automobilio vertę arba konfiskuoti pačią nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį.
Šalies argumentai
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas advokatas nurodė, kad D. M. padarė išvadas, alkoholio nevartoja, pripažinimas kaltu turėtų neigiamą įtaką ne tik jam, bet ir jo šeimai. Nuteistasis nurodė, kad rado gydytoją, vartoja vaistus, yra užimtas, savo klaidą pripažįsta. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes nėra sąlygų taikyti BK 40 straipsnį, konfiskuotino turto vertė nustatyta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo D. M. ir gynėjo advokato Juriaus Petreikio apeliacinis skundas atmestinas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl D. M. kaltės, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neginčijama veikos kvalifikacija, paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės pagrįstumas. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl galimybės taikyti D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat nesutinkama su konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančia suma, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
5. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019 nurodyta, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
7. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad nors D. M. nusikalto pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, tai yra, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma, nėra nustatytas pagrindas manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aukščiau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-114-628/2019 nurodyta, kad jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
8. Kaip jau minėta, D. M. praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam (nustatyta 3,26 promilės girtumas), kai įvykio metu nuteistasis nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į kitą automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio atitvarą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks D. M. elgesys neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis dėl padaryto administracinio nusižengimo tinkamų išvadų nepadarė, skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Be to, D. M. buvo baustas ir už kitus administracinius nusižengimus (greičio viršijimas bei kt.) (b. l. 30-32).
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. M. elgesys nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams, kadangi būdamas neblaivus, jis tik bandė pervažiuoti Medininkų pasienio punktą (kur ir buvo sulaikytas). Nors bandoma sumenkinti padarytą nusikaltimą, tačiau pažymėtina, kad D. M., vairuodamas automobilį neblaivus, kai kraujyje rasta 1,72 promilių etilo alkoholio, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui. Pažymėtina, jog nuteistasis kirto valstybės sieną, žinojo apie būsimą patikrinimą, tačiau savo apsisprendimo vairuoti automobilį sąmoningai nekeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys pakartotinai vairuojant automobilį esant neblaiviam, bandant sumenkinti padarytą nusikaltimą rodo nepakankamą savikritiką dėl padarytų šiurkščių teisės pažeidimų. Akivaizdu, jog iš savo klaidų jis nepasimokė, nes šiuo atveju ir vėl, būdamas neblaivus, padarė naują, tik sunkesnį teisės pažeidimą – nusikaltimą, už kurį atsakomybė numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko pagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į skundo argumentus, į tai, kad D. M. kreipėsi į priklausomybės ligas gydančius specialistus dėl kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikimo, adekvačiai suvokia savo neatsakingo elgesio priežastis ir pasekmes, vis tik šios teigiamos aplinkybės nepaneigia sprendimo netaikyti laidavimo instituto.
10. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas galimai laiduotojai – O. M., jos asmenybei, jos teigimai įtakai sutuoktiniui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai suabejojo asmens, norinčios būti laiduotoja, galimybėmis daryti D. M. teigiamą įtaką. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. sutuoktinė O. M. neteista, darbe charakterizuojama teigiamai, kartu sutuoktiniai yra beveik 15 metų, tačiau jos asmenybė nei praeityje, nei šioje situacijoje nuteistojo nesulaikė nuo vairavimo išgėrus. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl nuteistojo D. M. sutuoktinės galimybės būti laiduotoja, nekartoja šių motyvų bei pažymi, kad nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nėra pagrindo detaliau aptarti ir apeliacinio skundo argumentų dėl nurodytos laiduotojos tinkamumo.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančia suma – 9885,00 Eur. Apeliantų manymu, tokia automobilio „Volvo V60“ vertė gerokai viršija realią šios automobilio markės vidutinę rinkos vertę. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo klausimą, nustatė, kad D. M. vairuotas automobilis įgytas santuokoje ir yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, jis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, jį dažniausiai naudoja sutuoktinė O. M.. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju konfiskuoti automobilį būtų netikslinga, todėl iš D. M. nusprendė konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę teismas nustatė remdamasis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, jog automobilio vidutinė kaina yra 9885 Eur be PVM ir 11960 Eur – su PVM (b. l. 13). Apeliaciniame skunde bandoma nuginčyti VšĮ „Emprekis“ nustatytą transporto priemonės kainą, apeliuojama į teismui pateiktuose pardavimų skelbimuose nurodytas automobilio „Volvo V60“ kainas.
13.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta konfiskuotino automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją. Pastebėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu skaičiuojant konfiskuotino turto vertę nustatyta automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina be PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė.
14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo asmenybę, išsprendė laidavimo instituto taikymo klausimą, taip pat teisingai nustatė konfiskuotino automobilio „Volvo V60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą. Apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas nuosprendis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. (D. M.) ir gynėjo advokato Juriaus Petreikio apeliacinį skundą atmesti.