- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- A2-177-393/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- B. K.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-452-743/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-743/2013, kurioje 2013 m. liepos 30 d. sprendimu antidžių pastatų griuvėsiai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Lazdijų rajono savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėja prašyme nurodo, kad pripažinus minėtus statinius bešeimininkiu turtu, buvo pažeistos jos materialinės teisės ir pareigos, kadangi ji yra antidžių fermos pajininkė. Procesą byloje parašo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kai teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, nurodo, jog pareiškėjos pateiktas ančių fermų priėmimo-perdavimo aktas nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių į bešeimininkiu turtu pripažintus antidžių pastato griuvėsius.
Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškėjos reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti.
Suinteresuoti asmenys A. B., A. Š. ir J. J. su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė savo subjektinę teisę pagrindžiančių įrodymų, pati neišviešino prieš trečiuosius asmenis savo teisių, o Lazdijų rajono savivaldybė atliko visus veiksmus, reikalingus galimiems turto savininkams informuoti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime nurodo, kad dėl proceso atnaujinimo neprieštarauja, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas, procesą atnaujinti atsisakytina.
Proceso atnaujinimas – tai ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytus pagrindus, kurie konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyti, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99) ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus ir aiškius pagrindus.
Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismo sprendimas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d. apžvalga, Teismų praktika Nr. 26).
Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog galimai dėl savo sveikatos būklės apie vykstantį teismo procesą dėl antidžių pastatų griuvėsių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Lazdijų rajono savivaldybės nuosavybėn ji nežinojo, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas teismo sprendimas pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Iš pareiškimo turinio ir jo priedų ((duomenys neskelbtini) ančių fermų priėmimo-perdavimo akto) matyti, kad antidžių fermų perleidimo pareiškėjai bei kitiems asmenims sandoris turėjo būti sudarytas 1994 m., todėl reikalavimai sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 str.). 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. 1 d. numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (255 str. 2 d.). Vadinasi, notariškai nepatvirtinus ančių fermų perleidimo sandorio ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jo neįregistravus registro įstaigoje, pareiškėja nuosavybės teisės į ančių fermas negalėjo įgyti ir neįgijo, kadangi nebuvo įvykdytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti, nes 1964 m. Civilinio kodekso normos nuosavybės teisės atsiradimą siejo su sutarties įregistravimu (149 str. 2 d., 255 str.), o ne su daikto (turto) perdavimo įgijėjui momentu (nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 4.49 str.), todėl prie prašymo pareiškėjos pateiktas 1994 m. rugpjūčio mėn. sudarytas (duomenys neskelbtini) ančių fermų priėmimo-perdavimo aktas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjos subjektinę teisę į antidžių pastato griuvėsius.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamas teismo sprendimas pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, todėl pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra ir prašymas atmestinas.
Atmetus prašymą, iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).
Atmetus prašymą, 2014 m. vasario 4 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki šios nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 290 str., 291 str., 366-370 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjos B. K. prašymą atmesti, atsisakyti atnaujinti procesą Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-452-743/2013.
Priteisti iš pareiškėjos B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Lt (trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Lazdijų rajono savivaldybei, kodas 188714992, adresas – Lazdijai, Vilniaus g. 1, vykdyti antidžių pastato griuvėsių, esančių (duomenys neskelbtini), naikinimo veiksmus, taikytas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi, šiai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.
Dėl nutarties per septynias dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.