Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 90-94) atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė šiame procesiniame dokumente nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimą apklausos būdu organizavo vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, 92 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-4653, (toliau – Pirkimo taisyklės) 114.1.3 ir 115.1.4.1 papunkčiais. Kauno miesto savivaldybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 30 punktu yra atsakinga už valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo vykdymą. Šios pagalbos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.“Taigi, teisės aktais iš esmės numatyta savivaldybėms pareiga nenutrūkstamai organizuoti šios pagalbos teikimą. Kauno miesto savivaldybėje yra pasirinktas šios pagalbos teikimo būdas per advokatus (Lietuvos Respublikosvalstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės anksčiau sudaryta Pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartis galiojo iki 2014 m. birželio mėnesio. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šios funkcijos vykdymą, Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo viešąjį pirkimą dėl pirminės teisinės pagalbos paslaugų teikimo. Nors procedūros buvo organizuotos savalaikiai, tačiau šiame viešajame pirkime priimti sprendimai dėl laimėtojo buvo apskųsti teismui nelaimėjusio tiekėjo. 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2155-260/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos iki įsiteisės šioje byloje teismo sprendimas Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 149878) procedūros, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota nesudaryti pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo sutarties. Kadangi 2014 m. birželio 14 d. baigėsi iki tol galiojusi Pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartis su advokatais ir ji nebegali būti tęsiama pagal jos ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nuo 2014 m. birželio 16 d. neliko Kauno mieste pirminę teisinę pagalbą teikiančių asmenų, iškilo būtinybė organizuoti Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimą apklausos būdu. Šiuo pirkimu Kauno miesto savivaldybės administracija ketino sudaryti ir sudarė Pirminės teisinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį, kurios galiojimo terminas numatytas, kol įsiteisės galutinis teisino sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2155-260/2014 arba kol įsiteisės teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo sudaryti pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį, bet ne ilgiau nei 36 mėnesius, per jos galiojimo laikotarpį neviršijant 125 tūkst. Lt su PVM (paslaugų kainos) arba Sutarties 2 punkte nurodyto maksimalaus paslaugų kiekio. Atsižvelgiant į pasirinktą pirkimo būdą, vadovaujantis Pirkimo taisyklių 70.12.3 papunkčiu, tiekėjų kvalifikacija pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta tikrinti ir buvo apklausti tiekėjai, kurių kvalifikacija buvo patikrinta vykdant supaprastintą atvirą konkursą „Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 149878), t.y. ieškovai - advokatai D. V., G. Z., A. R., ir tretieji asmenys - advokatės D. D., V. N. ir N. R.. Pirkimo dokumentuose buvo numatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymus pateikė abu tiekėjai, o trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodyta bendra planuojama paslaugų kaina buvo mažesnė, 2014 m. birželio 20 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 32-16-33 jie buvo pripažinti laimėtojais ir, vadovaujantis Pirkimo dokumentų 14.1, 14.5 ir 14.6 papunkčiais, 2014 m. birželio 23 d. su laimėtojais buvo sudaryta Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SR-1334, tuo atnaujintas valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimas Kauno miesto gyventojams. Nesutikimą Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, įformintu 2014 m. birželio 20 d. Viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 32-16-33, ieškovai grindžia vieninteliu motyvu, kad laimėtoju paskelbtas pasiūlymas, kuriame nepaskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, pasiūlymo kaina nurodyta be šio mokesčio. Ieškovai teigia, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų 7.7 punkto reikalavimų, kadangi, vadovaujantis Pirkimo dokumentų 11.2 punktu, nenurodžius pasiūlymo kainos sudėtinės dalies (PVM), netgi nėra galimas pasiūlymo kainos taisymas, nurodant, jog yra padarytos aritmetinės klaidos. Atsakovės nuomone, nurodyti ieškovų argumentai savaip interpretuojant pirkimo dokumentų nuostatas yra nepagrįsti, be to ir prieštaraujantys imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo apklausos būdu pirkimo dokumentų 7.7 papunktyje nurodyta, kad „Kaina pateikiama litais su PVM, atskirai nurodant PVM.“. Tačiau, priešingai ieškovų interpretavimui, nurodyta nuostata neįpareigoja ne PVM mokėtojo nurodyti kitokį nei mokėtinas, tiksliau nemokėtinas PVM dydis - 0 Lt. Toks reikalavimas būtų net nepagrįstas, kadangi PVM skaičiuoja ir moka tik šio mokesčio mokėtojas. Asmuo, neskaičiuojantis ir nemokantis PVM, negali nurodyti savo teikiamų paslaugų/prekių kainą, kaip sudedamąją tos kainos dalį, skaičiuoti ir nurodyti nemokamą PVM, nes tokiu atveju jis pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir klaidintų kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje tretieji asmenys nėra PVM mokėtojai, jų pasiūlyme skaičiuojamas PVM pagrįstai ir teisėtai nurodytas 0 Lt. Ieškovai nepagrįstai laiko, kad laimėtoju turėtų būti pripažintas jų pasiūlymas, vertinant pateiktas pasiūlymo kainas be PVM. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 punktas numato, kad vienas iš kriterijų, kuriuo remdamasi perkančioji organizacijavertina pasiūlymus – mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus. Pasiūlymai pagal mažiausią kainą gali būti vertinami lyginat bendrą kainą arba pasiūlyme nurodytus įkainius, todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, ar pasiūlymus vertins lygindama bendras kainas, ar lygindama įkainius. Remiantis teisės aktų ir teismų formuojama praktika, vienas pagrindinių kriterijų, kuriuo privalo vadovautis perkančioji organizacija organizuodama viešąjį pirkimą - racionalus biudžeto lėšų panaudojimas.Kartu su šiuo kriterijumi privalo būti derinami ir LR viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai - nediskriminavimas, lygiateisiškumas, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Būtent šiais principais vadovaujantis bei siekiant taupyti bei racionaliai naudoti biudžeto lėšas, Kauno miesto savivaldybės administracija vykdė minėto Konkurso procedūras bei vertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Atsakovės parengti pirkimo dokumentai pilnai atitinka įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, pasirenkant pasiūlymų vertinimo kriterijų, t. y. pirkimo dokumentų 4 punkte nustatytas Pasiūlymo vertinimo kriterijus -mažiausia kaina, 13.1 punkte aiškiai išdėstyta, jog „laimėtoju bus skelbiamas tiekėjas, kurio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, pasiūlęs mažiausią bendrą paslaugų teikimo kainą“, kas reiškia, kad laimėtoju gali būti skelbiama ta mažiausia kaina, kurią mokės perkančioji organizacija. Priešingai ieškovų argumentams, Kauno miesto savivaldybės administracijai nusprendus juos pripažinti laimėtojais, būtų pažeisti pirkimo dokumentų ir teisės aktų reikalavimai ir laimėtoju pasirinktas tiekėjas, kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarius sutartį, turės mokėti didesnę nei kito tiekėjo pasiūlyta kaina.Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija, vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus, laikėsi įstatymų leidėjo perkančiajai organizacijai nustatytų reikalavimų bei suformuluotų viešųjų pirkimų principų. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovai prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo 2014 m. birželio 23 d. Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo sutartį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartis yra galiojanti, paslaugas tretieji asmenys teikia Kauno miesto gyventojams, taigi, restitucija nėra įmanoma ir tokio reikalavimo tenkinimas neįgyvendinamas.

Atsiliepimas

Ieškovai byloje pateiktu dubliku (b.l. 114-120) prašo jų ieškinyje pareikštus reikalavimus patenkinti. Jie nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais.Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t.y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Šiai teismo pareigai racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų,t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviuosius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Byloje skiriasi šalių pozicija dėl to, ar tretieji asmenys tinkamai įvykdė Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo apklausos būdu pirkimo dokumentų 7.7. bei 7.8. punktų reikalavimus ir pirkimo dokumentų 1 priedo 1 punkto reikalavimą pateikti juose išvardytus duomenis, nes jos skirtingai aiškina nurodytuose punktuose esančius reikalavimus, t. y. suteikiamų paslaugų planuojamos kainos pateikimą. Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugųpirkimo apklausos būdu pirkimo dokumentų 7.7. punktas numato, jog „Kaina pateikiama litais su PVM, atskirai nurodant PVM“. Pirkimo dokumentų 7.8. punktas numato, jog „į paslaugų įkainius įtraukti visi mokesčiai ir visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos (pasiruošimas teikti teisinę pagalbą, šios pagalbos teikimas, reikiamų dokumentų rengimas, reikiamų formų pildymas, dokumentų spausdinimas, kopijų ruošimas ir kt.), PVM“. Pirkimo dokumentų 1 priedo 1 dalyje bei žemiau jos esančioje lentelėje kaina pateikiama su PVM. Skirtingas šių Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo apklausos būdu pirkimo dokumentų reikalavimų traktavimas iš esmės lėmė skirtingą Konkurso sąlygose nustatytų pateikiamų dokumentų reikalavimų aiškinimą, kurie turėjo lemiamą reikšmę paskelbiant pirkimo laimėtoją. Kasacinis teismas bylose dėl viešųjų pirkimų yra konstatavęs, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajai organizacijai nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiamai. Taip pat Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kurių turi laikytis perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus: jie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Tokios pirkimo sąlygos pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą. Pirkimo dokumentų 7.1. punktas numato jog „tiekėjai, rengdami pasiūlymus, vadovaujasi šiomis kainodaros taisyklėmis“. Todėl tiekėjai, atsižvelgdami į šias kainodaros taisykles bei kitus Pirkimo dokumentų reikalavimus, parinko tokią kainą dalyvauti pirkime, kuri būtų konkurencinga, mažesnė nei kitų pirkimo dalyvių. Sudarant tinkamiausią kainą, buvo atsižvelgta į Pirkimo dokumentus, galimas kitų pirkimo dalyvių pateikiamas kainas, todėl buvo pagrįsta tikėtis, atsižvelgiant į Pirkimo dokumentų 7.7. bei 7.8. punktų reikalavimus ir Pirkimo dokumentų 1 priedo 1. punkto reikalavimą, jog pirkimo dalyviai pateiks kainas su PVM bei bus PVM mokėtojai, tad tai lėmė pateikiamos kainos dydį, tačiau pirkimą laimėjo vienintelis kitas pirkimo dalyvis, kuris nėra PVM mokėtojas, pateikęs kainą be PVM, kas lėmė į bylą įtraukto trečiojo asmens mažiausią pateiktą kainą iš visų pirkimo dalyvių.Vykdydama viešojo pirkimo procedūras ir siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija nustato minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir reikalauja, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tiekėjo kvalifikacija -objektyvi kategorija, kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Pirkimo dokumentų 7.4. punktas numato, jog „bet kuriuo Sutarties galiojimo momentu paslaugų įkainis perskaičiuojamas, kai teisės aktais pakeičiamas Sutartyje nurodytoms paslaugoms taikomo PVM tarifo dydis. Paslaugų įkainio pokyčio dydis yra proporcingas PVM tarifo pokyčio dydžiui. Perskaičiuotas paslaugų įkainis įforminamas Šalių pasirašomususitarimu. Pasikeitus kitiems mokesčiams ir dėl kainų lygio kitimo, paslaugų įkainis nebus perskaičiuojamas. Perskaičiuotas įkainis taikoma stik toms paslaugoms, kurios bus teikiamos po Šalių pasirašyto susitarimo įsigaliojimo dienos“. Taigi, vertinant Pirkimo dokumentų reikalavimų visumą, galima pagrįstai teigti, jog paslaugų pirkėjas Pirkimo sąlygose numatė galimybę Pirkime dalyvauti tik PVM mokėtojui, tačiau sudarius pasiūlymų eilę ir pirmąją vietą paskyrus Tiekėjui, kuris nėra PVM mokėtojas. Ieškovų vertinimu, Pirkimo sąlygos prieštarauja svarbiems viešųjų pirkimų principams – skaidrumui, lygiateisiškumui, nes perkančioji organizacija nesuteikė pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikė savo paskelbtų konkurso sąlygų. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Taigi, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.Atsakovė, pripažindama trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu, pažeidė imperatyviuosius Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto reikalavimus ir neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, ir šie pažeidimai laikytini esminiais. Pagal kasacinio teismo praktiką būtent tokiu atveju, t. y. kai nustatomi imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos tiekėjų tarpusavio konkurencijos sąlygos, pažeidimą, yra pateisinamas perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007).Atsižvelgiant į tai, ieškovų nuomone, perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos nutarimas, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant trečiajam asmeniui, pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis - nėra pagrindo nutraukti pirkimą, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo. 2014 m. birželio 23 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir advokatės D. D., veikiančios jungtinės veiklos sutartimi su advokate V. N. ir advokate N. R. buvo sudaryta Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SR-1334, kurios galiojimo terminas numatytas, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2155-260/2014 arba kol įsiteisės teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo sudaryti pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tokios aplinkybės suponuoja prielaidas Sutartį pripažinti neteisėta abinitio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinę praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi exofficiopripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas gali pripažinti sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju spręsti dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95lstraipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (nagrinėjamoje byloje aktualus VPĮ 95 straipsnio 2 dalies pagrindas), jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima interaliaišlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Šioje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas - išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų. Atsižvelgiant į sutarties galiojimo terminą, jos pobūdį ir reikšmę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomą viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, kad Kauno miesto gyventojams turi būti teikiama nemokama pirminė teisinė pagalba, byloje nenustatyta tiesiogiai su pirkimo sutartimi susijusių ekonominių interesų, trukdančių neteisėtai sudarytos Sutarties nepripažinti negaliojančia, o dėl Sutartimi teikiamos paslaugos specifiškumo, taikytina VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sankcija – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas. Todėl teismas turėtų savo iniciatyva sutrumpinti Sutarties terminą.

Atsakovė tripliku (b.l. 125-130) prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad nesutinka su ieškovų dublike nurodytais motyvais. Kaip ir nurodė ieškovai procesiniuose dokumentuose, pirkimo dokumentų 7.7 papunktyje nurodyta, kad „Kaina pateikiama litais su PVM, atskirai nurodant PVM“, atitinkamai 7.8 papunktyje „Įpaslaugų įkainius įtraukti visi mokesčiai ir visos su paslaugų teikimu susijusios išlaidos (pasiruošimas teikti teisinę pagalbą, šios pagalbos teikimas, reikiamų dokumentų rengimas, reikiamų formų pildymas, dokumentų spausdinimas, kopijų ruošimas ir kt.), PVM.“. Tokia pirkimo dokumentų nuostata reiškia, jog skaičiuodami ketinamą siūlyti kainą tiekėjai tinkamai įvertintų realiai patiriamassavo siūlomų teikti paslaugų finansines sąnaudas tam, kad ateityje, jei pasiūlymas būtų pripažintas laimėtoju ir to pagrindu sudaryta sutartis, teikiant tokias paslaugas ir atitinkamai reikalaujant už jas atlygio, tiekėjas aiškiai žinotų, jog jo pasiūlyta kaina negalės būti perskaičiuota dėl kokių nors neįskaičiuotų sąnaudų (negebėjimo tinkamai įvertinti savo paslaugų vertės), kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. T.y. teikdamas pasiūlymą tiekėjas privalo įvertinti savo riziką, jog už pasiūlytą kainą (nepriklausomai kokias sąnaudas įvertino) jis privalės už tą kainą teikti siūlomas paslaugas pilna apimtimi. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovai, tokia pirkimo dokumentų nuostatų formuluotė nereiškia, kad pasiūlymo tiekėjas privalo į siūlomą kainą įskaičiuoti ir finansines sąnaudas bei mokesčius, kurių realiai nepatiria ir nemoka (pvz., ieškovai į savo kainą įtrauktų mokestį už aplinkos teršimą), nes toks pasiūlymas būtų laikytinas nesąžiningu ir netgi melagingu, ir tokiu būdu pats pasiūlymo tiekėjas pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus. Reikalavimas į siūlomą kainą įskaičiuoti visus mokesčius ir PVM, nereiškia, kad pasiūlymo tiekėjas turi skaičiuoti PVM dydį (ar kitus mokesčius), jei jis nėra jo mokėtojas, nes tokiu būdu būtų pažeistos imperatyvios specialiųjų teisės aktų nuostatos (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir Viešųjų pirkimų įstatymas) ir būtų pateiktas melagingas pasiūlymas. Kuomet pasiūlymą teikia ne PVM mokėtojas, pasiūlymo formos grafoje, kur nurodomas PVM dydis, atitinkamai turi pažymėti, jog PVM neskaičiuojamas. Tai, kad pasiūlymo tiekėjas nėra PVM mokėtojas, jo pasiūlymas negali būti laikomas netinkamu ir atmestinu, jei jo siūloma kaina apskaičiuota tinkamai, įvertinus jo mokamus mokesčius.Priešingu atveju, perkančioji organizacija pažeistų ne tik viešųjų pirkimų, bet ir konstitucinius principus, kadangi diskriminuotų tinkamą kvalifikaciją turinčius tiekėjus pagal jų mokamus/nemokamus mokesčius. Pirkimo dokumentų reikalavimas, nurodytas 7.8 papunktyje, kur reikalaujama į kainą įskaičiuoti visus mokesčius, yra reglamentuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 12 punkte, todėl tokia nuostata privalo būti įtraukta į pirkimo dokumentų sąlygas. Tačiau tiekėjas privalo pasiūlymą rengti ne tik aklai užpildydamas pasiūlymo formą ir paraidžiui vykdydamas pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, bet ir įvertinęs savo realiai patiriamas sąnaudas ir vadovaujantis jo veiklą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, tokiais kaip, pvz., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Atsakovė dėl ieškovų dublike, pagrindžiant reikalavimą dėl 2014 m. birželio 23 d. Pirminės teisinės pagalbos teikimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-1334 pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento paaiškino, kad nėra teisinių pagrindų tokio reikalavimo tenkinimui, kadangi viešojo pirkimo procedūros atliktos tinkamai, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų nuostatų ir netgi ieškovai dublike nenurodo, kokias konkrečiai imperatyvias specialių teisės normų nuostatas pažeidė atsakovė.