- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- II-104-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00073-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo M. J. (toliau - pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Andriaus Sriubaičio (toliau – ir Institucija) 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-27411-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje paskirtos nuobaudos (baudos) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Andrius Sriubaitis 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą (ROIK:(duomenys neskelbtini)), kuriuo M. J. pripažino kaltu jam padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 60 Eur dydžio baudą. Institucijos priimtas nutarimas grindžiamas šiais motyvais, kad M. J. 2020 m. rugsėjo 9 d. 06.49 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesilaikant Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimo, dėl palikto stovėti automobilio ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo.
II. Skundo argumentai
M. J. nesutikdamas su Institucijos priimtu procesiniu sprendimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020-11-24 nutarimą dėl paskirtos piniginės nuobaudos, nes nutarime nepagrįstai buvo pripažinta, jog M. J. paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, kai Vilniaus miesto detaliajame plane tokia vieta (šaligatvis) nėra pažymėta; pareigūnas nepagrįstai (neatsižvelgęs į protingumo principą) traktavo šaligatvį, kaip vietą, skirtą pėstiesiems, kai tuo tarpu iš nuotraukų matyti, kad minėtas šaligatvis veda prie betoninės sienos, o kita dalis neveda į niekur.
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą netenkinti. Nurodo, jog Institucijos nuomone, M. J. veika, kuomet jis 2020 rugsėjo 9 d. apie 06.49 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobili „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai ten nebuvo tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150. 5 punkto reikalavimus - įrodyta. Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad visa prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, esanti teritorija yra išklota trinkelėmis, t. y. jos grindinys nesiskiria, tačiau aplink įėjimą į namą bei šiukšlių konteinerių stovėjimo vietas, dalis teritorijos yra paaukštinta, atskirta bortelių, o transporto priemonių stovėjimo aikštelė, yra sužymėta vertikaliomis automobilių stovėjimo vietų linijomis. Vertinant įvykio vietą vizualiai, institucijos nuomone, akivaizdžiai matosi teritorija, skirta pėstiesiems, bei teritorija, skirta transporto priemonėms stovėti, t. y. šaligatvis bei transporto priemonių stovėjimo aikštelė (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas- toliau SEAKĮ 2 str. 66 d., KET 3.7 p 3.16 ?.). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad ginčo teritorijos negalima pripažinti šaligatviu, šis argumentas nėra pagristas, nes SEAKĮ 2 straipsnio 66 dalies, nuostatas numato, kad šaligatvis gali būti atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies arbe ne. Taigi bortelio aukštis tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamos teritorijos pripažinimą šaligatviu, ar ne. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, mano, kad M. J. skundas nepagrįstas, jame nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas, todėl vadovaujantis išdėstytu Institucija prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020-11-24 nutarimą palikti galioti nepakeistą, (b.l. 1)
IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Andrius Sriubaitis 2020 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo M. J. pripažino kaltu jam padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 60 Eur dydžio baudą (b. l. 3).
BIRT ataskaitų žiūryklės pažymos duomenimis, 2020-09-09 07.46 val. į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą anonimiškai kreipėsi asmuo, kuris pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neleistinoje vietoje ant šaligatvio paliktas priparkuotas automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris „niokoja pėsčiųjų šaligatvį, trukdo saugiam pėsčiųjų ir neįgaliųjų judėjimui, prašo imtis priemonių“ (b. l. 11).
Tyrimo medžiagoje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) parkavimo vieta, (b. l. 16-26).
V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys
Skundą padavęs M. J. teismo posėdyje nurodė, kad su jo atžvilgiu priimtu nutarimu bei nuobaudos skyrimu nesutinka, nes jo manymu, ta vieta, kuris jis buvo palikęs priparkuotą savo automobilį negali būti vertinama kaip šaligatvis, nes nei detaliajame miesto plane, nei įrengtais guminiais bordiūrais, šaligatvio ribos nėra nurodytos. Pažymėtina, kad pats šaligatvis veda link mūrinės betoninės sienos, o kitą pusę šaligatvis iš viso niekur neveda. Neneigė, jog nutarime nurodytą dieną jis daugiabučio namo kieme buvo palikęs priparkuotą automobilį „Audi“. Automobilį paliko vietoje, kurioje jo manymu nėra įrengtas joks šaligatvis. Jam teko ir ankščiau bendrauti su pareigūnais dėl palikto automobilio kieme, bet tai nebuvo traktuojama kaip nusižengimas, o dabar jis yra nubaustas. Toje vietoje, kur stovėjo jo automobilis, žmonės (pėstieji) nevaikšto, nes nėra jokio praėjimo toliau, šaligatvis baigiasi sumūryta betonine siena. Jo žiniomis KET reikalavimai namų kiemuose nebegalioja. Kieme išstatyto kelio ženklo, nurodančio transporto priemonių parkavimo statymo būdą, nėra, nors jam yra žinoma, kad kieme išklotame betoninėmis trinkelėmis, automobilių statymas yra pažymėtos raudonos spalvos trinkelėmis. Jo manymu, tas šaligatvis labiau yra dekoratyvus, nes jis veda į niekur. Mano, jog jis nubaustas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
KET 150.5. punktas reglamentuoja, kad „sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose“.
Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos ištirtais duomenimis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalis, reglamentuoja, kad šaligatvis - kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutikimą su skundžiamu nutarimu motyvuoja tuo, kad jis automobilį nurodytoje vietoje pastatė nesant daugiabučio namo kieme įrengtam kelio ženklui, nurodančiam vairuotojams savo transporto priemonių parkavimo būdą bei vietas. M. J. automobilį paliko stovėti vietoje, kurią negali būti priskirtą šaligatviui, nes toje vietoje yra įrengtas specialus nuolydis automobiliui įvažiuoti/išvažiuoti, nėra išstatyti guminiai bordiūrai, ribojantys parkuojamos transporto priemonės pastatymo vietą šaligatvių atžvilgiu, o pats ginčą sukėlęs įrengtas šaligatvis veda prie aklinos betoninės sienos, todėl pasak pareiškėjo negali būti vertinamas kaip pėstiesiems skirtas šaligatvis. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kelio važiuojamoji dalis išklota betoninėmis trinkelėmis, o praėjimai link namų įėjimo, taip pat priėjimas prie kieme išstatytų šiukšlių konteinerių vietos, esamų šaligatvių ribos yra pažymėtos įrengtų betoninių trinkelių nedideliais paaukštinimai, vietomis yra įrengti guminiai borteliai. Tačiau teismui įvertinus tyrimo medžiagoje esančius duomenis, iš esamų kiemo padarytų fotonuotraukų, sutikti su M. J. skunde išdėstytais teiginiais nėra pagrindo. Pirmiausia būtina pažymėti, jog esamuose fotonuotraukose (b.l. 16-26) yra užfiksuoti bendros daugiabučio namo kieme tiek transporto priemonėms, tiek pėstiesiems (bei kitiems eismo dalyviams) judėjimo/parkavimo vietos. Iš nespalvotų nuotraukų matyti, kad šaligatvis yra išklotas trinkelėmis ir atskirtas nuo važiuojamosios kelio dalies paaukštinimu ir pagal šaligatvio krašto liniją matyti, kad automobilis „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi būtent ant šaligatvio, o kelio ženklų, tai leidžiančių ir nurodančių tokį stovėjimo būdą nėra. Tai patvirtina savo pranešimu ir KET pažeidimą užfiksavęs A.Sriubaitis. Vizualiai gerai matoma teritorija, skirta pėstiesiems, bei teritorija, skirta transporto priemonėms stovėti, t. y. šaligatvis bei transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Pėsčiųjų takai yra atskirti nuo kelio važiuojamosios dalies įrengtų trinkelių paaukštinimu, teismo vertinimu, šie esamų takų paaukštinimai įrengti siekiant sudaryti pėstiesiems saugiai praeiti prie kieme įrengtų šiukšlių konteinerių, pėsčiųjų judėjimui bei prie priparkuotų automobilių praėjimui. Bortelio aukštis tarp šaligatvio ir važiuojamosios kelio dalies nėra esminis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkama teritorija pripažinimą šaligatviu, ar ne (SEAKĮ 2 str. 66 d.) Pareiškėjo teigimu, toje vietoje, kur jis buvo palikęs priparkuotą automobilį nėra jokio kelio ženklo, ribojančio parkavimą, o ir ant paties šaligatvio ribos nėra įrengtų guminių bortelių. Sprendžiant dėl atsakomybėn už tokios stovėjimo tvarkos pažeidimą, turi būti sistemiškai vertinamos visos kelių eismo taisyklės, reglamentuojančios transporto priemonių stovėjimo kiemuose tvarką, taip pat ir kitų norminių aktų reikalavimai. Kelių eismo taisyklių 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o 6 p. nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, kas įpareigoja transporto priemonės vairuotoją žinoti laikytis visumos kelių eismo taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių atitinkamą eismo situaciją. Taigi teismas mano, kad M. J. įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jo veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.
Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucijos nutarime nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta nuo 30 Eur iki 90 Eur, tokiu būdu baudos vidurkis yra lygus 60 Eur. Institucija įvertinus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą paskyrė 60 Eur baudą vadovaudamasi administracinių nuobaudų skyrimo tvarka, todėl pagrindo keisti paskirtos baudos dydį teismas nenustatė. Teismo vertinimu mažinti M. J. paskirtos baudos dydį už padarytą nusižengimą nėra pagrindo atsižvelgiant į pareiškėjo charakterizuojančią medžiagą (b. l. 7-10), iš kurios matyti, jog M. J. ir ankščiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (2017-10-05 ir 2020-11-26) už analogiškus nusižengimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Andriaus Sriubaičio 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27411-2020, priimtas M. J. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639–640 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Andriaus Sriubaičio 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27411-2020, priimtą M. J. atžvilgiu, palikti nepakeistą ir M. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.