- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-491-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08468-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas (pirm.)
- Ieškovas
- Namai tobulai
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
- Atsakovas
- Sutelktinio finansavimo platforma "Profitus"
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Namai tobulai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Namai tobulai“ ieškinį atsakovei UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ dėl sutarties modifikavimo ir vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – I. Š.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti 2022 m. kovo 14 d. vienašališką 2021 m. liepos 14 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 nutraukimą negaliojančiu; pripažinti negaliojančias nuo sudarymo dienos 2021 m. liepos 14 d. etapinio finansavimo paskolos sutarties Nr. 16-2107-4 3.6, 3.16 sąlygas, 6.2 sąlygos dalį, kuria paskolos gavėjas įpareigojamas mokėti padidintas palūkanas ir skolos išieškojimo procedūros mokesčius (skolos administravimo mokestį ir išieškojimo procedūros mokestį); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė prašė atidėti dalies (680 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad ieškovė dėl finansinės padėties, kuriai įtaką padarė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Esant šiek tiek daugiau laiko visas žyminis mokestis būtų sumokėtas. Net ir neigiamo sprendimo atveju įmonės direktorius dengtų žyminio mokesčio dalį iš savo asmeninių lėšų, kadangi per bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje jam pavyktų sukaupti žyminio mokesčio likusios dalies lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo; ieškovei nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuotinas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, sumokėti 680 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Taigi pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės finansinė padėtis tokia sudėtinga, kad ji neišgali sumokėti nustatyto žyminio mokesčio (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti dalies (680 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.Nurodė, kad:
7.1. Kadangi ieškovei nebuvo nustatyti procesinio skundo (prašymo) trūkumai, ji su atskiruoju skundu teikia papildomus įrodymus – banko išrašą bei Nekilnojamojo turto išrašą, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto apeliantė neturi, o banko sąskaitos yra areštuotos. Areštas ieškovės banko sąskaitoms yra taikytas būtent atsakovės prašymu. Kadangi skundžiama nutartis buvo priimta motyvuojant tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie sunkią finansinę padėtį, ieškovė prašo įvertinti teikimus įrodymus ir panaikinti skundžiamą nutartį jeigu jų pakanka atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
7.2. Šioje civilinėje byloje apeliacinis skundu mokėtinas 880 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovė dėl finansinės padėties, kuriai įtaką padarė būtent atsakovės neteisėti veiksmai, neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl teismo prašo atidėti 680 Eur dalį žyminio iki sprendimo priėmimo, sumokėjus 200 Eur žyminio mokesčio dalį.
7.3. Net ir neigiamo sprendimo atveju įmonės direktorius dengtų žyminio mokesčio dalį iš savo asmeninių lėšų, kadangi per bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje jam pavyktų sukaupti žyminio mokesčio likusios dalies lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus apie savo turtinę padėtį – banko sąskaitos išrašą ir pažymą iš nekilnojamojo turto registro. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką, kai asmuo prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, bet nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, teismas nustato terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti reikiamus įrodymus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovei termino trūkumams pašalinti, todėl ieškovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus ir jais vadovaujasi (CPK 314 str.).
Dėl žyminio mokesčio atidėjimo
10. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Flie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).
12. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimo pareigą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, numatė ir atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), taip pat atvejus, kai teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-167-330/2023).
13. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki – sąskaita areštuota, kito turto neturi, todėl negali sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies, tačiau net jeigu apeliacinės instancijos teisme ir būtų priimtas jai nepalankus sprendimas įmonė sukauptų lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais sutinka, juos patvirtina pridedami įrodymai.
14. Iš Nekilnojamojo turto pažymos matyti, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Ieškovės banko sąskaitos išraše nurodyta, kad sąskaita užblokuota. Aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu taikomi areštai, patvirtina ir Turto arešto aktų registro duomenys. Teismui užklausus Kelių transporto priemonių registrą, gauta informacija, kad transporto priemonių įmonė neturi. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė dėl savo finansinės padėties šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio.
15. Ieškovė nurodo, kad jos sunki turtinė padėtis atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ji teikė ieškinį, o šiuo metu teikia apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas.
16. Taigi tam, kad būtų sudaryta galimybė ieškovei apginti savo teises, jai neturi užkirstas kelias pateikti apeliacinį skundą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas ieškovei atidėti likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.
17. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: ieškovei atidedamas dalies – 680 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atidėti ieškovei UAB „Namai tobulai“ dalies – 680 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.