Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-01-07 nutartimi, kuria buvo subendrintos 2011-02-26 ir 2011-04-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, bausme, pridedant likusios neatliktos bausmės (7 mėnesių 20 dienų) dalį ir galutinė bausmė L. V. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-05-09.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-08-05 iki 2011-08-07 ir nuo 2012-03-06 iki 2012-05-09.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas už tai, kad jis 2011-08-05, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,96 promilės etilo alkoholio), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas A. V. priklausantį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir kliudęs bei nuvertęs kelio ženklą, nuvertęs elektros skydinę bei apgadinęs tvorą, sustojo už važiuojamosios kelio dalies ribų. Šiais savo veiksmais L. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 p. (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksmų arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų), 19 p. (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 p. (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 p. (jeigu, atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir 135 p. (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kartu važiavusių keleivių sveikata. Eismo įvykio metu A. U. dėl pakauškaulio, kairio momenkaulio, strėlinės siūlės, pleištakaulio, akiduobės vidinės sienos lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, E. J. dėl muštinės plėštinės kairės pusės-smilkinio žaizdos su smilkininio raumens atidalinimu, kas komplikavosi supūliavimo, ir skeveldrinio dešinio raktikaulio lūžimo su raiščių plyšimu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei A. P. dėl kairės ausies muštinės žaizdos buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. V. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.) ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, tačiau nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nurodydamas, kad nukentėjusieji A. U. ir E. J. jam vairuojant automobilį provokavo jį didinti automobilio greitį sakydami „spausk, varyk greičiau, davai gazo, gazo“, todėl apelianto nuomone, jis neturėtų atsakyti už byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiesiems padarytą sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Byloje nustatyta, kad L. V. 2011-08-05, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas A. V. priklausantį automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir kliudęs bei nuvertęs kelio ženklą, nuvertęs elektros skydinę bei apgadinęs tvorą, sustojo už važiuojamosios kelio dalies ribų. Šio eismo įvykio metu buvo sužaloti kartu su L. V. važiavę automobilio keleiviai – A. U., E. J., A. P.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. U. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 49-50 b.1.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. pagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo L. V. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kaip prašo apeliantas.

Nuteistojo L. V. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusieji A. U. ir E. J. jam vairuojant automobilį provokavo jį didinti automobilio greitį sakydami „spausk, varyk greičiau, davai gazo, gazo“, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis L. V. nenurodė jokių aplinkybių, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusieji būtų skatinę jį važiuoti greičiau. Tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė ir nukentėjusieji. Taigi ši apelianto versija apie tai, kad nukentėjusieji jį provokavo didinti automobilio greitį, atsirado tik apeliaciniame skunde, todėl ji vertinama tik kaip apelianto pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei nukentėjusieji būtų prašę ar reikalavę jį didinti automobilio greitį ir važiuoti greičiau, tai neturi reikšmės nei jo padarytos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. V. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 241 str. 2 d. ir 242 str. 1 d. nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 241 str. ir 242 str. reglamentuojama nagrinėjimo teisme tvarka, tačiau apeliantas skunde konkrečiai nenurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti nagrinėjant jo baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. V. prašo sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. V. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam L. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nusikaltimą, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į L. V. asmenybę – teistas, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, ir paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. V. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. apeliacinį skundą.