Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties, kuria ieškovo G. G. ieškinį atsakovui S. K. (S. K.), trečiasis asmuo Klaipėdos m. 4 notarų biuro notarė I. M., dėl paskolos ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovo G. G. ieškinys atsakovui S. K. (S. K.), trečiasis asmuo Klaipėdos m. 4 notarų biuro notarė I. M., dėl paskolos ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. G. ieškinį atsakovui S. K., tretysis asmuo Klaipėdos m. 4 notarų biuro notarė I. M., dėl paskolos ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiais ir kartu su priedais grąžino ieškinį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad LR CPK 29 straipsnyje numatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra SB (duomenys neskelbtini). Patikrinus gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodyta gyvenamąja vieta. Todėl padarė išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui (LR CPK 29 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 1999 m. liepos 27d. paskolos sutartį. Šios sutarties 3 punkte yra numatyta, kad skola turi būti grąžinta Klaipėdos mieste, t.y. sutartyje yra numatyta jos įvykdymo vieta. Taip pat ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 1999 m, liepos 27 d. hipotekos sutartį, kuria yra įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini, t. y. ieškinys yra dėl daiktinių teisių (dėl hipotekos) į nekilnojamąjį turtą, kuris pagal LR CPK 31 str. 1 dalį teismingas išimtinai Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą.

CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal ginčijamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 31 str. 1 d. numato išimtinio teismingumo atvejus – ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

CK 4.20 str. numato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1999m. liepos 27d. paskolos sutartį bei pripažinti negaliojančia 1999 m. liepos 27 d. hipotekos sutartį, kuria yra įkeistas jo butas, esantis (duomenys neskelbtini. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priimant ieškinį vadovavosi 29 straipsniu, kadangi šiuo atveju, ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, remiantis CPK 31 str. 1 d., nustatančia išimtinį teismingumą, turi būti nagrinėtinas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.