Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį S. K., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M. dėl paskolos ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1999-07-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo S. K. ir ieškovo vardu prisistačiusio asmens, taip pat pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1999-07-27 hipotekos sutartį, identifikavimo kodas 03/1/0002624, pagal kurią dėl nenustatyto ieškovo vardu prisistačiusio asmens skolinio įsipareigojimo S. K. buvo įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog nesudarė nei paskolos, nei hipotekos sutarčių – jas iš tiesų sudarė ieškovo vardu prisistatęs nenustatytas asmuo. 2009-01-22 ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Kadangi asmuo ieškovo vardu sudaręs ginčijamas sutartis nebuvo nustatytas, atsakovas ėmėsi išieškojimo iš įkeisto buto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-27 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog nenustatytas asmuo, prisistatęs G. G., įklijavęs į ieškovo pasą savo nuotrauką, 1999-07-27 sudarė notarinę paskolos sutartį su atsakovu S. K., pagal kurią nenustatytam asmeniui buvo paskolinta 13000,00 Lt. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipotekos sutartimi (Nr. 03119990002624), pagal kurią buvo įkeistas ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis Rambyno g. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog 1999 metais lapkričio mėnesį jis buvo iškviestas į VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kurioje jis sužinojo apie užvestą baudžiamąją bylą dėl to, jog 1999-09-08 UAB „Sanitex“ su G. G. vardu įsteigta individualia įmone sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KLA-S-99/9-08, pagal kurią nenustatytas asmuo įsigijo prekių už 24982,52 Lt. Po apsilankymo VPK ENTT ieškovas, grįžęs namo, pasigedo savo paso ir buto dokumentų. Atsakovo iniciatyva buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla. Vėliau bylos sujungtos. 1999-10-20 atpažinime dalyvavęs S. K. parodymo atpažinti protokole nurodė, jog tarp trijų atpažinime dalyvavusių asmenų nebuvo asmens, su kuriuo 1999 metų liepos 27 dieną buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis. Tarp atpažinime dalyvavusių asmenų buvo ir ieškovas G. G.. Ieškovas teigia, jog būtent po bylos nutraukimo 2009-06-23 atsakovas S. K. pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, prašydamas priverstinai išieškoti skolą. 2009-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.184-2N/2009 buvo nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad jo atžvilgiu galbūt yra padaryta nusikalstama veika, nesiėmė jokių priemonių apginti savo pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis su pareiškimu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažymėjo, jog apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo apie tai, kad pažeistos jo teisės, būtų suvokęs dar 1999 metų spalio mėnesį po apsilankymo VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Ieškovui G. G. ieškinio senaties terminas savo pažeistoms teisėms apginti baigėsi 2009 metų spalio mėnesį. Kadangi ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, o byloje nėra pareikštas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas atmetė ieškinį.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-27 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovo iniciatyva G. G. buvo iškelta baudžiamoji byla. Ieškovo atžvilgiu jokia baudžiamoji byla iškelta nebuvo. Prie ieškinio pridėti dokumentai priešingai, nei teigia teismas, patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, jog pasibaigė ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju nė viena ginčo šalis nereikalavo taikyti ieškinio senaties, todėl teismas, pritaikydamas ieškinio senatį savo iniciatyva, pažeidė materialines teisės normas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nenustatytas asmuo, prisistatęs G. G., įklijavęs į ieškovo pasą savo nuotrauką, 1999-07-27 sudarė notarinę paskolos sutartį su atsakovu S. K., pagal kurią nenustatytam asmeniui buvo paskolinta 13000,00 Lt. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta hipotekos sutartis (Nr. 03119990002624), pagal kurią buvo įkeistas ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog 1999 metais lapkričio mėnesį jis buvo iškviestas į VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kurioje jis sužinojo apie užvestą baudžiamąją bylą dėl to, jog 1999-09-08 UAB „Sanitex“ su G. G. vardu įsteigta individualia įmone sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KLA-S-99/9-08, pagal kurią nenustatytas asmuo įsigijo prekių už 24982,52 Lt. Po apsilankymo VPK ENTT ieškovas, grįžęs namo, pasigedo savo paso ir buto dokumentų. 1999-11-05 S. K. pateikė Klaipėdos miesto VPK pareiškimą dėl to, jog jis 1999-08-27 sudarė notarinę paskolos sutartį su asmeniu, pateikusiu G. G. dokumentus. Kadangi baudžiamoji byla dėl sukčiavimo tuo metu buvo sustabdyta, ji 1999-12-11 nutarimu buvo atnaujinta. 1999-10-20 atpažinime dalyvavęs S. K. parodymo atpažinti protokole nurodė, jog tarp trijų atpažinime dalyvavusių asmenų, nebuvo asmens, su kuriuo 1999 metų liepos 27 dieną buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis. Tarp atpažinime dalyvavusių asmenų buvo ir ieškovas G. G.. Ikiteisminis tyrimas byloje 2009-01-22 buvo nutrauktas. Iš nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Ieškovo teigimu, būtent po bylos nutraukimo 2009-06-23 atsakovas S. K. pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, prašydamas priverstinai išieškoti skolą. 2009-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr.184-2N/2009 buvo nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 1999-07-27 notarinę paskolos sutartį ir 1999-07-27 hipotekos sandorį. Teismas šį reikalavimą atmetė iš esmės motyvuodamas tik tuo, jog tokiam reikalavimui pareikšti pasibaigė ieškinio senaties terminas. Kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, nes ši išvada padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias senatį. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovas apskritai bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nėra aiški. Ieškovas reikalavimo taikyti ieškinio senatį nereiškė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į 1.126 straipsnio 2 dalį numatytą taisyklę, negalėjo ieškinio senaties termino taikyti savo iniciatyva. Kadangi ieškinys iš esmės atmestas tik dėl to, jog pasibaigė ieškinio senaties terminas, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Vien tas faktas, jog asmuo ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų savo pažeistas teises, nesudaro pagrindo vertinti ieškinį kaip nepagrįstą.

Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).

Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Kolegijos nuomone, siekdamas išaiškinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus, susijusius su paso netekimo ir naujo paso pasidarymo aplinkybėmis (t. y. kada ieškovas kreipėsi (jei kreipėsi) dėl naujo paso išdavimo, kada jis buvo išduotas, kokios nurodytos kreipimosi priežastys). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ant paskolos ir hipotekos sutarčių yra jas sudariusio asmens parašas. Kolegijos nuomone, išsprendus parašų autentiškumo klausimą, būtų galima daryti labiau pagrįstas išvadas apie ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, arba jų paneigimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.