Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-878/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-13Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
1-8-878/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00373-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Civilinis ieškovas
I. J.
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-8-878/2013Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00373-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.8.2.; 1.2.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui,gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. J. atstovei advokatei R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neįgalus (45 procentų darbingumo), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. D. 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai atvirai prieš nukentėjusiosios I. J. valią įsibrovė pro neužrakintas duris į nukentėjusiosios I. J. gyvenamąjį namą, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą.

Be to, kaltinamasis M. D. 2012 m. rugsėjo 1 d. apie 5.40 val. (duomenys neskelbtini), I. J. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smaugė gulinčią lovoje nukentėjusiąją I. J., po to sukišo savo vienos rankos pirštus nukentėjusiajai į burną ir tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajai I. J. į veidą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios I. J. sveikatą dėl veido sumušimo, poodinių kraujosruvų kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pirmo delnakaulio srityje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio skruosto sumušimo.

Kaltinamasis M. D. kaltę dėl I. J. sveikatos nežymaus sutrikdymo ir neteisėto I. J. būsto neliečiamumo pažeidimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad su draugais išgėrė ir ėjo nuo Stakliškių namo. Žinojo, kad iš Vilniaus grįžęs J. sūnus, ir norėjo paprašyti vandens atsigerti. Patraukė duris, jos buvo neužrakintos. Užėjo į namo vidų nesibeldęs, buvo tamsu. Visko tiksliai nepamena. Močiutė kažką pasakė, gal su lazda jam norėjo užtvoti. Jis buvo išgėręs, pastūmė močiutę. Ji buvo atsikėlusi, paklausė, kas vaikšto. Paklausė, ar yra jo draugas, močiutė sakė, kad nėra. Tada jis išėjo namo, nuėjo iki gatvės, pamatė, kad stovi mašina, pagalvojo, kad jam meluoja, ir grįžo atgal. Įėjo į vidų, nukentėjusioji gulėjo. Jis priėjo prie jos, paklausė, ar yra jos sūnus. Ji neigė, vijo iš namų. Smaugė ją, neprisimena kišęs pirštus jai į burną, bet galėjo taip būti. Į veidą sudavė keturis kartus. Po to apsisuko ir išėjo namo. Sutiko N., bet su ja nebendravo. Būdamas blaivus, nebūtų ėjęs į tuos namus. Yra kartą ar du buvęs tuose namuose, kai bendravo su S.. Su mama nuėjo atsiprašyti, bet močiutė vijo, sakė, kad nieko nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų įrodo tiek jo paties prisipažinimas ir paaiškinimai, tiek kiti faktiniai bylos duomenys.

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu M. D. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena I. J., ir kuriai jis sutrikdė sveikatą; gyvenamojo namo duris, pro kurias jis pateko į namo vidų (b.l. 105).

Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 5.30 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo to paties kaimo gyventojas M. D.. Tuo metu jos gyvenamojo namo durys buvo neužrakintos, nes iš jos namų išėjo jos dukra D. B. šerti gyvulių ir durų neužrakino. Tuo metu namuose dar buvo jos anūkė N. B.. M. D. paklausė, kur S., jos anūkas. Šis retkarčiais atvažiuodavo pas ją į svečius. Ji M. D. atsakė, kad ji nežino, kada jis atvažiuos, ir pasakė, kad eitų namo. Tada atsikėlė kitame kambaryje miegojusi jos anūkė N., ir jie abu išėjo iš jos namų. Praėjus kiek laiko, ne daugiau kaip 5 min., pamatė vėl į jos namus įeinantį M. D.. Nieko nesakęs M. D. priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir sugriebė už kaklo. Ji pradėjo šaukti. Tuomet M. D. sukišo savo rankos pirštus jai į burną, kad nešauktų. Kai ji nustojo šaukti, M. D. ištraukė iš burnos pirštus ir sudavė jai kokius 3-4 kartus į veidą ir galvą. Taip pat jai dar kažkuriuo momentu M. D. buvo užlaužęs ranką. Kai ji vėl pradėjo šaukti, M. D. nuo jos atsitraukė ir išėjo iš jos namų. M. D. iš jos nieko nereikalavo ir nieko jai nesakė. Jam išėjus, po keleto minučių grįžo anūkė N., kuriai ji papasakojo, kas atsitiko. Ji M. D. į savo namus nekvietė. M. D. nesiprašė būti įleidžiamas į jos namus, įėjo savavališkai, niekieno neklausęs. Taip pat ji jam jau pirmą kartą pasakė, kad jis eitų namo, ir jam įeiti į jos namus neleido (b.l. 30-21). Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu I. J. parodė savo namą (duomenys neskelbtini), kuriame 2012 m. rugsėjo 1 d. naktį ją sužalojo M. D., lovą, kur ją gulinčią M. D. smaugė, kišo savo pirštus jai į burną ir sudavė 3-4 smūgius jai į veidą ir galvą (b.l. 33-34).

Liudytoja D. B. parodė, kad su dukra nakvojo pas savo motiną I. J.. Ji 5 val. ryto išėjo melžti karves, motinos namo duris paliko atrakintas. Dukra pasakė, kad pas močiutę liko telefono pakrovėjas, ir nuėjo atgal pas močiutę. Ilgai negrįžo, parėjo verkdama, sakė, kad grįžo D. ir prismaugė, primušė močiutę. Jos nuėjo pas močiutę. Ši gulėjo lovoje, verkė, bėgo kraujas jai iš nosies. Mama sakė, kad D. atėjo prie lovos, 4 kartus sudavė į veidą. Močiutė rėkė, tai jis jai sukišo į burną pirštus, sakė, kad ją dusino. Daktarai apžiūrėdami matė, kad likę pirštų įspaudai ant kaklo, mamai du kartus statė lašelinę. Mamą vežė į Alytų su greitąja, parsivežė autobusu, nes mama negulė į ligoninę. Parsivežus iš ligoninės, ji pradėjo vemti, ryte buvo praradusi sąmonę. Už mamos nuvežimą pas gydytojus teko mokėti 100 Lt, po to vežė mamą į ekspertizę, vėl 100 Lt mokėjo. Už mamos vežiojimą yra 50 Lt mokėjusi, į prokuratūrą vežė – 100 Lt mokėjo, už nuvežimą į teismą irgi 100 Lt mokėjo. Iš viso kurui buvo 550 Lt išlaidų. Po įvykio mama naktimis nemiega, bijo, negalima jos vienos palikti. Mamai 90 metų. D. buvo atėjęs atsiprašyti, bet mama jam neatleido. Mamos sveikata pablogėjo, ji nepajėgė į teismą atvažiuoti. Vaistams išleido apie 500 Lt, valstybė kompensavo tik vaistus nuo kraujo spaudimo. Gydytojai skyrė papildus, lašelines, už jas reikėjo mokėti.

Liudytoja N. B. parodė, kad ji tą naktį miegojo pas močiutę. D. atėjo 5.30 val. ir paklausė pas močiutę, kur liudytojos brolis, prašė leisti permiegoti. Močiutė nesutiko. Liudytoja išėjo su D.. Pas močiutę pamiršo pakrovėją, todėl grįžo jo pasiimti. Močiutė sakė, kad D. grįžo ir ją užpuolė, smaugė, mušė 3-4 kartus.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, į kurį patenkama per priestatą (b.l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G840/12(06) I. J. konstatuotas veido sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pirmo delnakaulio srityje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio skruosto sumušimas, padaryti kietu buku daiktu ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 39-41).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia M. D. kaltę, padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. J. – ranka sudavė jai 4 smūgius per veidą, smaugė, dėl šių jo veiksmų atsiradę nukentėjusiosios sužalojimai specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat aptarti įrodymai patvirtina ir tai, jog kaltinamasis neteisėtai įsibrovė į I. J. gyvenamąjį būstą – pats paaiškino, kad į namą nebuvo pakviestas, savavališkai tyčia įėjo pro nerakintas duris į vidų, patvirtino buvęs kambaryje, kur gulėjo nukentėjusioji. Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį -M. D. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, pasikėsino į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą ir asmens sveikatą, jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 41), bet Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, remiantis BK 38 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 46-48), nedirba (b.l. 49), registruojasi darbo biržoje (b.l. 138), iš dalies neįgalus – nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b.l. 137). Gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai – nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (b.l. 54). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis Prienų psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas su Dgn. F71,1 Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas (b.l. 56); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2012 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr. 84TPK147/2012 nurodyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. M. D. diagnozuotas Lengvas protinis atsilikimas, Psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, Žalingas vartojimas. M. D. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir gali visiškai valdyti savo veiksmus. M. D. dabartiniu metu diagnozuota Lengvasis protinis atsilikimas, Psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, Žalingas vartojimas. M. D. nereikalinga taikyti priverstinį gydymą, jis dėl savo psichinės sveikatos būklės gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (b.l. 77-80). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo charakteristiką, kaltinamajam skirtina straipsnių, numatančių atsakomybę už minėtas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat nustatant draudimą lankytis pas nukentėjusiąją I. J. (BK 48 straipsnio 7 dalis). Skiriamos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, jas iš dalies sudedant.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. D. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. (b.l. 81-82)

Kardomoji priemonė M. D. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. J. paliktina nepakeista ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusiosios I. J. atstovė palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 1000 litų turtinės ir 9000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 46-53), paaiškino, kad nukentėjusiosios dukra vežė I. J. pas gydytojus, į teismą, ikiteisminio tyrimo įstaigą, mokėdavo už motinos nuvežimą po 100 litų, pirko vaistus, vitaminus. Be to, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, išgąstį, stiprų dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, pablogėjo jos sveikata, ji bijo būti viena.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies, sutinka atlyginti 1000 litų padarytos neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamų emocijų – išgąstį, baimę, nerimą, pažeminimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajai padarytas sužalojimas kvalifikuotas tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusioji dėl traumos būtų patyrusi kokių nors sunkių pasekmių, ji buvo gydoma ambulatoriškai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis bedarbis, nors yra darbingo amžiaus, jo darbingumo lygis tik 45 procentai, pragyvena tik iš socialinės pašalpos, nėra duomenų, kad ateityje jo turtinė padėtis galėtų pagerėti. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiosios ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 1500 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. J. iš kaltinamojo M. D. priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji nepateikė medikamentų įsigijimo dokumentų ar apmokėjimo už jos nuvežimą į gydymo įstaigą ar teismą dokumentų, tačiau iš VšĮ Stakliškių pirminės sveikatos priežiūros centro išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 133) matyti, jog jai buvo skirtas ambulatorinis medikamentinis gydymas. Vadovaujantis šiais duomenimis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji neabejotinai patyrė išlaidų, pirkdama išrašytus vaistus, lankydamasi pas sveikatos priežiūros specialistus tiek gydymosi po iš M. D. patirto smurto tikslais, tiek dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, taip pat vykdama į teismo posėdį 2013 m. kovo 14 d. (iš apklausų protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ji buvo apklausiama savo gyvenamojoje vietoje), ir ieškinį dėl turtinės žalos tenkina iš dalies - civilinei ieškovei I. J. iš M. D. priteistina 400 litų turtinei žalai atlyginti, nes ši žala buvo padaryta dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 308, 312 -313 straipsniais,

n usprendžia:

M. D. pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J.,

padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J..

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti M. D. subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J..

Į bausmės laiką įskaityti laiką, M. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš M. D. 400 (keturis šimtus) litų turtinei ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė