- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-01
- Bylos Nr.
- 1A-651-114-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00373-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas, Jurgita Barauskaitė
- Nuteistasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-651-114-2013
Teisėja Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00373-2012-6
2013 m. rugpjūčio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algimanto Smolsko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, nuteistojo M. D. gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės ir nukentėjusiosios I. J. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. ir nubaustas:
pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J.,
pagal 165 str. 1 d. - laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J..
Remiantis BK 63 str. 1, 2 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir M. D. paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir per du mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant lankytis pas nukentėjusiąją I. J..
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 3 d. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. J., gyv. (duomenys neskelbtini), palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. I. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. D. jai priteista 400 (keturi šimtai) litų turtinei ir 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai atvirai prieš nukentėjusiosios I. J. valią įsibrovė pro neužrakintas duris į nukentėjusiosios I. J. gyvenamąjį namą, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą.
Be to, jis 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 5.40 val., (duomenys neskelbtini), I. J. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smaugė gulinčią lovoje nukentėjusiąją I. J., po to sukišo savo vienos rankos pirštus nukentėjusiajai į burną ir tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajai I. J. į veidą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios I. J. sveikatą dėl veido sumušimo, poodinių kraujosruvų kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pirmo delnakaulio srityje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kaklo dešinėje pusėje, dešinio skruosto sumušimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. D. gynėja advokatė R. Malinauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir nuteistąjį M. D. pagal BK 165 str 1 d. išteisinti, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad M. D. pripažinimas kaltu pagal BK 165 str. 1 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į M. D. parodymus apie tai, kad įvykio dieną jam buvo žinoma, kad iš (duomenys neskelbtini) yra grįžęs J. sūnus, todėl ėjo į gyvenamąjį namą, norėdamas paprašyti vandens atsigerti. Gyvenamojo namo durys buvo neužrakintos, į namo vidų užėjo nesibeldęs, nes nenorėjo pažadinti. Be to, prie namo jis matė J. sūnaus automobilį. Jis ir prieš šį įvykį yra keletą kartų buvęs tuose namuose, kai bendravo su S.. Iš šių nuteistojo parodymų yra akivaizdu, kad jis nesuvokė savo ėjimo į nukentėjusiajai priklausančius namus, kaip ėjimą į svetimą namą be šeimininkų valios. Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įsibrovimas į būstą pasireiškia aktyviais veiksmais, kai kaltininkas patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų, būste legaliai esančių žmonių valią. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad M. D. įėjo į nukentėjusiosios namus per neužrakintas duris. Vien faktas, kad jis prieš įeidamas nepasibeldė, nereiškia, kad jis į gyvenamąjį namą įsibrovė BK 165 str. prasme. Šios aplinkybės bei duomenų, patvirtinančių M. D. veiksmus įsibraunant į I. J. priklausantį namą, nebuvimas paneigia jo veiksmuose esant BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai būtinus objektyviosios pusės požymius. Nors pats nuteistasis savo kaltę pripažino dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, t. y. jam diagnozuotą lengvą protinį atsilikimą, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, akivaizdu, kad jis save apkalbėjo.
Baudžiamojoje byloje taip pat buvo gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. J. apeliacinis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio pakeitimo, tačiau teismo posėdžio metu buvo pateiktas jos pareiškimas, kuriuo nurodoma, kad nukentėjusioji jokių pretenzijų nuteistajam neturi ir neturės, kadangi tiek turtinė, tiek neturtinė žala jai yra atlyginta, ir prašoma bylą M. D. nutraukti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja patvirtino savo apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiosios I. J. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja ginčija nuteistojo kaltę tik dėl M. D. inkriminuotos BK 165 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir pilnai patenkinti jos civilinį ieškinį. Tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu pateiktą jos pareiškimą, kuriuo nurodoma, kad nukentėjusioji jokių pretenzijų nuteistajam neturi, ir į BPK 316 str. numatytą apelianto teisę atšaukti savo apeliacinį skundą iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nutarties paskelbimo laiką ir vietą, atšauktas nukentėjusiosios apeliacinis skundas, vadovaujantis BPK 316 str. 5 d., paliekamas nenagrinėtu.
Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo M. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina, kad nuteistasis M. D. neteisėtai įsibrovė į I. J. gyvenamąjį būstą – pats paaiškino, kad į namą nebuvo pakviestas, savavališkai tyčia įėjo pro nerakintas duris į vidų, patvirtino buvęs kambaryje, kur gulėjo nukentėjusioji. Taip pat aptarti įrodymai patvirtina ir tai, jog jis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš I. J. – ranka sudavė jai 4 smūgius per veidą, smaugė, dėl šių jo veiksmų atsiradę nukentėjusiosios sužalojimai specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nors ir nurodė, kad dėl girtumo visko nepamena, kaltu prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo.
BK 165 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Apeliaciniu skundu teigiama, kad įsibrovimas į būstą pasireiškia tik aktyviais veiksmais, kai kaltininkas patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų ar būste legaliai esančių žmonių valią, o M. D. įėjo į nukentėjusiosios namus per neužrakintas duris, todėl to įsibrovimu laikyti negalima. Vien faktas, kad jis prieš įeidamas nepasibeldė, nereiškia, kad jis į gyvenamąjį namą įsibrovė BK 165 str. prasme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. D. neteisėtai atvirai prieš nukentėjusiosios I. J. valią įsibrovė į nukentėjusiosios namus. BK 165 str. nepateikia baigtinio neteisėto įsibrovimo į būstą būdų sąrašo, todėl jie gali būti įvairūs: įsiveržimas tiek slapta, tiek atvirai, panaudojant apgaulę, smurtą ar dar kitaip. Veikiama gali būti įvairiais taip pat motyvais. Nors į gyvenamąjį namą, kaip teisingai nurodo apeliantė, jis pateko per neužrakintas duris, tačiau iš nukentėjusiosios I. J., liudytojos N. B. ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad nuteistasis į namą ėjo du kartus ir jau pirmą kartą užėjus jam nukentėjusioji pasakė, jog tuose namuose jo draugo nėra. Nukentėjusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 5.30 val., į jos namus atėjo to paties kaimo gyventojas M. D., kuris paklausė, kur jos anūkas S., ši jam atsakė, kad nežino, kada jis atvažiuos, ir liepė eiti namo. Tada atsikėlė kitame kambaryje miegojusi jos anūkė N. ir jie abu išėjo iš jos namų. Praėjus kiek laiko, ne daugiau kaip 5 min., pamatė vėl į jos namus įeinantį M. D., kuris nieko nesakęs priėjo prie jos, gulinčios lovoje, ir sugriebė už kaklo. Apklausta liudytoja N. B. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, nurodydama, kad tą naktį jai miegant pas močiutę 5.30 val. atėjo M. D. ir močiutės paklausė, kur liudytojos brolis, prašė leisti permiegoti, bet močiutė nesutiko. Tada ji atsikėlė ir kartu su M. D. išėjo namo. Kadangi pas močiutę pamiršo pakrovėją, grįžo jo pasiimti, o prie močiutės namų vėl sutiko M. D..
Iš šių parodymų akivaizdu, kad antrą kartą į nukentėjusiosios I. J. namus M. D. ėjo jau žinodamas, kad ten jo draugo nėra, ir žinodamas, kad tai daro prieš jam išeiti liepusios nukentėjusiosios valią. Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. D. parodė, kad išėjęs iš I. J. namų, nuėjo iki gatvės ir pamatė, kad stovi mašina, ir pagalvojo, kad močiutė jam melavo, todėl grįžo atgal. Tačiau tai tik patvirtina bylos aplinkybes, kad M. D. žinojo ir nepaisė nukentėjusiosios valios, kurią ji išreiškė liepdama jam išeiti iš jos namų jam jau užėjus pirmą kartą. Byloje įrodyta BK 165 str. numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia. Kaltininkas suvokė, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko valią pateko į tą būstą ir norėjo tai daryti. Todėl nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir M. D. paskirtų bausmių teisingumu. Pirmosios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, nuteistojo asmenybę bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti taip pat priteistas pagrįstai ir teismo išsamiai argumentuotas nuosprendyje.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšių, dydžio ir subedrinimo bei civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. D. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios I. J. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.