Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistojo R. J. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir skirta pasubendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Iš R. J. priteista 795,11 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „x“ ir ir 2162, 13 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 52, 57 Eur proceso išlaidų atlyginimas UAB „I“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai apgaule įgijo svetimą – K. Ž. mokėjimo instrumentą, skirtą finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo svetimą – K. Ž. mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „x“ priklausančius 750 Eur ir UAB „M“ priklausančius 1200 Eur, o būtent:2015 m. gegužės 18 d., apie pietus, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), apgaule įkalbėjo K. Ž., žadėdamas kaip atlygį už paslaugą 200 Eur, kad šis leistų jam pasinaudoti nukentėjusiojo banko sąskaita bei elektroninės bankininkystes duomenimis, nurodydamas, kad banko sąskaita reikalinga tam, kad į ją iš užsienio būtų pervesti pinigai. Kadangi nukentėjęs neturėjo elektroninės bankininkystės duomenų, o jų pasak kaltinamojo reikėjo, tai nukentėjęs bei R. J. nuvyko į Kauno mieste, parduotuvėje „A“ esantį AB ,,z bankas“ filialą, kur nukentėjusiajam buvo išduota naujai sudaryta elektroninės bankininkystės sutartis, prisijungimo kodai, PIN kodas. Apie 17 val. 30 min. R. J. paimdamas iš K. Ž. šiam AB ,,z bankas“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (toliau EMP) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip šiuos duomenis neteisėtai įgijo. Po to, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. gegužės 18 d., 19:47 val., E. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. J., per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojęs neteisėtai įgytus EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y., K. Ž. vardą, pavardę, asmens kodą, AB ,,z bankas“ sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitos ir užsiregistravęs UAB „x“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., apgaule pateikdamas UAB „x“ save kaip K. Ž., turintį teisę gauti kreditą, K. Ž. vardu gavo 300 Eur kreditą, kurį kredito bendrovė pervedė į K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015m. gegužės 18 d., 22:08 val., E. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) R. J., per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojęs neteisėtai įgytus EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. K. Ž. vardą, pavardę, asmens kodą, AB ,,z bankas“ sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitos ir užsiregistravęs UAB „x“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), apgaule pateikdamas UAB „x“ save kaip K. Ž., turintį teisę gauti kreditą, K. Ž. vardu gavo 450 Eur kreditą, kurį kredito bendrovė pervedė į K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 19 d. panaudojęs neteisėtai įgytus K. Ž. elektroninės bankininkystės duomenis neteisėtai, iš K. Ž. AB ,,z bankas“ banko sąskaitos pervedė 740 Eur į I. R. AB „S“ banko sąskaitą, tokiu būdu apgaule bendrais veiksmais savo naudai įgijo svetimą, UAB ,,z bankas“ priklausantį turtą – 750 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gegužės 19 d., 16:19 val., veikdamas įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojęs neteisėtai įgytus EMP naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. K. Ž. vardą, pavardę, asmens kodą, AB ,,z bankas“ sąskaitos numerį, elektroninės bankininkystės vardą, slaptažodį bei skaičių kombinacijas iš banko išduotos kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitos ir užsiregistravęs UAB „M“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), apgaule pateikdamas UAB „M“ save kaip K. Ž., turintį teisę gauti kreditą, K. Ž. vardu gavo 1200 Eur kreditą. Kredito bendrovei pervedus į K. Ž. AB „z bankas“ banko sąskaitą nurodytus pinigus, panaudojęs neteisėtai įgytus K. Ž. elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai, tą pačią dieną 1200 Eur pervedė į I. R. AB „S“ banko sąskaitą. Minėti apgaule įgyti pinigai buvo kaltinamojo R. J. bei I. R., nežinojusios apie nusikaltimo darymą, nuimti bankomatuose bei banke.Nuteistasis R. J. skundžia šį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad norint šią veiką inkriminuoti, kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir toks prisijungimas turi būti neteisėtas. R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas per mažai dėmesio skyrė šios veikos požymiams pagrįsti, dėl ko priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Tvirtina, kad analogiškais atvejais kitose bylose teismai priėmė išteisinamuosius nuosprendžius. Teigia, kad jis nurodė visas faktines aplinkybes, prisijungimo kodus turėjo ir jokių informacinės sistemos apsaugos priemonių jis nepažeidė, be to, pats nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad pats atidavė visus elektroninės bankininkystės duomenis, todėl ši veika jam inkriminuota nepagrįstai.Dėl kitų nusikalstamų veikų R. J. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo, kad paėmė nukentėjusiojo vardu kreditus, tačiau su nukentėjusiojo žinia. Buvo aptarta ir kreditų grąžinimo tvarka. Bylos nagrinėjimo metu buvo grąžintas 100 eurų. Jokios apgaulės, kuri turi būti esminė, norint pripažinti jį kaltu dėl sukčiavimo, nukentėjusiojo atžvilgiu tvirtina nenaudojęs, jų susitarimas buvo aiškus ir visoms šalims priimtinas. Mano, kad šiuo atveju nėra įrodymų, pagrindžiančių subjektyvią nusikalstamos veikos (sukčiavimo) pusę. Atsižvelgiant, kad nukentėjusysis savanoriškai atidavė visus prisijungimo duomenis, todėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214, 215 straipsniuose inkriminuotos nepagrįstai, nes nerealizavo straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suteikė vienai proceso šaliai (valstybės kaltintojui) palankumo prioritetą tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant jos dydį. R. J. įsitikinęs, kad teismas skyręs ypač griežtą bausmę, pažeidė Konstitucijos garantuotas jo teises, suvaržė jo teises į teisingą bausmę ir teisingą nuosprendį. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismo skirti individualizuotą, teisingą bausmę, laikantis įstatymų ir skirtos bausmės vykdymą atidėti.R. J. savo skunde nurodo, kad civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai. Nurodo, kad pagal įstatymą atlyginama tik ta žala,. Kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Šiuo atveju civilinių ieškovų reikalaujamos palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susijusi priežastini ryšiu su nusikalstama veika. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pagal teismų praktiką yra numatyta, kad baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti sprendžiami tik Civilinio kodekso 6 knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nuteistasis nesutinka su nuteisimu ir jo veikos kvalifikavimu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 198¹ straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J., pažeisdamas, t. y. suklaidindamas, AB „z bankas“ informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus nukentėjusiojo K. Ž. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik K. Ž., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), jungėsi prie AB „z bankas“ informacinės sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Pagal teismų praktiką, tokie nuteistojo veiksmai, be kitų, atitinka ir BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-507/2016).Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija ir veikų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Jo teigimu, jis jokios apgaulės nenaudojo, todėl nesant šio esminio sukčiavimo požymio, nėra ir jo kaltės, dėl ko jis galėtų būti pripažintas kaltu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl R. J. kaltės ir nuteisimo pagal minėtus straipsnius. Pats nuteistasis neneigia atlikęs visus nurodytus veiksmus, tačiau ginčija, kad jo veiksmuose buvo esminis požymis – apgaulė, tačiau šią nuteistojo versiją paneigia byloje išanalizuoti ir aptarti įrodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pasiūlė užsidirbti 200 eurų už tai, kad į jo banko kortelę leis pervesti iš užsienio pinigus. Jis nieko blogo neįtardamas sutiko. Jam pažadėtų pinigų nedavė, nuėjęs į banką sužinojo, kad jo vardu paimtos paskolos. (t. 1, b. l. 136-137). Taip pat pasakojo, kad stambus vaikinas (R. J.) su juo šnekėdamas pasakė, kad jo artimas giminaitis dirba užsienyje ir nori pervesti pinigus į sąskaitą, bet jis negali jos savo vardu atidaryti, todėl pasiūlė 200 eurų už šią paslaugą. Taip pat nukentėjusysis apklausos metu tvirtino, kad jis net negalvojo, kad jo vardu gali paimti paskolų. Gal po 4 dienų jam atvežė 100 eurų, tačiau dokumentų, banko duomenų jam neatidavė, sakė, kad kai atveš likusius 100 eurų, tada viską ir atiduos (t.1, b. l. 139-140). Tas pačias aplinkybes, kad jis buvo paprašytas atidaryti sąskaitą, kad į ją būtų pervesta didelė pinigų suma iš užsienio ir, kad to prašęs asmuo pats to padaryt negali, nes antstolis yra ją areštavęs, nukentėjusysis nurodė ir papildomos apklausos metu. Taip pat tvirtino, kad jokių paskolų jis pats imti nenorėjo, nes yra nedirbantis ir jų grąžinti nesugebėtų. Jei būtų žinojęs, kad jo vardu paims kreditų, tikrai nebūtų sutikęs padėti, teigia, kad jį apgavo, nes sakė, kad tik bus į jo sąskaitą pervesti pinigai iš užsienio ir paskui grąžins jam visus dokumentus (t. 1, b. l. 143-144). Nurodo, kad vyrai jį apgavo, nes sakė, kad perves iš užsienio pinigus į jo sąskaitą, kuriuos nusiims ir visas korteles jam grąžins, jis negalvojo, kad jie jį apgaus (t. 1, b. l. 146-147). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis taip pat parodė, kad R. J. atvyko pas jį iki nakvynės namų, pasiūlė 200 eurų už tai, kad atsidarytų banke sąskaitą, pasidarytų el. bankininkystę ir atiduotų visus duomenis, kad galėtų R. J. iš užsienio pinigus pervesti. Nurodė, kad su kaltinamuoju iki tos dienos pažįstami nebuvo, jokių kalbų apie paskolų ėmimą nebuvo (t. 2, b. l. 137-138). Visi nukentėjusiojo duoti parodymai yra nuoseklūs, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra patikimi ir teisingi. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad nukentėjęs meluoja, nėra duomenų, kad jis pats siekė imti kreditus, o kaip ir nurodė K. Ž., jis norėjo užsidribti pinigų, t.y. 200 eurų, kuriuos pažadėjo nuteistasis už paslaugą. Tai, kad nukentėjusysis pats kreipėsi į policiją, rodo, kad apie planuojamas imti jo vardu paskolas jis nežinojo, todėl R. J. veiksmuose, priešingai nei jis teigia, panaudota apgaulė buvo esminė, suklaidinusi nukentėjusįjį. Suklaidintas nukentėjusysis patikėjo savo asmens dokumentą, taip pat gautus iš banko duomenis nuteistajam tikėdamasis, kad į jo sąskaitą bus pervesti pinigai iš užsienio, kuriuos nuteistasis nusiims ir visus dokumentus jam grąžins. R. J. panaudodamas apgaulę įgijo svetimą mokėjimo instrumentą, tapatybės patvirtinimo priemones, pakankamas finansinei operacijai inicijuoti ir šias operacijas inicijavo, dėl ko jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, išanalizavo byloje esančius duomenis ir įvertinęs, kad R. J. veiksmuose yra nusikalstamų veikų subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Dėl civilinių ieškinių

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas UAB „x“ ieškinys ir bendrovei iš R. J. priteista 795,11 Eur turtinė žala. Taip pat iš dalies patenkintas ir UAB „I“ (UAB „M“) ieškinys ir bendrovei iš R. J. priteista 2162, 13 Eur turtinė žala bei 52, 57 Eur proceso išlaidų atlyginimas. Su priteistomis sumomis nuteistasis nesutinka. Byloje bendrovė „x“ pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 66-67) dėl 795,11 eurų sumos turtinės žalos atlyginimo, kurią sudarė 750 eurų dydžio paskola ir paskolos 45,11 Eur palūkanos. Bendrovė „I“ taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 2162,13 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 1200 eurų dydžio paskola, 944,73 eurų paskolos palūkanos bei 17,40 Eur palūkanos už piniginės prievolės termino praleidimą, atlyginimo (t. 1, b. l.78-79, 80, 81-86). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Nustatyta, kad nuteistasis R. J. apgaule įgijo bendrovės turtą (paskolas) 750 eurų ir 1200 eurų sumoms. Likusias civilinio ieškinio dalis sudaro vartojimo kredito sutartyse numatytos palūkanos už naudojimąsi kreditu ir palūkanos už piniginės prievolės neįvykdymą laiku, numatyti bendrosiose kredito sutarties sąlygose.Civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009). Taigi apelianto skunde nurodomas argumentas, kad negali būti priteisiamos paskolos palūkanos, neatitinka šiuo metu aktualios teismų praktikos.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis R. J. atžvilgiu yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažyma Nr. NTP-7-8556 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatė Vida Kabečienė teikia antrinę teisinę pagalbą R. J.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 67,51 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, R. J. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti.