Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V., mažosios bendrijos „Kubas“ ir G. V. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų; suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai) ir išsiunčiant teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini

17. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/12/00885.

18. Iš vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 nustatyta, kad VMI 2012 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-38482 (e. v. b. Nr. 0033/12/00885 1 dalis), kurį antstolė priėmė vykdyti 2012 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu: išieškoma 2768,62 euro skola, skolininkė – pareiškėja MB „Kubas“, išieškotoja – VMI (e. v. b. Nr. 0033/12/00885 1 dalis). VMI pateikė antstolei 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriuo buvo sumažinta 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendime nurodyta išieškoma skola iki 2420,73 euro (e. v. b. Nr. 0033/12/00885 2 dalis).

21. Teismas nesutinka su pareiškėjo G. V. skundo dėl antstolės veiksmų argumentais, kad pareiškėjas nėra skolininkas ir jam išieškotoja nėra pateikusi jokių reikalavimų.

23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (e. v. b. Nr. 0033/12/00885 medžiaga) nustatyta, kad VMI 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-38482, kurio pagrindu antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/12/00885, priėmimo metu pareiškėjas buvo buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (dabar MB „Kubas“) tikrasis narys. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas piniginės prievolės atsiradimo metu buvo (buvusios) G. V. komanditinės ūkinės bendrijos tikruoju nariu, kuris, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, buvo subsidiariai atsakingas už pareiškėjos MB „Kubas“ (buvusi G. V. komanditinė ūkinė bendrija) prievoles, šiai neturint turto.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, antstolė, nustačiusi, jog buvusi G. V. komanditinė ūkinė bendrija neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turtą ir pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad išieškotoja nesikreipė su reikalavimu tiesiogiai į pareiškėją, nes įstatyme nustatytai pareiškėjo atsakomybei taikyti nėra būtinas atskiro reikalavimo asmeniškai pareiškėjui apie jo valdomos įmonės piniginę prievolę ir jos atsiradimą pateikimas.

25. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentus, kad pareiškėja nėra skolininkė ir nėra (nebuvo susijusi) su buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos veikla.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja ir pareiškėjas yra sutuoktiniai. Sutuoktinių prievolės gali būti tiek asmeninės, tiek bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

27. Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatyme nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

28. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

29. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą iš asmeninio skolininkės buvusios G. V. komanditinės ūkinės bendrijos (dabar MB „Kubas“) turto. Iš esamų rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė, prieš areštuodama pareiškėjo sutuoktinės (pareiškėjos) pinigines lėšas, nustatė ir patikrino, ar skolininkė (pareiškėja MB „Kubas“) turi turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas, o, jo neradusi, nukreipė išieškojimą į skolininkės buvusį tikrąjį narį – pareiškėją. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 dokumentų, antstolei nepavyko išieškoti lėšų iš pareiškėjo (e. v. b. Nr. 0033/12/00885 medžiaga). Pažymėtina, kad antstolė, priėmusi 2024 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-24-33-5463, pasiūlė pareiškėjai ir pareiškėjui nustatyti jiems priklausančio bendro turto dalis ar pasidalinti turtą bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2024 m. vasario 21 d. turto arešto aktu Nr. S-24-33-5467 pareiškėjai priklausančias lėšas areštavo iki bus nustatyta pareiškėjo, kaip buvusio G. V. komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Taigi, teismo vertinimu, antstolė laikėsi įstatyme nustatytų reikalavimų ir pagrįstai ėmėsi priemonių, kad pareiškėjos MB „Kubas“ skola pirmiausi būtų išieškota iš jos turto, o, nustačiusi, kad įmonė turto neturi, – iš asmeninio pareiškėjo turto ir lėšų, ir tik nepavykus skolos išieškoti, areštavo pareiškėjo sutuoktinės (pareiškėjos) gaunamas lėšas ir pasiūlė pareiškėjams pasidalyti bendrą turtą bendraturčių susitarimu.

30. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos MB „Kubas“ skundo dėl antstolės veiksmų, pažymi, kad skundo argumentai dėl išieškojimo, suėjus senaties terminui, ir išieškomos skolos dydžio, jau išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8006-1101, todėl teismas pakartotinai dėl jų nepasisako (mutatis mutandis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Teismas nesutinka su pareiškėjos MB „Kubas“ skundo dėl antstolės veiksmų dalimi, kuriuo pareiškėja MB „Kubas“ teigia, kad antstolė neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, todėl jos perskaičiuotinos.

32. CPK 609 straipsnio 1 dalyje vykdymo išlaidos išskiriamos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija CPK 609 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja MB „Kubas“ antstolės 2024 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-33-5468 nepagrįstumą grindžia tuo, kad išieškomos skolos dydis sumažėjo iki 2420,73 euro, todėl vykdymo išlaidos turi būti perskaičiuojamos.

34. Vykdomosios bylos Nr. 0033/12/00885 duomenimis, apskaičiuotas vykdymo išlaidas sudaro: 97,86 euro būtinosios vykdymo išlaidos, 370,60 euro papildomos vykdymo išlaidos (iš jų – 28,05 euro išlaidos tretiesiems asmenims) ir 318,26 euro antstolio atlygis.

35. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) (toliau – SVI) 109.10 papunktyje nustatyta, kad administravimo išlaidų dydis, kuomet išieškotina suma yra didesnė nei 2000 eurų, bet mažesnė nei 2600 eurų, yra 56 eurai, o antstolio atlygis yra 14 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 300 eurų. Kadangi antstolės apskaičiuota atlygio suma – 318,26 euro, tai darytina išvada, kad antstolės atlygis nustatytas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

36. Iš skundžiamo 2024 m. vasario 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-33-5468 matyti, kad antstolė, apskaičiuodama 97,86 euro vykdomosios bylos administravimo išlaidas, vadovavosi SVI 109 ir 120 punktais, 370,60 euro vykdomosios bylos administravimo išlaidas (papildomas) – SVI 124 ir 130 punktais, indeksavimo taisyklėmis (CPK 82 straipsnis, SVI 135, 136), detalizuotos išlaidos tretiesiems asmenims už jų suteiktas paslaugas (papildomos neindeksuojamos vykdymo išlaidos 16,57 euro, arešto įregistravimas 6,56 euro, pašto išlaidos 4,92 euro). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog antstolė, apskaičiuodama vykdymo išlaidas, pažeidė CPK ir (ar) Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus. Kaip nurodyta pirmiau, pareiškėjos MB „Kubas“ skunde nenurodyta jokių kitų argumentų (išskyrus argumentą dėl skolos dydžio), iš kurių būtų galima būtų spręsti apie konkrečių antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą.

37. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885 veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, ir šioje vykdomojoje byloje antstolės priimti skundžiami sprendimai nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų.

38. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjų skundai dėl antstolės veiksmų atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, 593 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjų K. V., mažosios bendrijos „Kubas“ ir G. V. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.