Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str.4 d. ir jam paskirta bausmė – trisdešimt penkios paros arešto. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-02-04 iki 2013-02-06.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis 2013-02-04 apie 17.50 val., būdamas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą moterišką odinę striukę „(duomenys neskelbtini)“ 249,95 litų vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas bei sulaikytas parduotuvės darbuotojos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. D. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. D. pripažino kaltu pasikėsinus pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pakeisti jam paskirtą 35 parų arešto bausmę viešaisiais darbais arba bauda. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. D. bausmę už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Teismas M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. D. pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra teistas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 9 kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus pusmečiui, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, anksčiau yra teistas už tokios pat rūšies nusikaltimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. D., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą M. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. D. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. D. už Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – 35 paros arešto – didesnė negu už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtinos arešto bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. D. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją M. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi padaręs šį nusižengimą, kad jis registruotas darbo biržoje, turi specialybę, yra sveikas ir darbingas, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant M. D. bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.