Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui M. B., atsakovui J. N., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui J. N. dėl nuostolių atlyginimo, trečiais asmuo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2011-07-06 Ukrainoje dėl K. O. V., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta 3276,04 Eur (11311,50 Lt) žala. Eismo įvykio valstybės – Ukrainos nacionalinis draudikų biuras (Motor (Transport) Insurance Bureau of Ukraine) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3276,04 Eur (11311,50 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Ukrainos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 3276,04 Eur (11311,50 Lt) sumą. (b.l. 12-60). Dėl sumokėtos sumos ieškovas regreso tvarka raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovo patirtus nuostolius (b.l. 61-62), tačiau iki šios dienos ieškovo patirti nuostoliai nėra atlyginti.

Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo reikalaujamų nuostolių dydžio, tačiau atsakovas nesutiko, atlyginti ieškovo patirtų nuostolių motyvuodamas tuo, kad eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat tuo, kad jis eismo įvykio metu nebuvo šios transporto priemonės savininku.

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad ieškovas moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje padarytos žalos, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Transporto priemonių draudikų biuro teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas.

Dėl transporto priemonės savininko

VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas J. N. (2012-02-07 duomenys, b.l. 11). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jo vardu buvo sudaryta transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, jo teigimu, faktiškai jos savininku buvo eismo įvykį sukėlęs asmuo, t.y. K. O. V.. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kaip nepagrįstus, nes atsakovas jokių įrodymų patvirtinančių, kad nuosavybės teisės į transporto priemonę Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2011-07-06) buvo perleistos kitiems asmenims nepateikė. Transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra nuginčyta (transporto priemonė atsakovo vardu registruota 2010-09-08), o atsakovo pateiktas 2011-04-04 įgaliojimas (b.l. 159) nepatvirtina nuosavybės teisių į minėtą turtą perleidimo kitiems asmenims. Atsakovas aplinkybę, kad jis eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku grindė ir tuo, kad jis Kauno apylinkės teismo 2013-06-28 teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 112-133) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., t.y., už tai, kad laikotarpyje nuo 2006-01-06 iki 2010-12-30, valstybės įmonės „Regitra“ filialuose neįregistravęs individualios veiklos ir nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, savo vardu įregistravo 234 transporto priemones (tame tarpe ir automobilį Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvienos įregistravimą gaudamas po 50 litų, bendrai gaudamas 11 700 litų pajamų. Tačiau šiuo atveju atskirų transporto priemonių nuosavybės teisės perdavimo faktas nebuvo bylos tyrimo objektas, o, kaip jau buvo minėta, visi sudaryti sandoriai (nagrinėjamu atveju, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis) yra galiojantys. Atsakovo pareiga buvo įrodyti faktą, jog jis nebuvo transporto priemonės savininkas bei atsakingas asmuo už jos apdraudimą (bei draudimo įmokos sumokėjimą), t.y. galėjo gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau tokių įrodymų nepateikė (atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad byloje esančių įrodymų pakanka bei, kad nėra tikslinga jo nurodomą įgijėją apklausti kaip liudytoją ar jį į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Atsakovo nurodytas aplinkybes taip pat paneigia ir po transporto priemonės įsigijimo, laikotarpiu nuo 2010-09-07 iki 2013-04-09, jo vardu sudarytos minėtos transporto priemonės draudimo sutartys (b.l. 155-157, 168).

Dėl draudimo sutarties galiojimo

Byloje nustatyta, kad 2011-04-04 tarp atsakovo (draudėjas) J. N. ir trečiojo asmens (draudikas) COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo (buvęs pavadinimas – Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas) buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AMA/0092668 dėl transporto priemonės Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei išduotas draudimo liudijimas Nr. LT/AMA 9145169 (b.l. 155-157). Pagal pasirašytą sutartį ji galiojo nuo 2011-04-10 iki 2012-04-09, eismo įvykis įvyko 2011-07-06. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teigimu, minėta draudimo sutartis neįsigaliojo nes nebuvo įmokėta 200 Lt įmoka už draudiminę apsaugą. Teismas sutinka su ieškovu, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad buvo sumokėta draudiminė įmoka (ar jos dalis), o vien tai, kad buvo išduotas draudimo liudijimas, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina (CPK 178 str., 185 str.). Tačiau, teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad pasirašyta draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo, todėl nepagrįstai ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo J. N..

Pagal TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galios, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas (iš esmės tokios pat įstatyminės nuostatos buvo nurodytos ir 2011-04-04 draudimo sutartyje, Sutarties 1.5.8. p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nei iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2011-04-10), nei vėliau nesumokėjo draudimo įmokos, o per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis (2011-07-06). Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos. Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net ir jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas, nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovas su trečiuoju asmeniu draudimo sutartį sudarė 2011-04-04 ir joje nurodyta konkreti draudimo sutarties įsigaliojimo data, t. y. 2011-04-10. Remiantis pirmiau nurodyta TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri yra imperatyvi, pripažintina, kad šalių sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigaliojo 2011-04-10 nepriklausomai nuo to, ar atsakovas buvo sumokėjęs pagal sutartį mokėtiną draudimo įmoką ar ne.

Nustačius, kad 2011-07-06 įvykus eismo įvykiui transporto priemonė Mercedes Benz E290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat tai, kad ne draudikas (trečiasis asmuo), o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apmokėjo Ukrainos nacionalinio draudikų biuro pateiktus reikalavimus dėl žalos atlyginimo – 3276,04 Eur (11311,50 Lt), tačiau dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pareiškus reikalavimą draudėjui (atsakovui), ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat šių išlaidų pagrindimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo iš kitos šalies (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį atmestus, valstybei iš ieškovo priteistina 8,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str. 1 d., ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, valstybės naudai 8,26 Eur (aštuonis eurus, 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.