Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovo advokato Artūro Jeskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria J. P. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Gulbino 2015 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. VTN-2.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto Tomo Gulbino 2015 m. vasario 3 d. nutarimu J. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnį 289,00 Eur dydžio bauda, už tai, kad ji, būdama UAB „D.“ direktorė, netvarko ir neprižiūri šiai bendrovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. šio pastato šiaurinėje pusėje nevalo ar neuždažo grafičių, neprižiūri, netvarko ir nedažo pastato fasado, pastato sienose trupančio ir byrančio tinko, neužtikrina estetiškai tvarkingos fasado išvaizdos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą patalpų savininkams (naudotojams) valdyti bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bei Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-285 patvirtintų „Statinių tinkamos priežiūros taisyklių“ 7.3 punktą, kuriame numatyta, jog „Statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą“.

Apeliaciniu skundu J. P. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad su priimta nutartimi J. P. nesutinka, nutartis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl ir turi būti panaikinta. Byloje yra nustatyta, kad J. P. prižiūri pastatą, yra jo pakankamai didelę dalį suremontavusi. Pastatas turi keturis bendraturčius. Teismas įvertindamas, kad dalis pastato yra nesuremontuota, nepagrįstai nurodė, kad J. P. privalo prižiūrėti visą pastatą, todėl jai paskirtą administracinę nuobaudą už pastato nepriežiūrą nepagrįstai paliko nepakeistą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pastatas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnis). Yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (byloje yra pateikti registro išrašai). Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prižiūrėti pastatą (CK 4.76 straipsnis). Todėl administracinės nuobaudos paskyrimas J. P. už tai, kad kiti bendraturčiai neprižiūri, nors pati J. P. tokią pareigą vykdo, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu administracinės nuobaudos paskyrimo tikslus.

ATPK 161 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. 2015 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. VTN-2 J. P. buvo inkriminuotas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-285 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.3. punkto pažeidimas, kur numatyta, kad „statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingų fasadų išvaizdą“. Atstovo teigimu, iš minėtos teisės normos analizės galima spręsti, kad šiuo atveju būtina nustatyti, kas yra atsakingas už konkrečių veiksmų atlikimą. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šio nekilnojamojo turto bendraturčiams (CK 4.72 straipsnis). Todėl labai svarbu nustatyti kaip ir kokių įrodymų pagrindu institucija nustatė, kad būtent UAB „D.“ priklauso pastato dalis šiaurinėje pusėje, kuri kaip teigia institucija, yra nevaloma ir neprižiūrima, ir UAB „D.“ direktorei J. P. dėl to kyla administracinė atsakomybė.

Pažymi, kad UAB „D.“ yra tik viena iš keturių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. UAB „D.“ vykdo įpareigojimus numatytus 2013 m. rugsėjo 27 d. tarybos sprendime Nr. T1-285. 2014 m. gegužės 12 d. užsakovas UAB „D.“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu UAB „S.“, kuria rangovas įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato stogelio remontą, adresu (duomenys neskelbtini), (pridedamose fotonuotraukose matyti UAB „D.“ atlikti pastato rangos darbai). Tai yra išorinė pastato dalis, už kurių yra UAB „D.“ priklausančios patalpos. 2014 m. birželio 2 d. užsakovas UAB „D.“ sudarė dar vieną statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su rangovu UAB „S.“, kuria rangovas taip pat įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato stogelio remontą, adresu (duomenys neskelbtini), (pridedamose fotonuotraukose matyti UAB „D.“ atlikti pastato rangos darbai). Tai yra išorinė pastato dalis, už kurių yra UAB „D.“ priklausančios patalpos. Iš šių faktinių aplinkybių, matyti, kad UAB „D.“ prižiūri jai priklausančią statinio dalį, pagal sudarytas rangos sutartis yra atlikti statinio fasado remonto darbai, statinys yra sutvarkytas ir turi gerą estetinę išvaizdą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kartu šio punkto nuostata nustato, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pagrindinis ir aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, formuluojant statinių priežiūros reikalavimus statinių naudotojams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams, yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis, be kita ko, reguliuoja ir statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Toliau apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, įvairius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus susijusius su pastatų priežiūra ir keliamais reikalavimais, ir remdamasis jų visuma, teigia, kad juose nėra įtvirtintų tokių reikalavimų statinių naudotojams bei bendrojo naudojimo objektų valdytojams, kokie nustatyti 2013 m. rugsėjo 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-285 patvirtintose statinių tinkamos priežiūros taisyklėse.

Be to, nurodo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, sprendimus dėl namo atnaujinimo priemonių, kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, gali priimti tik butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma, pagal CK 4.85 straipsnyje nustatytą sprendimų priėmimo tvarką. Minėtų taisyklių 7.3. punkte įtvirtinti reikalavimai statinių naudotojams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir, kai dėl Taisyklių 7.3 punkto reikalavimų nėra priimta CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, yra pažeidžiamos statinių naudotojo teisės, neteisėtai reikalaujant iš jų atlikti tam tikrus darbus kas be jokios abejonės lemtų jų išlaidas.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas atsikirtimu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. atstovo advokato Artūro Jeskelevičiaus apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. P. atstovo advokato Artūro Jeskelevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos atstovo teigimu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos nėra pagrindo naikinti. Skunde nurodyta, kad pagrindinis teisės aktas, formuojantis statinių priežiūros reikalavimus statinių naudotojams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, taip pat nurodo ir kitus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintus įsakymus. Pažymi, kad ATPK 161 straipsnio dispozicija, pagal kurią J. P. taikyta administracinė atsakomybė, yra nukreipiančioji (blanketinė), kadangi joje nurodyta, jog administracinė atsakomybė kyla už savivaldybių tarybų patvirtintų miesto ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą, o ne už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų patvirtintų įsakymų pažeidimą. Apeliaciniame skunde minimus teisės aktus taiko ir tokias administracines bylas nagrinėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kai už šių teisės aktų pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė kituose ATPK straipsniuose, o ne 161 straipsnyje: 158¹, nuo 159 iki 159⁶, taip pat ir 189¹ ir 189¹² bei 189¹⁵ straipsniuose, kaip numatyta ATPK 263³ straipsnyje.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-285 patvirtintų „Statinių tinkamos priežiūros taisyklių“ 9 punkte numatyta, kad šių taisyklių laikymąsi kontroliuoja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai, kai asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako ATPK nustatyta tvarka. Mažeikių rajono administracijos Viešosios tvarkos valstybės tarnautojai administracinę atsakomybę taiko asmenims vadovaudamiesi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-2724 patvirtintais „Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatais“, kurių 8.13 punkte yra numatyta viena iš funkcijų, kad jie kontroliuoja kaip Mažeikių rajone laikomasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių, kurių priežiūra pagal kompetenciją priklauso Viešosios tvarkos skyriui.

J. P. administracinėn atsakomybėn patraukta, kadangi jos kaltė yra įrodyta administracinėje byloje surinkta medžiaga, kad J. P. neveikimu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnyje. Skunde nurodyta, kad yra svarbu nustatyti, ar UAB „D.“, jos atstovei direktorei J. P., priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis šiaurinėje pusėje, kuri yra neprižiūrima ir netvarkoma. Pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: UAB „E.“, (duomenys neskelbtini); UAB „D.“, (duomenys neskelbtini); M., (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini); S. U., (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis viename pastate (duomenys neskelbtini), minėti keturi savininkai turi nustatyto dydžio patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybės teise, tačiau šiame pastate yra ir bendrojo naudojimo objektai, kaip šiuo atveju šio pastato visa išorė. Pareiga prižiūrėti, tvarkyti ir remontuoti pastato išorę yra numatyta Taisyklių 7.3 punkte, taip pat CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, kai už Taisyklių 7.3 punkte numatytos pareigos nevykdymą ir yra numatyta administracinė atsakomybė ATPK 161 straipsnyje. Be to, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių“. Atsižvelgiant į šią teisės normą, visi 4 savininkai turėjo teisę pasirinkti vieną iš 3 numatytų bendrojo naudojimo objekto valdymo būdą, tačiau tuo nepasinaudojo, taip pat savininkų ir tarpusavio sutarimo nebuvo, sprendžiant viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado (išorės) priežiūrą ir remontą, dėl ko dėl visų minėtų 4 savininkų neveikimo kilo pasekmės – neprižiūrimas, netvarkomas ir nedažomas pastato fasadas (išorė). Pažymi, kad pagrindinės pastato konstrukcijos, įskaitant ir išorines sienas, yra pripažintinos pastato bendrojo naudojimo objektais. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: namo bendro naudojimo patalpos; pagrindinės namo konstrukcijos; bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, kai Vakarų ir Šiaurės krypčių netvarkomo pastato viduje yra laiptinė, tai yra viso namo bendrojo naudojimo patalpos. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte yra įtvirtintą pastato bendrojo namo objekto sąvoka: tai bendrosios pastato konstrukcijos, kurios yra pagrindinės pastato konstrukcijos - pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos. Taip pat CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų yra keturi, o pažeidimas padarytas dėl šio pastato bendrojo naudojimo objekto - netvarkingos ir neprižiūrimos jo išorės, todėl J. P., kaip vienai iš minėto pastato savininkei ir yra taikyta administracinė atsakomybė, surašant reikalavimą, kad ji pašalintų šį teisės pažeidimą. Nors skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad UAB „D.“ sudarė statybos rangos sutartį dėl stogelio remonto ir apdailos darbų pastate (duomenys neskelbtini), tačiau šie faktai nešalina J. P. kilusios administracinės atsakomybės. Šio pastato visiems savininkams yra numatyta pareiga tvarkyti ir remontuoti viso šio pastato bendrojo naudojimo objektus, o ne atskiras tam tikras šio pastato dalis. Šioje administracinėje byloje J. P. nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos, todėl šiuo atveju neužtikrinama estetiškai tvarkinga šio pastato fasado (išorės) išvaizda.

Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas analogiškoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-209-116/2015 priėmė 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria paliko Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 161 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-285 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.3 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus, nuvalyti ar uždažyti grafičius, užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ne už techninių ar kokybinių parametrų neatitikimą nustatytiems reikalavimams, tačiau už estetiškai tvarkingo fasado neužtikrinimą, todėl apeliaciniame skunde cituojami teisės aktai šiuo atveju nėra aktualūs ir nepaneigia bendrasavininkų pareigos užtikrinti estetiškai tvarkingą statinių fasadų išvaizdą.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų visumos matyti, kad pastatas esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančios patalpos nuosavybės teise priklauso: UAB „E.“, (duomenys neskelbtini); UAB „D.“, (duomenys neskelbtini); M., (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini); S. U., (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, tai reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūrą turi būti organizuojama bendrai visų savininkų, o atskirų butų ar kitų patalpų dalių prižiūrėjimas, tvarkymas ar renovavimas, neatleidžia nuo bendros pareigos prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų. Šiuo atveju, vien tai, kad J. P. ėmėsi priemonių remontuoti atskiras pastato dalis, nepaneigia jos pareigos rūpintis ir kitomis bendrosios nuosavybės teise jai priklausančiomis pastato dalimis ir tenkančios atsakomybės už tokios pareigos nevykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo naudojimo objektai butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsakomybė už jų nepriežiūrą atitenka visiems savininkams, institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo pareigos nustatinėti kam priklauso aptariamo pastato šiaurinė dalis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad J. P., būdama UAB „D.“ direktorė, netvarko ir neprižiūri šiai bendrovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. šio pastato šiaurinėje pusėje nevalo ar neuždažo grafičių, neprižiūri, netvarko ir nedažo pastato fasado, pastato sienose trupančio ir byrančio tinko, neužtikrina estetiškai tvarkingos fasado išvaizdos, ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 straipsnio 1 dalyje.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad už ATPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukti ir kiti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai ar jų atstovai: F. P. ((duomenys neskelbtini) direktorė), E. R. (UAB „E.“ direktorius). Institucijos atstovas, T. Gulbinas, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nutarimai yra surašyti trims savininkams, vienai savininkei bus surašytas kai ji atvyks. Iš šių aplinkybių visumos matyti, kad administracinėn atsakomybėn yra patraukti ar traukiami visi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad butų ar patalpų savininkai už bendrosios nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūrą atsako visi.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 24 d. nutartį J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Gulbino 2015 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. VTN-2, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti J. P. atstovo advokato Artūro Jeskelevičiaus apeliacinio skundo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.