Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-439-227/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-14
Bylos Nr.: e2A-439-227/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas: IĮ „V. S.“, V. S.
Atsakovas: UAB „Vilmus“, Danijos Karalystės įmonei „TerminalenBirkerød A/S“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-439-227/2016

Ingrida Kirsnytė Proceso Nr. 2-08-3-05234-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2.4; 2.5.10.5.2; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų IĮ „V. S.“ ir V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-78-902/2016 pagal ieškovų IĮ „V. S.“ ir V. S. ieškinį atsakovėms UAB „Vilmus“ (buvusi V. M. įmonė) ir Danijos Karalystės įmonei „TerminalenBirkerød A/S“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis V. M. įmonės ir Danijos Karalystės įmonės „TerminalenBirkerød A/S“ sudarytą 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-05-04 pirkimo -pardavimo sutartį dėl lengvojo automobilio Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. M. įmonei Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.307 straipsnio 1 dalies (pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas) pagrindu.

Ieškinyje nurodė, kad pagal 2008-05-04 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį V. M. įmonei joks automobilis nebuvo perduotas. Ieškovų žiniomis, automobilis su kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-02-28 internete buvo skelbiamas kaip sudegęs Danijoje ir buvo atiduotas į metalo laužą. Tokiu būdu, Danijos Karalystės įmonė „TerminalenBirkerød A/S“ realiai nepardavė minėto automobilio V. M. įmonei, o pastaroji iš nenustatytų asmenų įsigijo visiškai kitą automobilį Honda CR-V, į kurį buvo įmontuota visiškai ir nepataisomai sudegusio ginčo automobilio identifikacinio numerio (duomenys neskelbtini) metalinė lentelė, išlikusi po gaisro. V. M. įmonės įsigytas automobilis (kėbulas, variklis, kitos detalės) faktiškai buvo visiškai kitas arba sudarytas net iš kelių kitų automobilių, kurių duomenys ginčo 2008-07-15 sutartyje nenurodyti. Iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ vadybininko gautas 2014-03-17 raštas patvirtina, kad ginčo automobilio V. M. iš jų nepirko, nes „Terminalen Birkerød A/S“ jį 2008-02-26 pardavė draudimo bendrovei TrygForsikring. Tačiau ieškovas 2010-10-28 Iš (duomenys neskelbtini) įmonės nusipirko automobilį Honda CR-V su kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį konfiskavo. Ginčija sutartis, nes V. M. įmonė, nebūdama savininke, negalėjo šio automobilio parduoti ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, iš ieškovų priteisė po 150 Eur, iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų V. M. įmonei (dabar UAB ,,Vilmus“), taip pat po 3,11 Eur, iš kiekvieno, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad į bylą pateiktos rašytinės 2008-07-15 ir 2008-05-04 automobilio Honda CR-V pirkimo-pardavimo sutartys (b.l. 17, 38) patvirtina susitarimo tarp atsakovų dėl minėto automobilio įsigijimo buvimą, nė viena iš šių sandorio šalių viena kitai pretenzijų, kylančių iš šių susitarimų neturi, į bylą nepateikta įrodymų, kad negaliotų sutarties šalių atstovų parašai (parašų suklastojimo faktas nenustatytas). Teismas sprendė, jog už ginčo automobilį V. M. įmonė atsiskaitė, priešingai nei teigia ieškovai (kasos išlaidų orderis liudijantis apie pinigų išėmimą iš įmonės sąskaitos 2008-07-18 patvirtina, jog įmonė turėjo pakankamai lėšų tokiam atsiskaitymui padaryti), kita ginčijamos sutarties šalis automobilio pirkėjui pretenzijų dėl atsiskaitymo už ginčo automobilį nėra pareiškusi.

Pripažino, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo automobilis buvo visiškai sudegęs ir jį suremontuoti pareikalavo didelių sąnaudų (lėšų), tai nepaneigia fakto, jog automobilis visgi galėjo būti suremontuotas, o vėliau parduotas. Ieškovams neigiant, kad automobilis buvo atvežtas į Lietuvą, nustatė, kad V. M. įmonė įsigijo automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini), toks automobilis buvo nurodytas ginčijamose sutartyse, automobilis nustatyta tvarka buvo užregistruotas Lietuvoje po apžiūrėjimo procedūros. Ieškovai reiškė abejones dėl V. M. įmonės ginčo automobilio įsigijimo tuo argumentu, kad jiems iš viso nėra aišku, kokį konkrečiai automobilį (iš kokių detalių sudėtą ir iš kelių automobilių sukonstruotą transporto priemonę) įsigijo minėtas atsakovas, tačiau neginčijo paties V. M. įmonės automobilio Honda CR-V įsigijimo fakto. Todėl nepaneigta, kad V. M. įmonė automobilį įsigijo ginčijamų sutarčių pagrindu, kad Danijos Karalystės įmonė „TerminalenBirkerød A/S“ buvo ginčo automobilio savininkė sandorių sudarymo metu.

Nustatė, kad ieškovai nėra ginčijamų sutarčių šalys, ginčo automobilio savininkai, valdytojai, pirkėjai, sudarytas sandoris ieškovams, kaip ne sandorio šaliai, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir jų teisių nepažeidė. Todėl pripažino, kad jie negali ginčyti kitų asmenų sudaryto sandorio, kurio šalys viena kitai neturi pretenzijų, ginčo dėl automobilio nuosavybės teisės nėra.

Pažymėjo, jog automobilio registravimo procedūros neginčijamos. Nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog automobilio identifikavimo numerio klastojimą atliko Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ prieš ginčo sutarčių sudarymą, pateiktos nuotraukos neinformatyvios. Pažymėjo, kad ieškovas automobilį perleido kitam asmeniui, Vokietijoje net kelis kartus keitėsi automobilio savininkai, jiems buvo išduoti nauji liudijimai ir nėra aišku, kada automobilio detalės ir kiek buvo pakeistos (to netgi neįmanoma nustatyti), nes kad detalės buvo sukeistos, paaiškėjo tik nustačius, jog mašina buvo pavogta. Neaišku, ar visos detalės buvo pakeistos, nes policijos ekspertas nustatė tik 3 tokias vietas (iš viso jų yra 11). Atsižvelgė į tai, jog pats ieškovas, kuris automobilį perleido kitam asmeniui, žinojo, kad automobilio detalės buvo sukeistos ir sutiko tokį automobilį įsigyti, pats ieškovas automobilį sugadino nepataisomai.

Padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2008-05-04 (preliminarią) pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. M. įmonė iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalenbirkerød A/S“ įsigijo automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovų nurodytais argumentais.

Įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo procesinį elgesį, atliktus procesinius veiksmus, parengtus procesinius dokumentus, darbo sąnaudas, padarė išvadą, kad atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos, įrodytos pateiktais įrodymais, atitinka Rekomendacijose dėl advokato darbo apmokėjimo civilinėse bylose dydžius, todėl netenkinus ieškinio atsakovui priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., 98 str.). Taip pat iš ieškovų priteisė 6,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas lygiomis dalimis (CPK 92 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai IĮ „V. S.“ ir V. S. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo prijungti prie bylos su skundu pateiktus įrodymus. Pateikė rašytinius paaiškinimus, prašymą ir priedus prie jų, kuriuos prašo prijunti ir nagrinėti. Prašo priteisti iš V. M. įmonės V. S. naudai 520 Eur už apeliacinio skundo surašymą, 160 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą, 62 Eur žyminį mokestį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) pažeidė procesines ir materialines teisės normas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo siekiama nustatyti bylai reikšmingų faktų bei padaryti objektyvias išvadas neužtikrinamas rungimosi principo taikymas, neleidžiama ieškovams vykdyti su įrodinėjimu susijusių pareigų bei naudotis atitinkamomis teisėmis įrodinėti, nepriimami ir neišreikalaujami akivaizdžiai svarbūs ginčui nagrinėti įrodymai, o dėl jų nebuvimo sprendime yra daromos nepagrįstos teismo išvados. Teismas atmetė prašymą išreikalauti iš Danijos Karalystės įmonės „TerminalenBirkerød A/S“ duomenis, paaiškinimus dėl automobilio remonto, nuosavybės teisės patvirtinimo, vėliau analogiško pakartotinio prašymo neišsprendė, teismo posėdžio metu jo netenkino. Taip pat netenkino prašymo kreiptis į Danijos ir Vokietijos teisingumo ministerijas išreikalaujant iš atsakovės, kitų asmenų duomenis apie automobilio įsigijimą, pardavimą, remontą, atsisakė pripažinti Danijos Karalystės įmonės „TerminalenBirkerød A/S“ dalyvavimą būtinu, skirti 2008-07-18 kasos išlaidų orderio rašysenos bei surašymo laiko nustatymo ekspertizės, išreikalauti iš policijos, prokuratūros ikiteisminiame tyrime gautus rašytinius įrodymus apie automobilio priklausimą kitiems juridiniams asmenims, atmetė prašymą prijungti naują rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad teismui elektroniniu paštu atsiųstas 2014-09-08 laiškas, yra gautas iš nesamo elektroninio pašto adreso, teisėja pati vienasmeniškai atmetė jos nušalinimo pareiškimą, tuo pažeidžiant civilinio proceso nuostatas.

Nurodo, kad teismo motyvai, jog už ginčo automobilį atsakovas V. M. įmonė pilnai atsiskaitė, taip pat, kad ginčo sutartys patvirtina susitarimo buvimą, ir jog nepateikta įrodymų, kad negaliotų sutarties šalių parašai, yra nepagrįsti, kadangi ne iš atsakovo paaiškinimų turėtų būti sprendžiama dėl sandorio galiojimo. Teismas negalėjo vertinti pačios ginčo pirkimo pardavimo 2008-07-15 sutarties (tariamai „tiesioginio įrodymo“) kaip neabejotinai patvirtinančio, jog ši sutartis yra sudaryta teisėtai ir yra galiojanti, kadangi toks vertinimas galėjo būti daromas tik nesant jos trūkumų, suklastojimo požymių ir/ar aplinkybių, leidžiančių abejoti sutarties sudarymo faktu joje nurodytomis aplinkybėmis (įsitikinus, kad pardavėjas ir pirkėjas sutartyje yra nurodyti teisingai, susitarė dėl tinkamo objekto – normalios, geros būklės automobilio ir jį perdavė vienas kitam bei sumokėjo vienas kitam sutartyje nurodytą pinigų sumą). Automobilio pardavėja sutartyje negalėjo būti nurodoma Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“, kadangi ji pati tokį savo statusą yra paneigusi 2014-03-17 elektroniniame susirašinėjime su ieškovu bei nurodžiusi, kad automobilis buvo parduotas Tryg Forsikring, pardavimo suma – 371180 DKK. Faktą, kad atsakovė nebuvo automobilio savininkė, patvirtina ir į bylą priimtas oficialus rašytinis įrodymas - 2015-12-11 prokuroro nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00987-09, kuriame nurodoma, jog Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ 2008-02-15 sutartimi pardavė metalo laužą superkančiai įmonei „Gedsted Autophug“, o 2008 m. kovo mėnesį, būdamas nepataisomai sugadintas ir netinkamas naudoti, parduotas Vokietijos bendrovei „Branderburger Automobil“. Ieškovai, teismui nesutikus išreikalauti įrodymų iš Danijos įmonės, pripažinti šios atsakovės dalyvavimą būtinu, dar kartą kreipėsi į atsakovę per Danijoje praktikuojantį advokatą ir 2016-01-21 gavo atsakymą, kurį prašo priimti apeliacinės instancijos teisme bei kuriuo atsakovė patvirtina, kad automobilis buvo perduotas „Tryg Forsikring“. Kartu su atsakymu pateikta sąskaita faktūra, iš kurios matyti, jog ginčo automobilis parduotas kaip sudegęs 2008-02-14, kas aptvirtina, jog automobilis 2008-07-15 ginčo sandorio metu tikrai nepriklausė Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“ ir joks jo atstovas neturėjo teisės sudaryti ginčo sutarties. Įrodymais nepaneigta, kad ginčo sandoriu susitarta dėl tinkamo objekto – normalios, geros būklės, važiuojančio automobilio (byloje pateiktos sudegusio automobilio nuotraukos neleidžia patikimai spręsti, kad tokios būklės automobilis apskritai dar gali būti suremontuotas, be to, byloje nėra jokių tokį remontą patvirtinančių duomenų). Iš 2008-02-26 Vertintojo ataskaitos matyti, jog ginčo automobilis buvo sugadintas nepataisomai, 2015-12-11 prokuroro nutarime ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00987-09, pažymėta, jog automobilis eismo įvykyje buvo visiškai sugadintas ir pardavimo metu buvo nepataisomai sugadintas ir netinkamas naudotis. Teismas pažeidė CK 6.317 straipsnio nuostatas, vertindamas, jog būtent ginčo automobilis ginčo sutartimi buvo perduotas atsakovei, kadangi automobilis iki šiol yra sugadintas, priklauso Vokietijos bendrovei „Branderburger Automobil“. Neįrodyta, kad už automobilį atsakovė V. M. įmonė atsiskaitė, kadangi į bylą pateiktas paties vadovo pasirašytas 2008-07-18 Kasos pajamų orderis, kuriuo įmonės savininkas sau iš įmonės kasos išsimoka 67329 Lt, tačiau kur šią sumą pinigų vadovas panaudojo, neaišku, jokio pakvitavimo į bylą nėra pateikta. Danijos Karalystės viešojo registro įmonė SKAT negalėjo pateikti ir nepateikė teismui jokios ginčo sutarties, kadangi jos negavo iš atsakovės Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“, kuri jos ir neturėjo. Be to, 2014-09-08 el. laiškas yra atsiųstas į teismą nepasirašytas, iš neegzistuojančio elektroninio pašto ir jame neteigiama, kad Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ pardavė ginčo automobilį V. M. įmonei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. M. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovai pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo ištirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors buvo galimybė įrodymus gauti iki pareiškiant ieškinį ar bylos nagrinėjimo metu. Dėl įrodymų patikimumo stokos ir neiškumo, ką jie įrodo (apie kokį automobilį, kuriais metais pagamintą kalbama, neaišku (sąskaitoje nurodomi automobilio pagaminimo metai 2000), kokia pirkimo sutartis buvo atsakovei pateikta), bei atsižvelgiant į tai, kad įrodymai pateikti nesavalaikiai, prašo bylą nagrinėti remiantis pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Ieškovai nėra ginčo sutarties šalimi, ir nenurodė, kokias neigiamas teises sukėlė ieškovams jų ginčijamos sutartys, sudarytų sutarčių pripažinimas negaliojančiu nesukels jokių teisinių pasekmių. Restitucija negali būti taikoma, nes po šių ginčijamų sandorių sudarymo, iki ieškovai tapo savininkais, buvo sudaryti dar keli automobilio pirkimo-pardavimo sandoriai, tame tarpe tarp V. M. įmonės ir lizingo bendrovės, po to, kai ieškovai nusipirko automobilį taip pat buvo sudaryti keli automobilio pirkimo-pardavimo sandoriai. Tačiau kitų sandorių ieškovai neginčija, tuo tarpu jų reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės V. M. įmonės ir ieškovės sudarytą sandorį netenkintas civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015, kurioje nustatyta, jog buvo parduotas ne vogtas automobilis, o automobilis, kurio kėbulo Nr. identifikacinis VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ko nepaneigia ieškovų naujai pateikti įrodymai. Net pripažinus, kad sutartyje yra neteisingai nurodytas daikto savininkas, tokia sutartis laikytina sudaryta tarp tikro daikto savininko ir V. M. įmonės ir yra galiojanti, nes tikrasis daikto savininkas neginčija sutarties (CK 6.307 str.). Automobilis, iki įsigyjant jį V. M. įmonei, buvo galimai valdomas kitų asmenų ir nei vienas iš jų jokių pretenzijų dėl automobilio įsigijimo pirkimo-pardavimo sutartimi V. M. įmonei nuosavybės teise, nereiškė. Pirkimo-pardavimo sutartis yra pagrindas nuosavybei atsirasti (CK 4.47 str. 1 d., 6.305 str.), jos pagrindu V. M. įmonė realiai gavo automobilį HONDA CRV, identifikacinis VIN numeris Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis įregistruota VĮ "Regitra", kuri, savo kompetencijos ribose, išdavė ir pažymą apie Kelių transporto priemonės apžiūrą 2008-09-23 Nr. 24617685-5397269, kas laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, automobilis įregistruotas 2008-09-30, techninė apžiūra atlikta 2008-12-29. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad automobilis, identifinaciniu numeriu (duomenys neskelbtini), iki jį parduodant ieškovei, būtų patekęs į autoįvykį, remontuotas, perdirbtas, todėl darytina išvada, kad automobilyje, kurį buvo nusipirkusi ir kurį laiką naudojo ieškovė, po sandorio buvo pakeistas VIN kodas ir iki tol nebuvo šiame automobilyje nei vienos detalės iš laikotarpyje nuo 2009-05-12 iki 2009-05-13 pavogto automobilio (duomenys neskelbtini). Pavogto automobilio jokia detalė negalėjo būti įdėta iki 2009-05-12 į automobilį, kurio identifikacinis VIN numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris buvo parduotas S. įmonei. Ieškovė turėjo galimybę pakeisti VIN kodą, automobilio detales po automobilio paėmimo iš atsakovės, tai galėjo būti keičiama kelis kartus ir labiau tikėtina, buvo padaryta automobilį valdant V. S. ar asmenims, kuriems jis automobilį buvo perdavęs. Ieškovai automobilį gavo ne vėliau kaip 2010-10-28, Lenkijoje automobilis buvo sulaikytas 2010-11-07, jau tada buvo nustatyta, kad įmontuotas svetimas kėbulo elementas su VIN numeriu (ne pavogto automobilio (duomenys neskelbtini)), tačiau nenustatytos aplinkybės apie neteisėtą transporto priemonės įsigijimą. V. S., aiškiai žinodamas, kad yra automobilyje pakeistas identifikacinis numeris (tikėtina su jo žinia ir jo iniciatyva) sutiko toliau naudoti automobilį, jį perpardavė kitiems asmenims ir todėl prisiėmė visa riziką susijusią su automobilio valdymo naudojimu, disponavimu.

Atsakovė Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliantai IĮ „V. S.“ ir V. S. 2016-05-12 pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad 2016-03-01 gavo Danijos Karalystės SKAT tarnybos atstovo 2016-02-22 atsakymą advokatui Danijoje apie tai, kad minėta tarnyba neturi ir neturėjo ginčo sutarties ar kitų duomenų, patvirtančių ginčo automobilio pardavimą V. M. įmonei ar kitam Lietuvos subjektui, nurodė, jog apgailestauja dėl Panevėžio miesto apylinkės teismui 2014-09-08 atsiųsto atsakymo su priešingais duomenimis, kuriais vadovavosi tiek pirmosios instancijos teismas šioje byloje, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 konstatuodamas, kad 2008-07-15 sutartis galioja, buvo pateikta VĮ „Regitra“ bei analogiškai SKAT įstaigai Danijoje. Pažymėjo, kad dėl minėto dokumento gavimo kreipėsi prašymu dėl proceso atnaujinimo aukščiau minėtoje civilinėje byloje. Nesutinka su atsakove, kad 2016-01-21 atsakymą galėjo teismui pateikti anksčiau, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė prašymus dėl kreipimosi į Danijos Karalystės įmonę „Terminalen Birkerød A/S“, SKAT įstaigą Danijoje, dėl kilusių neaiškumų buvo kreiptąsi į kitus advokatus, ieškovai sąžiningai naudojosi prieinamomis teisinėmis priemonėmis gauti informaciją. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartimi byloje Nr. ITS-1.9-2825-961/2016 buvo paliktas galioti 2015-12-11 prokuroro nutarimas dalyje, pasisakyta, kad Honda CR-V 2008-26-26 yra išregistruota, priduota į laužyną kaip visiškai suniokota, nebeegzistuoja, tuo tarpu V. M. įsigijo ne suniokotą, o tinkamą eksploatavimui automobilį, todėl akivaizdu, kad tai ne ta pati transporto priemonė. Specialisto 2013-03-19 išvadoje konstatuota, kad Honda CR-V identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, tikrasis numeris yra (duomenys neskelbtini), o automobilis tokiu numeriu 2009 metais pavogtas. Civilinėje byloje Nr. eA2-2388-488/2016 (dėl proceso atnaujinimo) buvo išreikalauti iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo duomenys, gauti iš Interpolo, kurių pirmosios instancijos teismas išreikalauti nepagrįstai atsisakė, juose matyti duomenys apie ginčo automobilio būklę (suniokota eismo įvykio, gaisro metu), vėlesnį realų pardavinėjimą, dabartinį savininką – Vokietijos Respublikos bendrovę „Branderburger Automobil“.

Šalies argumentai

Apeliantai 2016-05-17 taip pat teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nutartimi dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-25 nutarties dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo yra pripažinta, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš kurio V. M. automobilį perėmė, neįrodyta, jog jis žinojo, kad perka automobilį su suklastotu kėbulo numeriu ar kad perka ne iš tikrojo savininko. Mano, kad teismo nustatytos aplinkybės dėl to, kad atsakovė įgijo ginčo automobilį ne iš tikrojo savininko, taip pat ne tą automobilį, kuris buvo nurodytas lydinčiuose dokumentuose bei ginčo sutartyje, laikytinos įrodytomis (CPK 182 str. 3 p.). Nurodo, kad dėl sandorių nuginčijamo taikomos ir CK 1.78, 1.80, 1.81, 1.86, 1.87 straipsnių nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad 2015-12-16 teismo posėdžio metu teisėjai pareikšti nušalinimo pareiškimai buvo išspręsti netinkamai, kadangi teisėja šio klausimo neperdavė spręsti teismo pirmininkui, kaip tai numato CPK 69 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas Vytautas Krikščiūnas ieškovų atstovą 2015-12-28 pranešimu dėl teisėjos I.Kirsnytės procesinio ir neprocesinio elgesio informavo, kad nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas išsprendžia nušalinimo bei baudos paskyrimo klausimą. Nurodė, kad 2015-12-16 nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovui pareiškus teisėjai nušalinimą vien dėl to, kad ji nepriėmė ieškinio patikslinimų, netenkino prašymų išreikalauti naujus įrodymus, toks šalies elgesys prieštarauja CPK 42 straipsnio nuostatoms, ieškovo atstovo nurodytas pagrindas, jog teisėja, netenkindama jo prašymų, yra šališka, nepagrįstas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog teisėja yra šališka vieno iš proceso dalyvių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog sprendžiant nušalinimo pareiškimo klausimą buvo iš esmės pažeistos procesinės teisės normos, kadangi dėl to yra pasisakęs teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas.

Apeliantai kartu su skundu prašo priimti jų teikiamus naujus įrodymus: 2015-12-16 advokato D. V. siųsto elektroninio laiško adresatui (duomenys neskelbtini) kopiją bei pašto pristatymo sistemos atsakymą dėl pranešimo nepristatymo šiam adresatui kopiją, advokatui S. J. adresuoto 2016-01-21 Terminalen Birkerod A/S filialo vadovo H. H. atsakymo kopiją, Terminalen Birkerod A/S išrašytos 2008-02-26 sąskaitos-faktūros kopiją. Taip pat apeliantai teismui kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė Danijos Karalystės SKAT 2016-02-22 atsakymo dėl ginčo automobilio, šio atsakymo persiuntimo 2016-03-01 elektroninių laiškų kopijas, Danijoje praktikuojančios advokatės C. A. paklausimo draudimo įmonei Tryg Forsikring kopiją su vertimais, 2016-04-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2388-488/2016, 2016-04-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo lydraščio civilinėje byloje Nr. e2-2360-956/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties byloje Nr. ITS-1.9-2825-961/2016 kopiją, 2016-04-08 teisme gautų ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų su lydraščiu kopijas. Kartu su 2016-05-17 prašymų teismui pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016-05-05 nutarties byloje Nr. 1.9-17124/2016 kopija.

Žemesnės instancijos teismas

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovai per tarpininką informaciją iš atsakovės Danijos įmonės Terminalen Birkerod A/S apie ginčo automobilį gavo po teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovai savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, sprendžia, kad šio rašytinio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, todėl jį priima ir vertina ieškovų su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus - gautą atsakymą iš Danijos įmonės Terminalen Birkerod A/S, sąskaitą-faktūrą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantų pateiktos 2015-12-16 advokato D. V. siųsto elektroninio laiško adresatui (duomenys neskelbtini) bei pašto pristatymo sistemos atsakymo dėl pranešimo nepristatymo šiam adresatui kopijos su nagrinėjama byla nėra susiję, niekaip nepatvirtina ieškovų teiginio, kad atsakymas Panevėžio miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 gautas ne iš kompetentingos Danijos institucijos, o iš neegzistuojančio pašto, todėl šie rašytiniai įrodymai nevertintini. Pažymėtina, kad ieškovų atstovo elektroninis laiškas išsiųstas netinkamu elektroniniu adresu, teisingas Danijos mokesčių surinkimo tarnybos Skatteradet darbuotojo J. N. M. elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t.3., b.l.20). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priimti kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus: Danijos Karalystės SKAT 2016-02-22 atsakymą dėl ginčo automobilio, šio atsakymo persiuntimo 2016-03-01 elektroninius laiškus, kurie buvo ieškovų gauti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos pirmosios instancijos teismui atsisakius kreiptis dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Taip pat atitinkamos teismų nutartys priimtos jau po sprendimo priėmimo. Pripažintina, kad naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima ir vertina. Atsisakytina priimti naujai pateiktą Danijoje praktikuojančios advokatės C. A. paklausimą draudimo įmonei Tryg Forsikring, kuris surašytas 2015-02-09 ir jį buvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme.

Byloje pateiktos 2008-05-04 ir 2008-07-15 dvi rašytinės pirkimo -pardavimo sutartys dėl automobilio Honda CR-V, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo . Sutarties šalys: atsakovė V. M. įmonė (dabartinis pavadinimas UAB „Vilmus“) ir atsakovė Danijos Karalystės įmonė Terminalen Birkerod A/ (t.1, b.l. 4-6, 17, 38). Šias sutartis ginčija ieškovai. Tvirtina, kad buvo konfiskuotas jų pirktas automobilis iš V. M. įmonės, nustačius, kad jis vogtas, o atsakovas V. M. nuosavybės teisę į ieškovams parduotą automobilį įrodinėjo ginčijamomis sutartimis ir teisine registracija.

Byloje nustatyta: automobilio, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau- VIN...874), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007-01-06, registracijos data 2007-12-04 (t.1, b.l. 18, 36). Pagrindinės sutarties, sudarytos 2008-07-15, pagrindu V. M. prašymu transporto priemonė 2008-09-30 VĮ „Regitra“ buvo įregistruota V. M. įmonės vardu (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t.2., b.l. 48, 50). VĮ „Regitra“ duomenimis 2008-09-30 automobilio Honda CR-V, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas numeris (duomenys neskelbtini) savininku yra UAB „Vilmus“ (buvusi V. M. įmonė), išduotas registracijos liudijimas C019674 (t.2, b.l. 65). 2008-05-14 V. M. įmonė sudarė su UAB „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. M. įsipareigojo perduoti minėtą automobilį, kuris bus perduotas valdyti ir naudotis pačiam pardavėjui (t.1, b.l. 148, 149), šios sutarties priedu „Pabaigos aktas“, sudarytu 2010-10-27 pripažinta, kad lizingo bendrovė sutartį laiko pasibaigusia ir perleidžia V. M. įmonei nuosavybės teisę į turtą (t.1, b.l. 150). VĮ „Regitra“ duomenimis 2010-01-27 automobilio savininku nurodoma UAB „Swedbank lizingas“, išduotas registracijos liudijimas C544219, o 2010-10-28 automobilio, kurio numeris pakeičiamas į (duomenys neskelbtini), savininku nurodoma UAB „Vilmus“, išduotas registracijos liudijimas C926580 (t.2, b.l. 65). 2010-10-28 atsakovė V. M. įmonė automobilį Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) už 48 000 Lt pardavė firmai V. S. (t.1, b.l. 39). Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 buvo nustatyta, kad vėliau – 2011-01-21 ginčo automobilis už 15 200 Eur buvo perparduotas C. N., pagal Vokietijoje išduotą automobilio registracijos liudijimą nuo 2011-02-11 ginčo automobilis buvo registruotas M. R. W. nuosavybe iki 2013-01-11, kuomet jis buvo perleistas V. S.. 2013-02-27. Lietuvoje įvykusio eismo įvykio metu V. S. vairuojamas automobilis buvo apgadintas ir pristatytas į automobilių Honda servisą remonto sąmatai sudaryti. Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK specialistai, apžiūrėję automobilį, 2013-03-25 išvadoje konstatavo, kad Honda CR-V, VIN...874 yra suklastotas, tikrasis numeris yra (duomenys neskelbtini) (toliau -VIN...399), automobilis tokiu numeriu yra ieškomas nuo 2009-05-13 kaip pagrobtas (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t. 2, b. l. 24-26). 2013-10-08, 2015-12-11 Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimais ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-987-09 nutarta, jog nustačius, kad V. S. automobilio įsigijimo metu automobilis Honda CR-V, VIN ...399, buvo pavogtas, nuspręsta paimtą automobilį Honda CR-V, tikrasis VIN...399, matomas VIN ...874, automobilio raktus grąžinti AB „Lietuvos draudimas“, kuri pateikė dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į jį (t.2, b.l. 106-116, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t.1., b.l.9-11). Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015, kurioje ieškovai ginčijo tarp V. M. įmonės bei V. S. įmonės 2010 m. spalio 28 d. sudarytą sutartį, įsiteisėjusiu 2015-06-11 sprendimu ieškinys atmestas, pripažinta, kad byloje esančių įrodymų visuma nepaneigta, jog V. M. įmonė ieškovui ginčijama sutartimi parduotą transporto priemonę su id. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 2008-07-15 įsigijo pagal galiojančią pirkimo-pardavimo sutartį, be to, atsakovo nuosavybės teisė 2008-09-30 buvo įregistruota viešame registre.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, siekdami įrodyti aplinkybę, kad V. M. įmonė, 2010 m. spalio 28 d. sudarydama automobilio Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) sandorį su firma V. S., iš tiesų nebuvo automobilio savininkė, ginčija tarp V. M. ir Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ginčo automobilis negalėjo būti parduotas V. M. įmonei, kadangi jis tuo metu nuosavybės teise nepriklausė Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“, nes jau buvo perduotas kitiems asmenims po visiško jo sugadinimo eismo įvykio metu(sudegė). Šias aplinkybes ieškovai įrodinėjo pateikdami 2014-03-17 elektroninį susirašinėjimą su Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ darbuotoju, kuris nurodė, jog automobilis buvo perleistas Tryg Forsikring (t.1, b.l.20-30), neoficialiai gauta bei nepatvirtinta draudimo kompanijos „Pagalba Danijoje S.M.B.A“ informacija apie ginčo automobilį (t.1, b.l. 73-121), iš kurios matyti, kad 2008-02-26 vertintojo ataskaitoje, adresuojamoje Trygvesta Forsikring A/S, nurodyta, jog draudėjo Terminalen Birkerød A/S Hoybys Bil automobilis Honda CR-V, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini), nepataisomai sugadintas, remontas bendrovės sąskaita negali būti atliekamas, valstybinis numeris išregistruotas 2008-02-26, taip pat internete rastomis automobilio nuotraukomis su aprašymu pagal 2008-02-28 duomenis (t.1, b.l. 11-16, t.2, b.l. 85-89), kuriose matyti smarkiai apgadintas Honda CR-V markės automobilis, aprašyme nurodytas identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2010-10-28 sutartimi perduoto automobilio nuotraukomis (t.2, b.l. 71-84), 2015-06-05 „HONDA“ atstovas UAB „Ivuana“ paaiškinimais dėl automobilių spalvų, kuriuose nurodoma, jog nuotraukose, kuriose galimai užfiksuotas sudaužytas automobilis, jo spalva yra sidabrinė, Whistler silver metallic (NH711M), o nuotraukoje, kurioje užfiksuotas ieškovei parduotas automobilis, didesnė tikimybė, kad jo spalva pilka, Galaxy gray (NH701M) (t.2, b.l. 69-70), 2015-12-11 Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-987-09 (t.2, b.l. 106-116).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas(toliau- Teismas)skundžiamu sprendimu sprendė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ nebuvo ginčo savininkė. Pažymėjo, kad sandorių šalys viena kitai pretenzijų nereiškia, duomenų apie sutartyje esančių parašų suklastojimą nėra, nepaneigta, jog V. M. įmonė yra atsiskaičiusi už įsigytą automobilį, ieškovai neginčija paties automobilio įsigijimo fakto, registravimo procedūrų, o ieškovai negali ginčyti sandorių vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be to, jie nesukėlė ieškovams neigiamų pasekmių ir jų teisių nepažeidė. Su tokiomis Teismo išvadomis apeliantai nesutinka. Jie teigia, kad Teismas pažeidė proceso teisės normas, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, daugumos jų nevertino, nepriėmė, neišreikalavo jokių svarbių įrodymų, kurie susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, procese nebuvo užtikrintas rungimosi principas, dėl neišreikalautų įrodymų padarytos neteisingos išvados byloje.

Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Pripažintina, kad Teismas visiškai nepasisakė dėl daugumos rašytinių įrodymų, kuriais ieškovai grindė ieškinį, vertinimo, tik pažymėjo, jog pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, nematyti sudegusio automobilio identifikavimo numerio. Teismas išvadą, kad ieškinys neįrodytas, darė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumos, ir/ar atsisakydamas priimti ieškovų teikiamus įrodymus. Tuo buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė Danijos Karalystės įmonė„Terminalen Birkerød A/S“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir todėl nebuvo žinoma bei nebuvo išsiaiškinta jos pozicija dėl ginčijamų sutarčių galiojimo bei sudarymo aplinkybių. Nors ieškovai prašė atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, šis prašymas 2015-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo atmestas argumentuojant tuo, kad atsakovė pateikė tokią informaciją, kokią turėjo ir reikia vadovautis ekonomiškumo principu. Įvertinus, kad atsakovė Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ atsiliepimo į ieškinį bei jokių duomenų teismui nepateikė, toks teismo argumentas vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovai prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis ir paaiškinimus apie ginčo automobilio remontą po 2008-02-28 įvykusio gaisro, jo tapimo netinkamu, remonto metu panaudotų naujų detalių apimties ir šaltinių, patvirtinti arba paneigti 2014-03-17 elektroniniame susirašinėjime nurodytą patvirtinimą apie draudimo bendrovės Tryg Firsikring nuosavybės teises į po gaisro įsigytą automobilį byloje reiškė kelis kartus, tačiau Teismas jo netenkino. Pirmą kartą toks prašymas pateiktas 2015-08-31 (t.1, b.l. 61), kuris atmestas Teismo 2015-09-18 nutartimi motyvuojant tuo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie patys negalėjo šių duomenų gauti (t.1, b.l. 63). 2015-09-28 ieškovai pateikė 2014-03-17 išsiųstus paklausimus elektroniniu paštu atsakovei ir draudimo bendrovei Tryg Forsikring(t.1, b.l. 70-72). Pastebėtina, kad nors apeliantai nurodo, jog pakartotinai prašė išreikalauti duomenis, tačiau toks konkretus prašymas nesuformuluotas, prašoma tik pripažinti atsakovės atstovo dalyvavimą būtinu, kurio vėliau, 2015-10-16 prašymu, ieškovai prašė laikinai nespręsti iki klausimo išreikalauti duomenis iš užsienio valstybių institucijų išsprendimo. Teismo 2015-09-30 nutartimi nurodė , kad ieškovų atstovo prašymai dėl atsakovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, papildomos informacijos iš atsakovės Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ išreikalavimo svarstytini parengiamajame posėdyje. Taip pat nurodė, kad šalis, reiškianti prašymą, adresuojamą užsienio valstybėje esančiai institucijai- atsakovei, turi pateikti vertimus. Vykdydami šiuos Teismo nurodymus, ieškovai 2015-10-16 pateikė teisinės pagalbos prašymų Danijos Karalystės ir Vokietijos Respublikos teisingumo ministerijoms projektus su vertimais juose prašant pagal 1970-03-18 Hagos Konvenciją „Dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje“ Danijos Karalystės kompetentingos institucijos Teisingumo ministerijos arba teismo gauti iš Danijos įmonių: atsakovės, Tryg Forsikring, Gedsted Autoophug A/S informaciją. Tačiau 2015-10-19 parengiamojo teismo posėdžio metu šis prašymas išreikalauti duomenis iš Danijos ir Vokietijos įmonių nebuvo patenkintas argumentuojant tuo, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o duomenys būtų pertekliniai. Taip pat pakartotinis prašymas atmestas 2015-12-18 teismo posėdžio metu nurodant, kad jį patenkinus būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija pažymi tai, jog svarstant dėl šalies pateikto prašymo padėti gauti jo nurodytus dokumentus, kurių jis pats neturi galimybės gauti ir žinant kad tokių dokumentų išreikalavimas iš užsienio valstybės gali lemti bylos užsitęsimą, esminę reikšmę turi teisingas ginčo išsprendimas, o ne jo išnagrinėjimo terminai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ieškovams teigiant, kad atsakovas jiems parduoto automobilio neįgijo iš Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“, t.y. kad jiems buvo parduotas faktiškai kitas automobilis, o atsakovui nuosavybės teisė į ieškovams parduotą automobilį įrodinėjant ginčo sutartimis ir jų pagrindu atlikta teisine registracija, buvo reikalinga nustatyti aplinkybes, susijusias su tuo, ar sandorių sudarymo metu atsakovei Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“ priklausė nuosavybės teise ginčo automobilis, ar ji sudarė ginčijamus sandorius. Todėl siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus bei abejones byloje buvo tikslinga spręsti klausimą dėl atsakovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje ir/ar išreikalavimo duomenų apie automobilio perleidimą, jo būklę perleidimo metu iiš atsakovės Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“, ar kitų įmonių. Tuo pačiu įvertintina, kad tokį prašymą ieškovai reiškė dar iki nutarties paskirti parengiamąjį teismo posėdį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nebuvo savalaikiai pareikštas, o jo išsprendimas tuo metu būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Taip pat pastebėtina, kad nors 2015-12-16 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, tačiau Teismas šio prašymo taip pat netenkino argumentuojant tuo, jog būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes byla teisme gauta 2015 metų liepos mėnesį ir buvo pakankamas laikas pasirengti bylos nagrinėjimui. Sutiktina su apeliantais, kad esant nurodytoms aplinkybėms, Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai turėjo galimybę anksčiau pateikti visus įrodymus, pareikšti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, juo labiau, kad tik 2015-12-11 buvo priimtas Vilniaus apylinkės prokuroro nutarimas, kuriame nurodytos aplinkybės apie automobilio perleidimą kitiems asmenims ir kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą, ar atsakovė V. M. įmonė sudarė ginčijamas sutartis su Danijos įmone „Terminalen Birkerød A/S“. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes dėl to, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu automobilis priklausė Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“, ar buvo V. M. įmonei ar kitiems asmenims, taip pat siekiant pašalinti byloje kilusius prieštaravimus, pačios ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimas byloje buvo tikslingas ir nepagrįstai teismas ieškovų prašymų netenkino.

Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju be pagrindo Teismas tik iš atsakovės V,M. įmonės atstovo paaiškinimų, ginčijamų rašytinių sutarčių turinio darė išvadas, jog V. M. įmonė įsigijo ginčo automobilį iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“. Pastebėtina, kad V. M. įmonės atstovas advokatas A. K. 2015-10-29 parengiamojo teismo posėdžio metu, o taip pat atstovas V. M. 2015-12-16 teismo posėdžio metu pripažino, kad negali įvardinti asmens, iš kurio nupirko automobilį, nežino, kokią įmonę atstovavo nenustatytas Kauno automobilių turgaus prekeivis, kuris automobilį pardavė nuo tralo, ar tai tikrai buvo Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ įgaliotas asmuo, nes įgaliojimo netikrino ir kopijos neturi, tik manė, jog parduodantis asmuo turi tam teisę. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas atsiliepime į skundą tvirtindamas, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, iš esmės pripažįsta, kad pirko automobilį ne iš Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“. Taip pat pripažintina, kad pačios ginčijamos sutartys negali būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pačių sutarčių turinio teisingumą. Teismas sprendime pažymėjo, kad nėra nuginčyta automobilio registracija. Tačiau nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė, su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas, šiuo atveju ginčijamas 2008-07-15 sandoris. Automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės į jį atsiradimo pagrindas, juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ginčo automobilio registracijos duomenys gali būti vertinami tik kaip vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Tuo tarpu nuosavybės teisę patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys, tačiau nuosavybės teisę patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, o tai savo ruožtu būtų teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2010). Todėl vien tik pirkimo-pardavimo įregistravimo faktas negali patvirtinti, kad iki sandorio sudarymo automobilio savininke buvo Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“.

Faktiniai duomenys civilinėje byloje gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per jų atstovus) paaiškinimais, o nagrinėjamoje byloje nebuvo gautas atsakovės Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ atsiliepimas į ieškinį, taip pat jos atstovai nedalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju galima konstatuoti, kad atsakovė nepripažįsta sudariusi ginčijamas sutartis su V. M. įmone. Tokia išvada daroma įvertinus elektroninius susirašinėjimus su atsakovės darbuotojais (t.2, b.l. 179-181, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t. 2, b. l. 88-98) bei kitas bylos aplinkybes, susijusias su automobilio perleidimu Danijoje. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, šiuo atveju yra reikšminga, kad Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ darbuotojas - pardavimų konsultantas 2014-03-17 elektroniniame susirašinėjime su ieškovu V. S. nurodė, kad automobilis buvo parduotas Tryg Forsikring, pardavimo suma – 371180 DKK (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-855-452/2015, t. 2, b. l. 88-98). Taip pat apeliantai kartu su skundu pateikė advokatui S. J. adresuoto 2016-01-21 Terminalen Birkerod A/S filialo vadovo H. H. atsakymo kopiją, Terminalen Birkerod A/S išrašytos 2008-02-26 sąskaitos-faktūros kopiją, iš kurių matyti, jog Terminalen Birkerod A/S filialo vadovas patvirtina, kad neturi informacijos apie atsiųstą pirkimo sutartį, kad Terminalen Birkerod A/S nėra pardavęs ar sudaręs kokią nors sutartį parduoti automobilį į Lietuvą ir įmonė yra gavusi pinigus iš „Tryg Forsikring“ dėl visiško automobilio sugadinimo gaisro jame metu, automobilį pasiėmė „Tryg Forsikring“. Iš pateiktos sąskaitos faktūros kopijos matyti, jog Honda CR-V, 2,0 Elegance, Nr. (duomenys neskelbtini), reg.Nr. (duomenys neskelbtini), NH711 – Whistler Silver Metallic spalvos parduotas 2008-02-26 už 371180 (greičiausiai – kronas) (t.2, b.l. 179-181), sąskaitoje faktūroje nurodyti automobilio VIN kodas, buvęs valstybinis numeris, automobilio markė atitinka VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją (t.2, b.l. 65). Pastebėtina, kad dėl 2014-03-17 elektroninio susirašinėjimo, kaip įrodymo vertinimo, pasisakė Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi, kuria paliktas nepakeistu Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 priimtas 2015-06-11 sprendimas. Šioje nutartyje atkreiptas dėmesys, jog buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į Danijos teisingumo ministeriją pasiteirauti automobilius, jų numerius ir sutartis registruojančios bei valstybės mokesčius renkančios vyriausybinės organizacijos Skatteradet (SKAT) dokumentų apie transporto priemonę Honda CR-V, id. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos pardavimą, pateikta ir V. M. su „Terminalen Birkerod“ sudaryta 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartis (t. 2, b. l. 152-153), o 2014-09-08 el. paštu buvo gautas Danijos SKAT institucijos darbuotojo atsakymas, jog iš transporto priemonę pardavusios Danijos įmonės jiems yra perduota identiška sutarties kopija (t. 3, b. l. 20-21), t. y. V. M. įmonės ir Terminalen Birkerod 2008-07-15 sudarytos sutarties kopija (SKAT atsakyme nurodyta 18.7.2008, nes, tikėtina, suklysta dėl sutartyje ranka neaiškiai įrašyto „5“ skaitmens). Minėtoje byloje pripažinta, kad turi būti vadovaujamasi Danijos institucijos atsakymu ir ieškovo susirašinėjimas su pardavimų konsultantu minėtoje byloje atmestas. Tačiau šioje byloje apeliantai kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė SKAT Teisės departamento Aplinkos, Energijos ir Taupymo skyriaus darbuotojos A. A. S. atsakymą, kuriame nurodoma, kad ji negali paaiškinti, kodėl buvo pateiktas tokio turinio 2016-01-18 Lietuvos teismui atsakymas, t.y. jog galima patvirtinti 2008-07-18 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kad gauta identiška kopija iš pardavėjos – įmonės Danijoje. Atsakyme nurodoma, jog pagal duomenų bazes darbuotoja nemato jokių identiškų kopijų, SKAT niekada netikrino automobilio nuosavybės Danijoje ar Lietuvoje, taip pat neturi jokių komentarų apie 2008-07-15 dokumentą, pridėtą prie prašymo iš Lietuvos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje vertintinas ir ieškovų pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kaip ir kiti pateikti rašytiniai įrodymai, o 2014-09-08 el. paštu teisme gautas Danijos SKAT institucijos darbuotojo atsakymas nelaikytinas aukštesnę įrodomąją galią turinčių oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris šioje byloje yra paneigtas tos pačios institucijos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos tam tikros papildomos aplinkybės, susijusios su Danijos įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ nuosavybės teise valdyto automobilio perleidimu kitiems asmenims, o ne atsakovei V. M. įmonei, ką patvirtina rašytiniai įrodymai. Pastebėtina, kad 2015-12-11 priimtame prokuroro nutarime ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00987-09 nurodoma, jog Danijos Karalystės įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ 2008-02-15 sutartimi pardavė metalo laužą superkančiai įmonei „Gedsted Autophug“, o 2008 m. kovo mėnesį, būdamas nepataisomai sugadintas ir netinkamas naudoti, parduotas Vokietijos bendrovei „Branderburger Automobil“ (t.2, b.l. 113). Pastebėtina, kad tokias išvadas prokuroras darė įvertinęs Interpolo Danijos nacionalinio biuro pareigūnų duomenis, gautus ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-987-09 metu (t.3, b.l. 17-20). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties byloje Nr. ITS-1.9-2825-961/2016 nustatyta, kad iš pateiktų Danijos transporto priemonių registro duomenų matyti, kad Honda CR-V, id. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2008-02-26 išregistruota, priduota į „laužyną“ kaip visiškai suniokota, minėtas automobilis nebeegzistuoja. Kaip jau minėta aukščiau, 2016-01-21 Terminalen Birkerod A/S filialo vadovas H. H. su atsakymu pateikė Terminalen Birkerod A/S išrašytos 2008-02-26 sąskaitos-faktūros kopiją, iš kurios matyti, jog įmonė 2008-02-26 pardavė „Tryg Forsikring“ automobilį Honda CR-V, 2,0 Elegance, Nr. (duomenys neskelbtini), reg.Nr. (duomenys neskelbtini), NH711 – Whistler Silver Metallic spalvos už 371180 (greičiausiai – kronas) (t.2, b.l. 179-181), sąskaitoje faktūroje nurodyti automobilio VIN kodas, buvęs valstybinis numeris, automobilio markė atitinka VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją (t.2, b.l. 65). Informaciją dėl automobilio perleidimo „Tryg Forsikring“ nuosavybėn nurodė ir kitas Danijos įmonės darbuotojas 2014-03-17 elektroniniame susirašinėjime. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė Danijos įmonė „Terminalen Birkerød A/S“ po automobilio perleidimo vėliau būtų įgijusi nuosavybės teisę į nepataisomai sugadintą, netinkamą naudoti automobilį, kuris Danijoje išregistruotas 2008-02-26, todėl pripažintina, kad jis Danijos įmonei sandorių sudarymo metu nepriklausė.

Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-01 nutartimi byloje Nr. ITS-1.9-2825-961/2016 yra pripažinta, kad V. M. įgijo ne suniokotą, o tinkamą eksploatavimui automobilį. Todėl akivaizdu, kad tai ne ta pati transporto priemonė, kurią, kaip tvirtina M., jis įsigijo iš Danijos įmonės „Terminalen Birkerød A/S (t.3, b.l. 32-35). Prokuroro nutarimo motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Todėl minėtas prokuroro nutarimas negali būti vertinamas kaip oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), ką nurodo apeliantai. Tačiau tokiu pripažintina teismo nutartis, priimta byloje Nr. ITS-1.9-2825-961/2016 ir joje nurodomos aplinkybės pripažįstamos įrodytomis. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog atsakovei V. M. įmonei buvo perleistas ne tas automobilis patvirtina ir 2015-06-05 „HONDA“ atstovo UAB „Ivuana“ paaiškinimai dėl automobilių spalvų, kuriuose nurodoma, jog nuotraukose, kuriose galimai užfiksuotas sudaužytas automobilis, jo spalva yra sidabrinė, Whistler silver metallic (NH711M), o nuotraukoje, kurioje užfiksuotas ieškovei parduotas automobilis, didesnė tikimybė, kad jo spalva pilka, Galaxy gray (NH701M) (t.2, b.l. 69-70). Abejonę, kad Honda CR-V markės automobilis, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (po sudegimo), galėjo būti suremontuotas bei vėliau įgytas V. M. įmonės kelia ir internete ieškovo rastos automobilio nuotraukos su aprašymu pagal 2008-02-28 duomenis (t.1, b.l. 11-16, t.2, b.l. 85-89), kuriose matyti smarkiai apgadintas automobilis su aprašyme nurodytu analogišku identifikavimo numeriu. Pažymėtina tai, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-12-11 nutarime konstatuota, kad 2009-05-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009-05-12 22.50 val iki 2009-05-13 d.08.45 val. Iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas UAB „BLIUE BRIDGE“ priklausantis automobilis HONDA CR-V, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (toliau- VIN...399). 2013-03-01 pradėtas ikiteisminius tyrimas dėl galimo automobilio HONDA CRV, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški), VIN (duomenys neskelbtini) (toliau VIN...874), kėbulo suklastojimo, nes 2013-02-27 įregistruotame eismo įvykyje dalyvavo šis automobilis, kuris, atlikus patikrinimą „Geogle“ paieškos sistemoje, nustatyta, kad šis automobilis 2008 m,. gaisro metu buvo visiškai sunaikintas ir toks automobilis yra parduodamas Vokietijoje. Atlikus automobilio HONDA CR-V, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiški), VIN (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad jo tikrasis VIN yra (duomenys neskelbtini).

Ten pat nurodyta, kad iš LKPB TRV gautais atsakymais automobilis HONDA CRV, VIN...874 nuo 2007-01-16 buvo registruotas buvo registruotas Danijos karalystėje, nuo 2007-01-16 iki 2008-02-26 priklausė ribotos atsakomybės bendrovei Terminalen Birkerød A/S. Automobilis eismo įvykio metu buvo visiškai sugadintas ir 2008-02-15 parduotas metalo laužą superkančiai įmonei „Gested autophug“, o 2008 m. kovo mėnesį- Vokietijos bendrovei „Branderburger Automobil“. Pardavimo metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas ir netinkamas naudotis (3T., b.l.50,124).

V. M. tvirtina, kad ginčo automobilį pirko Lietuvoje. 2008-05-04 Pirkimo pardavimo sutartyje, kurią atsakovas įvardina , kaip preliminarią, ir kurią sudaro: Danijos įmonė „Terminalen Birkerød A/S dėl automobilio HONDA CRV, VIN...874 pardavimo V. M. įmonei, nurodyta, kad automobilio HONDA CRV VIN...874, kaina- 20.500 €, kurios likusi dalis 10.782,40 € mokėtina perdavimo metu(b.l.4,5, t.1). Iš to galima būtų spręsti, kad dalį pinigų jau sumokėjo sutarties sudarymo metu, tačiau V. M. niekada to netvirtino , o šios sutarties sudarymo aplinkybes aiškino tuo, kad jam jos reikėję tik pasitikslinimui, ar bus suteiktas lizingas. Taigi, pats V. M. iš esmės pripažįsta, kad joje duomenys neteisingi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaina šioje sutartyje nurodyta eurais, kuomet sandoris sudaromas Lietuvoje ir tuo metu buvo atsiskaitinėjama tik litais.

Iš 2008-07-18 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad Danijos įmonė „Terminalen Birkerød A/S automobilį HONDA CRV, VIN...874 pardavė V. M. įmonei, o pastaroji šios sutarties pagrindu automobilį 2008-09-30 įregistravo V. M. įmonės vardu VĮ Regitra. V. M. teigimu automobilis buvo tvarkingas ir jo neremontavo.

2010-01-27 automobilis HONDA CRV, VIN...874 registruotas AB „Swedban lizingas“ vardu, o 2010-10-28 vėl įregistruotas V. M. vardu. 2010-10-28 V. M. įmonė automobilį HONDA CRV, VIN...874 pardavė V. S., jis buvo išregistruotas ir jam išduoti tranzitiniai numeriai. 2011-011-07 Lenkijoje automobilis sulaikytas nustačius, kad jjame VIN įvirintas negamykliniu būdu. 2011-01-13 Lenkijos nutarime nutraukti tyrimą konstatuota, kad atlikus HONDA CRV identifikavimo numerio tyrimą paaiškėjo, kad juosta su VIN numeriu įvirinta į transporto priemonės konstrukciją negamykliniu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad šios priemonės valdytojas nusipirko ją teisėtai ir sąžiningai, neturėdamas jokio pagrindo abejoti jo legalumu. Nenustatyta, kad toks automobilis buvo įgytas nusikalstamu būdu. 2013-02-27 V. S. vairuojamas automobilis pateko į eismo įvykį, automobilis paimtas ir atlikus šio automobilio identifikavimo numerio tyrimą (Kauno apskrities VPK KTP 2013-03-19 specialisto išvada Nr.20-4-IS1-326) buvo nustatyta, kad jo tikrasis VIN yra...399. Po įvykio surinkus medžiagą paaiškėjo, kad toks automobilis su VIN ...874 2008 m. buvo nepataisomai sudegęs ir pateiktos jo nuotraukos, o kitame internetiniame puslapyje- kad toks automobilis pardavinėjamas Vokietijoje. Iš V. S. paimtas automobilis su VIN... 399 buvo pavogtas 2009-05-13 ir paieškomas.

Ten pat nurodyta, kad buvo apklaustas V. M., V. S., M. L. ir kiti asmenys. V. S. ir V. M. paaiškinimais jie verčiasi transporto priemonių pirkimo- pardavimu, iš jų V. S.- Vokietijoje, kuris ten ir gyvena, o jį Lietuvoje pagal žodinį susitarimą atstovauja M. L..

V. S. paaiškinimu M. L. 2010 m. spalio mėnesį surado Lietuvoje geros kokybės automobilį ir jį V. S. nupirko. Automobilis pardavimo metu buvo išregistruotas Lietuvoje ir jam išduoti tranzitiniai dokumentą, tačiau Lenkijoje buvo sulaikytas iškilus abejonei dėl VIN ir dėl to V. S. informavo V. M. dėl automobilio jam gražinimo, o automobilį grąžinus, taip pat informavo V. M. ir automobilį pardavė Vokietijoje kažkokiai firmai, kuri po metų dėl nesutapimo automobilio spalvos su nurodytais HONDA duomenų bazėje, gražino V. S.. Nepavykus parduoti automobilio, juo naudojosi, neremontavo, draudė, o 2013-02-27 automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ir paiimtas. Šie paaiškinimai iš esmės sutampa su nutarime nurodytais M. L. parodymais. Pastarasis papildomai nurodė, kad automobiliui jau buvo išduoti tranzitiniai numeriai, tačiau, nesant atžymos apie galimumą išvežti automobilį į užsienį, VĮ Regitra Marijampolėje išdavė reikiamą mašinos išvežimui į užsienį dokumentą. Šie paaiškinimai sutampa ir su V. M. paaiškinimais. Taip 2013-08-19 V. M. paaiškinimu jis negali nurodyti iš ko įsigijo automobilį ir nepamena kiek už jį mokėjo. Automobilį pirko 2008-07-18 tvarkingą, remontuoti jo nereikėjo. Nuo 2010-01-26 iki 2010-10-27 automobilis buvo registruotas UAB „Swedbank lizingas“ vardu dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Jį nupirko Vokietijos įmonė. 2015-09-01 papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2008 metais norėjo pirkti apynaujį automobilį HONDA CRV, todėl pas pažįstamus, kurie užsiiima automobilių gabenimu iš užsienio į Lietuvą, teiravosi ar gali gauti iš jį dominančio automobilio pardavėjo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, su joje nurodytais parduodamo automobilio duomenimis, kad galėtų teirautis „Hansa lizingas“ dėl automobilio lizingavimo. Kažkuris iš pažįstamų sužinojo, kad toks automobilis parduodamas Olandijoje ir iš pardavėjo parvežė preliminarią sutartį su data “2008 m. gegužės mėn“. Gavęs sutikimą dėl lizingo, nusprendė jį įsigyto, Automobilis buvo atvežtas, jį apžiūrėjo turguje, automobilis buvo tvarkingas ir jokio remonto nereikėjo . Automobilį įregistravo savo įmonės vardu ir po kurio laiko registravo VĮ REGITRA, buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. 2010 m., trūkstant apyvartinių lėšų, lizingavo per UAB HANSA Lizingas“, o spalio mėnesį automobilį pardavė S. per jo atstovą L. už 48.000 Lt. Nurodo, kad jam praėjus savaitei po pardavimo, jam pranešė apie automobilio sulaikymą Lenkijoje, vėliau grąžinimą ir tai, jog V. S. po metų pranešė, kad nori grąžinti automobilį, nes automobilį jam gražino pirkėjas. V. S. paprašė parduoti automobilį Lietuvoje , o jam sutikus, V. S. atsiuntė el. paštu automobilio, kurį jis buvo pardavęs S. nuotraukas ir patalpino šio parduodamo automobilio nuotrauką internete. Niekas juo nesidomėjo, po metų V. S. pranešė, kad nori grąžinti automobilį į ką jis atsakė, kad pakalbės jam grįžus į Lietuvą. Po kurio laiko sužinojo, kad šiuo automobiliu V. S. pateko į eismo įvykį.

Taigi, V. M. tik pateiktais dokumentais (sutartimis, registravimu) iš esmės nuo reikalavimo gynėsi tvirtindamas, kad jo įmonė nusipirko automobilį iš Danijos įmonė „Terminalen Birkerød A/S 2008-07-15 su VIN kodu .. .874. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad ginčijamose sutartyse nurodytas pardavėjas Danijos įmonė „Terminalen Birkerød A/S nepardavė ir negalėjo parduoti šio automobilio, nes jau jį, kaip sudegusį, buvo pardavusi kitai įmonei. Atsakovas įrodymais nepagrindė nepaneigė.

Pažymėtina, kad abejonės dėl V. S. įgyto automobilio prasidėjo nuo pat jo įgijimo pradžios ir iš karto V. S. informavo apie tai V. M. reikalaudamas jį atsiimti, tiek nupirktą ir po 7 dienų vežant per sieną ir sulaikus Lenkijoje, kur buvo nustatyta, kad juosta su VIN numeriu įvirinta į transporto priemonės konstrukciją negamykliniu būdu, tiek po to, kai V. S. parduotą mažiną grąžino pirkėjas Vokietijos įmonė. Būtent taip aiškino pats V. M., kurio paaiškinimais prokurorui, jis paskutinį kartą siūlė V. S. atvykti į Lietuvą ir spręsti šį klausimą. Atkreiptinas dėmesys į V. M. paaiškinimą, kad, jo teigimu, jis, V. S. prašymu, internetinėje svetainėje įregistravo mašinos pardavimą su V. S. pateiktomis nuotraukomis. Tačiau toks jo aiškinimas neišlaiko kritikos. Pirma, V. S. taip pat užsiima mašinų pardavinėjimu, kaip ir V. M.. Antra, V. S. Lietuvoje atstovaudavo L., per kurį V. S. pirko ginčo automobilį. Trečia, nebuvo kliūčių V. S. pačiam ar per L. patalpinti tokio pobūdžio skelbimą internetinėje svetainėje, jeigu būtent V. S. būtų suinteresuotas pats šios mašinos pardavimu. Ketvirta, iš V. M. parodymų jis neatsisakė atsiimti mašinos, tik siūlė šį klausimą spręsti V. S. atvykus į Lietuvą.

Šalies argumentai

V. M. nurodytos aplinkybės, kad jam reikalingas buvo lizingas, nes neturėjo pinigų norimai mašinai nusipirkti ir tuo tikslu buvo sudaryta jo įvardinta preliminari 2008-05-04 sutartis, paneigia t a aplinkybė, jog jis savo vardu 2008-09-30 registravo nusipirktą mašiną ir tik laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-10-28 automobilis HONDA CRV, VIN...874 registruotas AB „Swedban lizingas“ vardu.

Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, pripažįsta, kad labiau tikėtina, jog Danijos įmonė Terminalen Birkerod A/S negalėjo parduoti V. M. įmonei ginčijamais sandoriais automobilio Honda CR-V, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ir jo nepardavė V. M. įmonei, kadangi jis buvo visiškai sugadintas (sudegęs) ir perleistas kitų asmenų nuosavybėn.

Negalima sutikti su Teismo išvada, kad ieškovai negali ginčyti sandorių vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kad sandoriai nesukėlė ieškovams neigiamų pasekmių.

CK 6.307 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą – tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Nors Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai nėra sandorių šalis, automobilio savininkai, valdytojai ar pirkėjai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju yra reikšminga tai, kad ieškovai kitoje byloje ginčijo sandorį, sudarytą su V. M. įmone ir kuris vėliau iš jų buvo konfiskuotas kaip vogtas ir jame įvirintas VIN...874.Toje byloje atsakovas V. M. nuosavybės teisės turėjimą įrodinėjo tuo metu galiojančiomis ir šioje byloje ginčijamomis sutartimis bei registracija VĮ REGITRA. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-855-452/2015 priimtu 2015-06-11 sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo 2015-10-23 nutartimi, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistu, buvo pripažinta, kad atsakovai pateikė įrodymus, jog transporto priemonę nuosavybės teise įgijo pagal galiojančią 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį, kuri ginčijama šioje byloje, todėl šiuo ir kitais motyvais ieškovų ieškinys buvo atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartyje netenkino ieškovų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta ši byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kadangi byloje galima pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

Tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę. Todėl šioje byloje pripažinus negaliojančiomis ginčijamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartis būtų pagrindas kitoje byloje svarstyti dėl to kokį automobilį pardavė V. S. V. M. įmonė.Todėl negalima sutikti su Teismo išvada, kad ginčijami sandoriai nesukelia jokių neigiamų pasekmių ieškovams, nepažeidžia jų teisių. Nors šiuo metu automobilis iš ieškovų ir yra konfiskuotas, negalima sutikti, kad vien dėl to fakto, jog turėtą valdymo teisę ieškovai yra praradę dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, gali būti ribojama jų teisė ginčyti tarp atsakovių sudarytus sandorius vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kas turėtų reikšmės sprendžiant dėl vėlesnio automobilio perleidimo ieškovų nuosavybėn teisėtumo. Imperatyvios CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatos reikalauja, jog pardavėjas perleisdamas ginčo automobilį pirkėjui patvirtintų ir garantuotų, jog nuosavybės teisės į automobilį priklauso tik jam. Tuo tarpu, kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad Danijos įmonei Terminalen Birkerod A/S ginčijamų sandorių sudarymo metu automobilis Honda CR-V, VIN ...874 nuosavybės teise nepriklausė, kas sudarytų pagrindą pripažinti byloje ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis vadovaujantis CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau įvertinus tai, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio bei nustačius, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti pažeidžiant aukščiau nurodytas imperatyvias normas, taip pat prieštarauja gerai moralei, teismo iniciatyva pripažintina, kad jie yra niekiniai ir negalioja nuo sandorių sudarymo momento vadovaujantis CK 1.80, 1.81 straipsnių nuostatomis.

Atsakovo teiginys, jog pats V. S. galėjo pakeisti automoblio detales niekuo nepagrįstas. Priešingai, kaip pirmiau minėta, automobilis HONDACRV su VIN...399 buvo pavogtas 2009-05-12-13 dienomis. Tuo metu V. M. valdė automobilį HONDA CRV su VIB...874, įsigijusi, jo teigimu, 2008-09-30 iš Danijos įmonės „Terminalen Birkerød A/S ir įregistravusi 2008-09-30 VĮ Regitroje ir su tokiu VIN numeriu ji pardavė tik 2010 metais ieškovei. Praėjus 7 dienoms vežant į užsienį buvo sulaikytas automobilis nustačius, kad VIN plokštelė įvirinta negamykliniu būdu. Gražintas dėl to, kad nebuvo nustatyta savininko kaltė.

Sutiktina su atsakovu, kad V. S. automobilį buvo pardavęs Vokietijos firmai. Tačiau, kaip pats V. M. paaiškino prokurorui, pirkėjas ne tik pareiškė pretenzijas V. S. dėl spalvų neatitiko ir automobilį grąžino, bet tokias pat pretenzijas jam pareiškė V. S.. Po to sekė faktas,, kadją buvo bandoma parduoti ir tuo pagrindu V. M. patalpino skelbimą internetinėje erdvėje. Pirmiau nuneigtas M. M. teiginys, kad tai daryta paties V. S. prašymu. Iš aplinkybių visumos labiau tikėtina, kad tokiu būdu V. M. bandė išspręsti mašinos atsiėmimo iš V. S. klausimą jos faktiškai neperimdamas, o parduodamas kitiems asmenims.

Pirmiau aptartais argumentais panaikinus sandorius teismas turi svarstyti dėl restitucijos, t.y. ar ją apskritai taikyti, ar ne, jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Restitucijos taikymą nustato CK 6.145– 6.153 straipsniai. Jeigu sandoris negalioja dėl CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja gerai moralei. Kadangi labiau tikėtina, kad atsakovė Danijos įmonė Terminalen Birkerod A/S ginčijamų sandorių nesudarė, nebuvo parduodamo turto savininkė, atsakovė V. M. įmonė jokių rašytinių įrodymų dėl pinigų faktinio sumokėjimo konkrečiam asmeniui už įgytą automobilį nepateikė, V. M. nebuvo žinomas asmuo, kuriam pinigai buvo galimai sumokėti, įgaliojimo, kad turi teisę parduoti savininko vardu automobilį, atsakovės atstovas nereikalavo, sandoriais perleistas ne tas automobilis, kuris nurodomas, šiuo metu automobilis yra konfiskuotas kaip vogtas, todėl nagrinėjamu atveju teismas, panaikinęs ginčijamus sandorius, restitucijos netaiko (CK 6.145 str. 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, įsigydama transporto priemonę tokių sandorių pagrindu, nepareikalaudama daikto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pateikusio bei pinigus gavusio asmens duomenų, įgaliojimo veikti automobilio savininko vardu, atsakovė V. M. įmonė, kuri sandorių sudarymo metu vertėsi automobilių prekyba (t.1, b.l. 44), elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, neįsitikindama, iš ko perka automobilį, tokiu būdu prisiėmė riziką jį įsigyjant, be to, įmonei yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl manytina, kad sandorio šalims turėjo būti žinoma, jog objektas parduodamas nuosavybės teisės neturinčio asmens.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi byloje pareikštas reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo tenkinamas, iš atsakovės V. M. įmonės priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (6,22 Eur), valstybei. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 59 Eur žyminį mokestį (t.1, b.l. 32), patyrė 24 Eur įrodymų rinkimo išlaidų (t.1, b.l. 67,128), 230 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 126, 130), 28 Eur vertimo išlaidų (t.2, b.l. 132), kurios pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės V. M. įmonės. Taip pat iš atsakovės priteistinos ieškovų turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme: 62 Eur žyminis mokestis (t.2, b.l. 183), 680 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktą,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovų IĮ „V. S.“ ir V. S. ieškinį atsakovėms V. M. įmonei (dabartinis pavadinimas UAB „Vilmus“) ir Danijos Karalystės įmonei „Terminalen Birkerød A/S“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis V. M. įmonės ir Danijos Karalystės įmonės „Terminalen Birkerød A/S“ sudarytas 2008-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-05-04 pirkimo -pardavimo sutartį dėl lengvojo automobilio Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo id.Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo netaikant restitucijos.

Priteisti iš UAB „Vilmus“ (buvusios V. M. individualios įmonės), juridinio asmens kodas 168930438, ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur žyminį mokestį, 24 Eur įrodymų rinkimo išlaidas, 910 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 28 Eur vertimo išlaidas.

Priteisti iš UAB „Vilmus“ (buvusios V. M. individualios įmonės), juridinio asmens kodas 168930438, 6,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė