Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti R. S. prašymo dėl ieškovo firmos Forthmill Limited procesinių teisių perėmimo ir civilinę bylą nutraukti, civilinėje byloje Nr. 2-179-392/2009 pagal ieškovo firmos Forthmill Limited ieškinį atsakovui BUAB „Pakrijas“, trečiajam asmeniui K. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2008 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo R. S. pareiškimas dėl ieškovo likviduotos firmos Forthmill Limited procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje. Pateiktu teismui pareiškimu, kuriame R. S. įvardijamas kaip firmos Forthmill Limited teisių perėmėjas, R. S. prašė pakeisti byloje ieškovą firmą Forthmill Limited jo teisių perėmėju nauju ieškovu R. S. . Pareiškime nurodė, kad firma Forthmill Limited 2006 m. rugsėjo 13 d. buvo likviduota, jos teisių ir pareigų perėmėju buvo paskirtas vienintelis akcininkas R. S. . Prie pareiškimo pateikti 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo akto kopija anglų kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą ir šiame dokumente nurodyta, kad Forthmill Limited perduoda pareiškėjui jai grąžintiną UAB „Pakrijas“ skolą su visais nuostoliais ir susikaupusiomis arba galinčiomis susikaupti palūkanomis bei visas dabartines ir būsimas teises, nuosavybės teises ir interesus į šias sumas, suteikiant pareiškėjui visus įgaliojimus išieškoti šias sumas iš UAB „Pakrijas“. Be pareiškimo dėl procesinių teisių perėmimo pareiškėjo atstovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose palaiko savo prašymą ir mano, jog šiuo atveju kaip analogija gali būti taikoma Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalis, kad, likviduojant akcinę bendrovę, atsiskaičius su įmonės kreditoriais, likęs likviduojamos bendrovės turtas padalinamas akcininkams. Pareiškėjo nuomone, akcijų perleidimas yra teisėtas bei galiojantis ir dėl to galimas materialinės subjektinės teisės perėmimas bei procesinių teisių perėjimas pareiškėjui.

Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 48 straipsnį, CPK 293 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Likviduojant juridinį asmenį vieno iš valdymo organo (vadovo) sprendimu, jo teisių ir pareigų perėmėju turėjo teisę tapti jo nariai – akcininkai R. S. ir A. Z. , kurie buvo įmonės akcininkai visą įmonės veiklos laikotarpį. Iki 2006 m. rugpjūčio 20 d. jiems nuosavybės teise priklausė po 50 procentų įmonės akcijų ir tą patvirtina Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2004 m. rugsėjo 29 d. pažyma. Teismas nepagrįstai, užkirsdamas kelią objektyviam ir išsamiam bylos aplinkybių nustatymui, netenkino prašymo apklausti A. Z. , galintį paliudyti jo akcijų dalies perleidimą kitam akcininkui R. S. faktą ir aplinkybes. Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažyma, kuria teismas rėmėsi kaip prima facie, nėra patvirtinta „Apostille“ pažyma, kaip to reikalauja 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, todėl teismas, priimdamas nutartį nutraukti bylą, negalėjo remtis šiuo rašytiniu įrodymu.Likviduotos firmos Forthmill Limited turtinės teisės, susijusios su BUAB „Pakrijas“ įsiskolinimu, nuostolių bei palūkanų išieškojimu, galėjo būti perimtos. Atsakovo BUAB „Pakrijas“ neteisėti veiksmai vykdant minėtą sutartį buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-45/05, kuris šalims turi prejudicinę galią. Vilniaus apygardos teismo ieškovui priteista netesybų suma visiškai nepadengė ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, todėl jis kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą yra turtinė teisė ir pagal CK 1.112 straipsnį ji gali būti civilinių teisių objektu, taip pat ji gali būti perduodama ir paveldima. Materialinės subjektinės teisės perėmimas iš likviduojamo subjekto neprieštarauja įstatymams. Kadangi įmonė nebankrutavo, o buvo likviduota vieno iš direktorių iniciatyva, likusio įmonės turto ir turtinių perdavimas jos nariams buvo galimas. Nutraukus bylą, R. S. neturės galimybės teisme ginti pažeistų teisių, tuo pažeidžiamos Konstitucijos ir CPK nuostatos dėl teisės į teisminę gynybą.Teismas pažeidė užsienio teisės taikymo procedūrą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas nesurinko duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Jungtinėje Karalystėje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną. Teismas nepagrįstai citavo ištraukas iš Jungtinės Karalystės Bendrovių ir Akcijų perleidimo įstatymų, kurių interpretacijas teismui pateikė atsakovas BUAB „Pakrijas“. Taikyti užsienio teisę teismo posėdyje prašė atsakovas, todėl jis turėjo atlikti su užsienio teisės taikymu susijusius veiksmus. Teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos teisę. Vėliau išaiškėjęs įmonės turtas dalijamas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalimi, t.y. laiko atžvilgiu nėra apribojimų likviduotos įmonės turto perėjimui jos akcininkui.Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad firmos Forthmill Limited likvidavimo momentu buvo faktinės aplinkybės, kad fizinis asmuo, kuris yra likviduojamos įmonės akcininkas, pripažintinas potencialiu įstatyminiu pretendentu į likviduojamos įmonės turtą, kad likviduojamos įmonės turtinės teisės susijusios su BAUB „Pakrijas“ firmai Forthmill Limited grąžintina skola su visais nuostoliais ir susikaupusiomis arba galinčiomis susikaupti palūkanomis. R. S. valios perimti iš likviduojamos įmonės turtines teises išreiškimo forma neprieštarauja CK 1.64 straipsnio nuostatoms. Nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. R. S. tapo vieninteliu firmos Forthmill Limited akcininku, todėl jam perėjo visos turtinės teisės, susijusios su BUAB „Pakrijas“ neįvykdytomis prievolėmis firmai Forthmill Limited.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 str., 41 str. 1 d.). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 str. 1 p., 166 str. 1 d. 1 p.). Jeigu mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, neleidžiamas teisių perėmimas, tai teismas nutraukia bylą (CPK 293 str. 8 p.). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba.

Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.

Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.).

CPK 48 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Tai reiškia, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškęs ieškovas firma Forthmill Limited 2006 m. rugsėjo 13 d. buvo išbrauktas iš Registro pagal 1985 m. Jungtinės Karalystės Bendrovių įstatymo 652 straipsnio penktąją dalį ir likviduotas, paskelbiant apie tai spaudoje 2006 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas R. S. tik 2008 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti byloje ieškovą firmą Forthmill Limited jo teisių perėmėju nauju ieškovu R. S. . Materialinių subjektinių teisių perėmimą grindė 2006 m. rugsėjo 4 d. teisių perėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad Forthmill Limited perduoda pareiškėjui jai grąžintiną UAB „Pakrijas“ skolą su visais nuostoliais ir susikaupusiomis arba galinčiomis susikaupti palūkanomis bei visas dabartines ir būsimas teises, nuosavybės teises ir interesus į šias sumas, suteikiant pareiškėjui visus įgaliojimus išieškoti šias sumas iš UAB „Pakrijas“, bei 2006 m. rugpjūčio 20 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolu. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl procesinio teisių perėmimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio teisių perėmimo klausimą, pažeidė užsienio teisės taikymo procedūrą. CPK 808 straipsnio pirmoji dalis numato, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina ir jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio). Analogiška įstatymo nuostata yra įtvirtinta ir CK 1.12 straipsnio pirmojoje dalyje. Pagal CK 1.10 straipsnio pirmąją dalį civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys yra įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Pažymėtina, kad CK 1.20 straipsnio pirmoji dalis numato, kad pagal CK 1.19 straipsnyje numatytą taikytiną teisę reglamentuojamas juridinio asmens steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas, organų sistema ir jų kompetencija, civilinė atsakomybė, įstatymų ir steigimo dokumentų pažeidimo teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų teisės normų nuostatos patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio teisių perėmimo klausimą, neturėjo pagrindo taikyti atskirajame skunde nurodomos Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 13 dalies nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos teisės akto nuostatas ir pagrįstai taikė užsienio teisę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodo, kad taikyti užsienio teisę teismo posėdyje prašė atsakovas, todėl jis turėjo atlikti su užsienio teisės taikymu susijusius veiksmus, tačiau teisėjų kolegija su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. CPK 808 straipsnio antroji dalis bei CK 1.12 straipsnio antroji dalis įtvirtina analogišką taisyklę – jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad užsienio teisės taikymą buvo numatęs šalių susitarimas, todėl atsakovui neatsirado pareiga pateikti teismui minėtoje įstatymo nuostatoje nurodytų įrodymų.

Apeliantas, grįsdamas pirmosios instancijos teismo užsienio teisės taikymo procedūros pažeidimą, nurodo, kad teismas nesurinko duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Jungtinėje Karalystėje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių išspręsti procesinio teisių perėmimo klausimą, todėl teismas neprivalėjo rinkti papildomų duomenų apie taikomos užsienio teisės normų turinį, informacijos apie jos oficialų aiškinimą Jungtinėje Karalystėje, apie jos taikymo praktiką bei doktriną. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl procesinio teisių perėmimo ne dėl užsienio teisės normų taikymo konkrečios praktikos ar konkrečios doktrinos, bet dėl teismui pagrįstai kilusių abejonių pareiškėjo pateiktų įrodymų apie materialinių subjektinių teisių perėmimą įrodomąja galia ir dėl teismo konstatavimo, kad pareiškėjas neįrodė jo pareiškime nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnio pirmąja dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, užkirsdamas galimybę objektyviam ir išsamiam bylos aplinkybių nustatymui, netenkino prašymo apklausti liudytoju A. Z. , galintį paliudyti jo akcijų dalies perleidimą kitam akcininkui R. S. . Kaip minėta, pareiškėjo R. S. materialinių subjektinių teisių perėmimas, kuris būtų pagrindu procesiniam teisių perėmimui, grindžiamas 2006 m. rugpjūčio 20 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuris pasirašytas R. S. ir A. Z. . CPK 197 straipsnio antrąją dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažyma patirtina, kad tą dieną, kai Forthmill Limited buvo likviduota (2006 m. rugsėjo 22 d.) šios bendrovės direktoriais buvo R. S. ir A. Z. , bendrovė buvo išleidusi dvi akcijas, po vieną iš kurių priklausė minėtiems asmenims. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad liudytojo A. Z. parodymai negalėtų paneigti minėtų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytoju A. Z. ir tuo nebuvo užkirsta galimybė objektyviam ir išsamiam bylos aplinkybių nustatymui. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, paneigiančių Škotijos registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažymos duomenis, į bylą nepateikta. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, A. Z. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai negalėtų patvirtinti byloje nustatinėjamų aplinkybių.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažyma, kadangi ši pažyma nėra patvirtinta „Apostille“, kaip to reikalauja 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Minėtos Hagos konvencijos 2 straipsnis numato, kad kiekviena susitariančioji valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje; pagal šią konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą. Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma („Apostille“), kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija (1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 3 str.). Taigi pagal minėtą Hagos konvenciją dokumentų legalizacija yra tik formalumas, kurio galima reikalauti konvencijoje numatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu iki pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties padavimo ginčo tarp šalių dėl Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažymos autentiškumo nebuvo, pareiškėjas neprašė pateikti Apostille, todėl laikytina, kad su šios pažymos turiniu sutiko. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio teisių perėmimo klausimą, pagrįstai rėmėsi Škotijos Registro tvarkytojo Company House 2008 m. gegužės 27 d. pažyma ir laikė šį įrodymą prima facie įrodymu kitų įrodymų atžvilgiu. Su atskiruoju skundu į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių minėtą pažymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo R. S. prašymą dėl procesinio teisių perėmimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir kitus duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai tyrė bei teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir teisingai nustatė turinčias reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo R. S. pareiškimo netenkinimo ir bylos nutraukimo yra pagrįstos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.