- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-130/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- UAB „Alsva“
- Advokatai
- Tomas Puzinas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Alsva“ ir ieškovo A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-233-109/2009 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui UAB „Alsva“ dėl preliminarių buto pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo ir atsakovo UAB „Alsva“ 2005 m. birželio 30 d. sudarytų preliminariųjų butų pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. B-52 ir B-63 vienašališką nutraukimą nuo 2007 m. vasario 20 d. neteisėtu ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 230086,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos, skaičiuojant nuo šių papildomų reikalavimų pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, – 5601,72 Lt sumokėtą žyminį mokestį, grąžinti permokėtą 1712,64 Lt žyminio mokesčio dalį. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtas sutartis atsakovas įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 31d. pastatyti daugiabutį namą savo ar samdyto personalo pastangomis ir perduoti ieškovui jam pastatytus butus, kurių sąlyginis žymėjimas B-52 bei B-63. Vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus, ieškovas sumokėjo numatytą avansą, kurį sudarė 10 proc. sutartyse numatytos perkamų butų kainos, taip pat pateikė AB banko „Hansabankas" išduotą 2005 m. liepos 14 d. raštą Nr. 5605 „Dėl kredito suteikimo A. D. “, patvirtinantį minėto banko sprendimą suteikti ieškovui paskolą (kreditą) būstui įsigyti. Ieškovas visą laiką nuo sutarčių sudarymo dienos atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad išlaikyti galimybę gauti paskolą iš AB banko „Hansabankas“, skirtą atsiskaityti su atsakovu už sutartyse nurodytus butus - visą laiką pratęsdavo atitinkamų teigiamų banko sprendimų dėl kredito būstui įsigyti ieškovui suteikimo galiojimą, o 2006 m. gruodžio 18 d., tai yra gerokai iki atsakovo pranešimo apie sutarčių nutraukimą, sudarė galutinę kredito sutartį. Be to, gera valia anksčiau sutartimis nustatytų terminų sumokėjo dar nesumokėtą perkamų butų kainos dalį - 33144 Lt, kurios nepadengė dar 2005 m. liepos mėnesį ieškovo sumokėtų avansų suma bei ieškovo gautino kredito šių butų įsigijimui suma, tačiau atsakovas ir toliau nevykdė sutarčių bei neperdavė ieškovui butų, o 2007 m. vasario 20 d. vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytas preliminariąsias butų pirkimo- pardavimo sutartis. Toks atsakovo elgesys yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas, neatitinkantis sutarčių reikalavimų, todėl prašė pripažinti vienašalį sutarčių nutraukimą nuo 2007 m. vasario 20 d. neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovo teigimu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog, siekiant galutinai atsiskaityti po pagrindinių būsto pirkimo — pardavimo sutarčių sudarymo, atsakovui būtinas visą sutarčių vykdymo laiką galiojantis banko sprendimas apie paskolos būstui įsigyti suteikimą, tuo pažeisdamas sutarčių 2.5.2 ir 2.6 punktų reikalavimus.Be to, atsakovas piktnaudžiavo savo teise nutraukti sutartis, kadangi nė karto neteikė reikalavimo ištaisyti, jo nuomone, padarytus sutarčių „pažeidimus“, nesiėmė jokių priemonių situacijai taikiai išspręsti, neatsižvelgė į tai, kad jo nurodomas sutarčių pažeidimas yra išimtinai formalaus ir sutartyse nenumatyto veiksmo atlikimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis patyrė ženklius nuostolius, kuriuos sudarė bendras būsto kainų pabrangimas, palyginus su buvusiomis 2005 m. birželio mėnesį analogiško būsto kainomis. Ieškovas bus priverstas įsigyti analogišką būstą ženkliai didesne kaina, nei buvo sutarta su atsakovu. Kadangi atsakovas ieškovo planuotus įsigyti butus pardavė tretiesiems asmenims - A. K. ir A. K. - ir nėra jokių duomenų, kad minėti butų pirkėjai nėra sąžiningi įgijėjai, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra pagrindo pripažinti tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytas butų pirkimo - pardavimo sutartis negaliojančiomis, taigi, ir įgyti nuosavybės teises į šiuos butus. Remiantis UAB „OberHaus“ 2007 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 1665, analogiškų butų 1 kv. m. vertė sudaro 6100,00 Lt, taigi, ieškovo planuotų įsigyti butų, kurių bendras plotas pagal atsakovo pateiktas pirkimo - pardavimo sutartis sudaro 85,26 kv. m. vertė sudaro 520086,00 Lt. Kadangi Ieškovas už šiuos butus turėjo sumokėti bendrai 324020,00 Lt, butų rinkos kainos skirtumas sudaro 196066,00 Lt. Be to, dėl atsakovo nepagrįstai nutrauktų sutarčių ieškovas neturės galimybių pasinaudoti parengtais ir ieškovo apmokėtais butų interjero projektais, todėl ieškovo už šiuos projektus sumokėta suma, sudaranti 8722,00 Lt pripažintina ieškovo nuostoliais dėl neteisėto sutarčių nutraukimo. Kadangi dėl atsakovo nepagrįstai nutrauktų sutarčių ieškovas neturės galimybių pasinaudoti specialiai butams pagamintais baldais kitame būste, ieškovas nutraukė su baldų gamintoju K.Tautvaišo IĮ sudarytą rangos sutartį, tuo išvengdamas didesnių nuostolių - visos ieškovui nereikalingų baldų ir jų įrengimo kainos sumokėjimo, palikdamas tiktai sumokėto avanso (25690,00 Lt) dydžio baudą, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais dėl neteisėto sutarčių nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Alsva“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2005-06-30 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos dvi preliminarios butų pirkimo - pardavimo sutartys Nr. B-52 ir Nr. B-63, pagal kurių 2.5 punktą ieškovas įsipareigojo už butus atsakovui atsiskaityti tokia tvarka ir terminais: 10 proc. bendros butų kainos ieškovas įsipareigojo sumokėti per 10 dienų nuo preliminarių sutarčių pasirašymo; likusią kainos dalį ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui tokia tvarka: 25 proc. bendros butų kainos ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2005-10-01, 25 proc. bendros butų kainos ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2006-02-01, 25 proc. bendros butų kainos ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2006-06-01, 15 proc. bendros butų kainos ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2006-10-01. Preliminariose sutartyse ieškovas ir atsakovas susitarė, kad aukščiau nurodytos įmokos už perkamus butus, išskyrus 10 proc. avansą, yra nemokamos, jeigu ieškovas už perkamus butus atsiskaito naudodamas kreditą. Po preliminarių sutarčių pasirašymo, atsakovui buvo pateiktas 2005-07-14 AB banko HansaBankas raštas Nr. 5605, kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad AB bankas HansaBankas yra priėmęs sprendimą suteikti ieškovui kreditą, kurio suma negalės viršyti 70 proc. perkamo nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, butams pagal preliminarias sutartis įsigyti. Šiame rašte AB bankas HansaBankas taip pat nurodė, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra banko įsipareigojimas suteikti kreditą. Be to, šiame rašte AB bankas HansaBankas pažymėjo, kad šis raštas galioja iki 2006-01-12. Gavęs aukščiau nurodytą AB banko HansaBankas raštą, atsakovas, būdamas geranorišku ir sąžiningu civilinių teisinių santykių dalyviu, AB banko HansaBankas raštą, nors ir galiojantį tik iki 2006-01-12, priėmė, kartu pažymėdamas ieškovui, jog tam, kad ieškovas būtų laikomas tinkamai vykdančiu preliminarias sutartis, ieškovas privalo pateikti arba naują banko sprendimą, kuriame butų nurodyta, kad bankas yra priėmęs sprendimą suteikti kreditą, galiojantį iki butų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo, arba, pasibaigus minėtame AB banko HansaBankas rašte nurodytam banko sprendimo suteikti kreditą galiojimo terminui (2006-01-12) pateikti atsakovui naują banko sprendimą suteikti kreditą butams įsigyti, arba atsiskaityti už perkamus butus pagal preliminarių sutarčių 2.5.1 papunktį (mokant atitinkamo dydžio įmokas už perkamus butus preliminariose sutartyse nustatyta tvarka ir terminais). Kadangi, pasibaigus AB banko HansaBankas 2005-07-14 rašte Nr. 5605 nurodytam banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą galiojimo terminui, nuo 2006-01-12 atsakovui nebuvo pateiktas naujas banko sprendimas suteikti ieškovui kreditą butams pagal preliminarias sutartis įsigyti, pagal preliminarių sutarčių 2.6 punktą laikytina, kad banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą butams įsigyti nėra, todėl nėra ir atsiskaitymo už butus pagal preliminarias sutartis nurodytos išlygos - likusią po avanso butų pirkimo – pardavimo kainą sumokėti atsakovui per 30 dienų nuo notarinių butų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo. Tai reiškia, kad nepateikus atsakovui banko sprendimo, kuris patvirtintų kredito butams įsigyti suteikimą ieškovui, ieškovas už butus turėjo atsiskaityti su atsakovu preliminarių sutarčių 2.5.1 papunktyje nurodyta tvarka. Nesant banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą butams pagal preliminariais sutartis įsigyti ir ieškovui nemokant atsakovui preliminarių sutarčių 2.5.1 papunkčiuose nurodytų įmokų už butus, vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų preliminarių sutarčių 2.8 punktu preliminarių sutarčių šalių (ieškovo ir atsakovo) teisės ir pareigos pasibaigė, butai ieškovui nėra parduodami, jie lieka atsakovo nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir priteisė ieškovui iš atsakovo 114148,75 Lt nuostolių bei 5 procentų palūkas nuo šios sumos. Teismas nurodė, kad vieninteliu pažeidimu, kurį galėjo įžvelgti atsakovas, nors ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko, gali būti tiktai nepateikimas papildomų (galiojusių po 2006 m. sausio 1 d.) dokumentų, patvirtinančių ieškovo turėtą ir turimą teisę į banko kreditą. Tačiau toks pažeidimas sutartyse nėra nurodytas kaip esminis pažeidimas, leidžiantis atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis, taip pat toks formalaus veiksmo neatlikimas negali būti pripažintas ir esminiu sutarties pažeidimu, vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei suformuota teismų praktika. Teismas nurodė, kad ieškovas gavęs pranešimus apie sutarčių nutraukimą nuo 2007-02-20, 2007-02-19 pateikė atsakovui su banku sudarytą kredito sutartį ir nepadengtos kreditu likusios sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl nutraukti sutartį nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad yra visos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.Teismas nurodė, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl bendro būsto kainų pabrangimo, palyginus su buvusiomis 2005 m. birželio mėn. analogiško būsto kainomis, t.y. jo nuostolius sudaro prarastos galimybės piniginė vertė. Nesant ginčo dėl analogiškų butų rinkos kainos, konstatuotina, kad 196066 Lt prarastos galimybės piniginė vertė yra ieškovo patirti nuostoliai. Teismas taip pat nurodė, kad autorinėje sutartyje autoriaus atlyginimas už projektą sutarties šalių susitarimu nustatytas 8722 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-01-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovo motina G. O. D. sumokėjo D. A.. Pagal darbų-priėmimo perdavimo aktą autorė atliko tik 75% sutartyje nurodytų darbų t.y. 2.1.1p.-2.1.3 punktuose nurodytus darbus, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 6541,50 Lt. nuostoliams pagal autorinę sutartį atlyginti.
Teismas nurodė, kad ieškovas vykdydamas 2006-12-19 sudarytą su A.K. Tautvaišio IĮ rangos sutartį, sumokėjo A.K. Tautvaišio IĮ 25690 Lt avansą už baldus, kas sudaro 50 procentų nuo užsakymo vertės, todėl iš viso ieškovo patirti nuostoliai sudaro 228297,50 Lt. Teismas nustatęs, kad ieškovas visą laiką turėjo banko sprendimą dėl kredito būstui įsigyti jam suteikimo, ieškovui nepateikus savalaikiai atsakovui banko sprendimo sprendė, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir jų padidėjimo, todėl remiantis CK 6.259 straipsniu sumažino atsakovo atsakomybę 50%, ir iš atsakovo priteisė ieškovui pusę jo patirtų nuostolių t.y. 114148,75 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo padarytus preliminarios sutarties pažeidimus galima laikyti neesminiais. Pasibaigus banko rašte nurodytam banko sprendimo suteikti kreditą terminui, ieškovas turėjo atsakovui pateikti naują sprendimą, o ieškovui nepateikus banko sprendimo, kuris patvirtintų kredito butams įsigyti suteikimą ieškovui, ieškovas už butus turėjo atsiskaityti su atsakovu preliminarių sutarčių 2.5.1. papunktyje numatyta tvarka. Tačiau numatytų įmokų ieškovas nesumokėjo.
2. Nesant banko sprendimo dėl kredito suteikimo, o ieškovui nesumokėjus preliminarių sutarčių 2.5.1. papunkčiuose nurodytų įmokų už butus, vadovaujantis preliminarių sutarčių 2.8 punktu, butai nėra parduodami ieškovui, o lieka atsakovo nuosavybė.
3. Atsakovas, vadovaudamasis preliminariomis sutartimis ir CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, preliminarias sutartis su ieškovu nutraukė vienašališkai ir visus pinigus grąžino ieškovui. Todėl preliminarios sutartys buvo nutrauktos teisėtai.
4. Teismas nepagrįstai ieškovo nuostolius skaičiuoja nuo 2005 m. birželio mėn. lygindamas butų kainas su 2007 m. Atsakovas sutinka su UAB „Ober-Haus“ butų kainomis, buvusiomis 2007 m., tačiau nutraukus sutartis ieškovas naujo buto neįsigijo, todėl jis realiai nepatyrė jokių nuostolių dėl butų kainų skirtumo. Ir atvirkščiai atsižvelgiant į dabartines butų kainas, dabar jos yra mažesnės negu buvo 2007 m. ir yra neaukštesnės nei 2005 m.
5. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas patyrė 6541,5 Lt nuostolių dėl pirminės butų interjero idėjos pateikimo, projekto statybinės dalies, baldų ir kitų interjero dalių. Teismas pats nurodė, kad pagal autorinę sutartį su dizainere yra sumokėta tik 1000 Lt, todėl nuostolis nėra pagrįstas. Be to, šias paslaugas ieškovas užsakė savo rizika.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų preliminariųjų sutarčių Nr. B-52 ir B63, vienašalį nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesutinka su teismo motyvu, jog ieškovas padarė formalų, nors ir neesminį sutarčių pažeidimą, nepateikdamas atsakovui dokumentų, patvirtinančių ieškovo teisę gauti banko kreditą po 2006 m. sausio 1 d. Pirmiausia toks reikalavimas nebuvo konkrečiai apibrėžtas pačiose sutartyse. Be to, sprendime neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas pateikė atsakovui dokumentą, patvirtinantį banko kredito suteikimą pagal sutartis.
2. Sprendime neįvertintas atsakovo elgesys, leidęs ieškovui pagrįstai manyti, kad jo pateiktas dokumentas apie kredito suteikimą atitinka sutartims keliamus reikalavimus. Atsakovas nepateikė ieškovui jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl sutarčių reikalavimų neatitinkančio dokumento pateikimo.
3. Sprendime neatsižvelgta, kad sutartys yra pripažintinos vartojimo sutartimis, todėl joms taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialios normos, ir atitinkamai vertinami kaip vartotojo ieškovo veiksmai. Atsakovui esant verslo subjektu, veikiančiu nekilnojamojo turto srityje keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, ir jais vadovaujantis vertintini jo veiksmai.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas dėjo visas pastangas, jog būtų išvengta ginčo situacijos, nuostolių atsiradimo ir, kad tik atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad:
1. Reikalavimas atsakovui pateikti dokumentų, patvirtinančių ieškovo teisę gauti banko kreditą nebuvo konkrečiai apibrėžtas pačiose sutartyse.
2. Ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad pateiktas banko dokumentas neatitinka sutarčių reikalavimų.
3. Banko pateiktas raštas apie kredito suteikimą atitinka sutartyse keliamus reikalavimus.
4. Iki pranešimo apie sutarčių nutraukimą, ieškovui atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl atsiskaitymo.
5. Atsakovas nepagrįstai reikalauja sumažinti priteistą nuostolių sumą. Atsakovas nutraukdamas sutartis ir pats tuo metu nustatydamas analogiškų būstų padidėjusias kainas, privalėjo numatyti, kad ieškovas patirs nuostolius ir, jog jis privalo juos atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama pagal ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes ir argumentus, neperžengiant jų ribų, nes nėra CPK 320 str. 2 d. nustatytų pagrindų, kuriems esant, teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl preliminariųjų butų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo.
Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtai vienašališkai nutrauktų butų pirkimo-pardavimo preliminariųjų sutarčių patyrė nuostolius ir prašo juos priteisti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. birželio 30 d. sudarė preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. B-52 ir B-63, kuriomis atsakovas įsipareigojo savo pastangomis ne vėliau kaip iki 20006 m. gruodžio 31 d. pastatyti daugiabutį namą ir parduoti ieškovui jam pastatytus butus. 2007 m. vasario 12 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad nepervedus nustatytu laiku visos mokėtinos sumos, kaip to reikalauja sutartys, atsakovas vienašališkai nuo 2007 m. vasario 20 d. nutraukia preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. B-52 ir B-63 (t. 1, b.l. 41-42).
Sutarčių laisvės principas leidžia nutraukti šalims sutartį tarpusavio susitarimu. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, kai kita šalis pažeidžia sudarytą sutartį iš esmės. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių. Sprendžiant ginčą dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes: susiklosčiusią sutarties tarp šalių vykdymo praktiką, sutartį pažeidusios šalies vaidmenį ir kt.
Atsakovas teigia, kad pasibaigus AB banko Hansabankas 2005 m. liepos 14 d. rašte Nr. 5605 nurodytam banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą galiojimo terminui, nuo 2006 m. sausio 12 d. atsakovui nebuvo pateiktas naujas banko sprendimas suteikti ieškovui kreditą butams pagal preliminarias sutartis įsigyti, pagal preliminarių sutarčių 2.6 punktą laikytina, kad banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą butams įsigyti nėra, todėl nėra ir atsiskaitymo už butus pagal preliminarias sutartis nurodytos išlygos - likusią po avanso butų pirkimo – pardavimo kainą sumokėti atsakovui per 30 dienų nuo notarinių butų pirkimo - pardavimo sutarčių pasirašymo. Tai reiškia, kad nepateikus atsakovui banko sprendimo, kuris patvirtintų kredito butams įsigyti suteikimą ieškovui, ieškovas už butus turėjo atsiskaityti su atsakovu preliminarių sutarčių 2.5.1 papunktyje nurodyta tvarka. Nesant banko sprendimo suteikti ieškovui kreditą butams pagal preliminariais sutartis įsigyti ir ieškovui nemokant atsakovui preliminarių sutarčių 2.5.1 papunkčiuose nurodytų įmokų už butus, vadovaujantis tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų preliminarių sutarčių 2.8 punktu preliminarių sutarčių šalių (ieškovo ir atsakovo) teisės ir pareigos pasibaigė, butai ieškovui nėra parduodami, jie lieka atsakovo nuosavybė.
Tačiau byloje nustatyta, kad iki sutarčių nutraukimo, 2006 m. gruodžio 18 d. ieškovas buvo sudaręs galutinę kredito sutartį su AB banku Hansabankas. Tai patvirtina AB banko Hansabankas 2007 m. spalio 30 d. pažyma Nr. V-SR-6269 (t. 1, b.l. 144), kurioje teigiama, kad bankas nuo 2005 m. vasario 3 d.iki 2006 m. gruodžio 18 d. nebuvo atsisakęs suteikti ieškovui būsto kreditą.
Remdamasi aukščiau nurodytais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nurodytų preliminarių butų pirkimo-pardavimo sutarčių pažeidimų nebuvo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieninteliu sutarčių pažeidimu galėjo būti tik nepateikimas papildomų dokumentų, patvirtinančių ieškovo turėtą ir turimą banko kreditą. Toks pažeidimas sutartyse nėra nurodytas kaip esminis, leidžiantis atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis. Toks pažeidimas nelaikytinas esminiu ir vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas tik formaliai pažeidė sutartis, tačiau jo padarytas pažeidimas nepažeidė atsakovo teisių.
Kaip jau minėta, sprendžiant ginčą dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip šalių santykius iki sutarčių nutraukimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl nepateiktų dokumentų ieškovui nepateikė. O 2007 m. sausio 16 d., atsakydamas į ieškovo paklausimą, atsakovas nurodė, jog ieškovas gali butus apžiūrėti, siekiant juos perduoti ir priimti, bei atsiuntė pranešimą apie būtinus mokėjimus už butų inventorizacines bylas, kuriuos ieškovas atliko 2007 m. vasario 15 d.
Be to, ieškovas gavęs pranešimus apie sutarčių nutraukimą nuo 2007 m. vasario 20 d., 2007 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui su banku sudarytą kredito sutartį ir nepadengtos kreditu likusios sumos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nutraukti sutartį nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nebuvo jokio teisinio pagrindo, t.y. sutartis atsakovas nutraukė neteisėtai.
Dėl nuostolių priteisimo.
Nustačius, kad atsakovas neteisėtai nutraukė preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo spręstinas nuostolių atlyginimo klausimas.
Ieškovas teigia, kad nuostolius patyrė dėl bendro būsto kainų pabrangimo, palyginus su buvusiomis 2005 m. birželio mėn. analogiško būsto kainomis, t.y. jo nuostolius sudaro prarastos galimybės piniginė vertė, kuri lygi 196066 Lt.
Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau taip būna tik tada, kai šalys elgiasi sąžiningai. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies veiksmų, tai šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. kyla pareiga atlyginti sąžiningai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Teismų praktika pripažįsta nukentėjusios sąžiningos šalies teisę tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Šyvokas v. A. Neniškienė, A. Neniškis, bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Nukentėjusiai sąžiningai šaliai gali būti atlyginamos ne tik derybų išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo (šalis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Vienas iš prarastos galimybės atlyginimo atvejų galėtų būti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyto kainų skirtumo principo taikymas. Apskritai sprendžiant klausimą dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.). Savo ruožtu reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Endrijaitis v. B. Poplavskaja, bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Saveikienė v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009).
Remdamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolius motyvuodamas bendro būsto kainų pabrangimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nėra sudaręs kitų pagrindinių sutarčių blogesnėmis negu buvo susitarta preliminariosiose sutartyse sąlygomis. Nekilnojamojo turto rinkoje įvykę pokyčiai, nulėmę nekilnojamojo turto kainų kilimą preliminariosios sutarties sudarymo metu (2005 metais) bei jų kritimą 2008 metais ir iki šiol, yra objektyvūs ir nuo šalių valios nepriklausantys veiksniai, pripažintini visiems žinoma aplinkybe, nereikalaujančia įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovas reikalaudamas priteisti nuostolius – prarastos galimybės piniginę vertę – savo reikalavimų neįrodė.
Dėl išlaidų buto interjero projektams parengti.
Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nepagrįstai nutrauktų sutarčių ieškovas neturės galimybių pasinaudoti parengtais ir apmokėtais butų interjero projektais, todėl ieškovo už šiuos projektus sumokėta suma, sudaranti 8722,00 Lt pripažintina jo nuostoliais dėl neteisėto sutarčių nutraukimo. Be to, dėl atsakovo nepagrįstai nutrauktų sutarčių ieškovas neturės galimybių pasinaudoti specialiai butams pagamintais baldais kitame būste, ieškovas nutraukė su baldų gamintoju K.Tautvaišo IĮ sudarytą rangos sutartį, tuo išvengdamas didesnių nuostolių - visos ieškovui nereikalingų baldų ir jų įrengimo kainos sumokėjimo, palikdamas tiktai sumokėto avanso (25690,00 Lt) dydžio baudą, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais dėl neteisėto sutarčių nutraukimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovas su D. A. pasirašė Autorinę sutartį interjero dizaino projektui, pagal kurią ieškovas užsisakė planuojamų pirkti butų vidaus interjero projektus (t.1, b.l. 161-163). 2007 m. kovo 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu D. A. perdavė 75 proc. projekto darbų numatytų 2005 m. gruodžio 16 d. autorinėje sutartyje ir nurodė, kad sustabdo likusios dalies darbus, nes iškilo ieškovo ir atsakovo ginčas preliminariųjų butų pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimo. (t.1, b.l. 164). Minėtoje sutartyje numatyta, kad bendra interjero ir dizaino darbų kaina 8722 Lt. Pagal darbų-priėmimo perdavimo aktą autorė atliko tik 75% sutartyje nurodytų darbų, t.y. 2.1.1p.-2.1.3 punktuose nurodytus darbus, todėl laikytina, kad ieškovas dėl neteisėtai nutrauktų sutarčių patyrė 6541,50 Lt nuostolius.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas vykdydamas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytą su A.K. Tautvaišio IĮ rangos sutartį, sumokėjo A.K. Tautvaišio IĮ 25690 Lt avansą už baldus, t.y. 50 procentų nuo užsakymo vertės. (2 t. b.l. 10). Šią sumą, teisėjų kolegija taip pat laiko ieškovo patirtais nuostoliais.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartys buvo nutrauktos ne vien dėl atsakovo kaltės, nes ieškovas taip pat elgėsi neapdairiai, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir galėjo numatyti tokias pasekmes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir jų padidėjimo, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą.
Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovo priteistą sumą iki 32231,5 Lt, žyminį mokestį iki 784 Lt, nes patenkinta 14 proc. ieškinio reikalavimų.
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 72 proc. atsakovo sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, t.y. 2363 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Sumažinti iš atsakovo UAB „Alsva“ ieškovui A. D. priteistą 114148,75 Lt nuostolių sumą iki 32231,5 Lt, o 2779,04 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, sumą iki 784 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui UAB „Alsva“ 2263 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.