Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjos advokatės Andželikos Vosyliūtės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, veikdamas bendrai kartu su E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių, tyčia, pakaitomis su E. P., A. Š. peiliu sudavė 2 smūgius į veidą, 5 smūgius į kairę ranką, 4 smūgius į dešinę ranką, 7 smūgius į kaklą, 2 smūgius į juosmenį, 2 smūgius į kairę koją, 39 smūgius į krūtinės-pilvo sritį, tuo padarė 1 durtinę pjautinę žaizdą kairiame skruoste, 1 paviršinę durtinę pjautinę žaizdą pasmakrėje, 2 pjautines žaizdas kairės rankos nykštyje, 1 pjautinę žaizdą kairės rankos 2 piršte, 2 pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, 4 durtines pjautines žaizdas kaklo dešinėje pusėje su gerklų, skydinės kremzlės dešinės plokštelės žaizda, 3 durtines pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje su stuburo kaklinės dalies 5 slankstelio kūno, tarpslankstelinio disko pažeidimu, 2 durtines pjautines žaizdas dešiniame žaste, 2 durtines pjautines žaizdas kairiame žaste, 2 durtines pjautines žaizdas juosmenyje, 2 durtines pjautines žaizdas kairėje šlaunyje, 39 durtines pjautines žaizdas krūtinėje, pilve su kairės pusės 4 tarpšonkaulinio tarpo arterijos atidalinimu, 7 žaizdomis kepenų abiejuose skiltyse, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, pilvaplėvės ertmę, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės abiejose pusėse, aspiracija krauju, nuo ko A. Š. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu suvokdamas, kad daugybės durtinių pjautinių sužalojimų padarymu sukelia dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė A. Š..

2. D. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 27 d., 6.00 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 23 d. nutartimi vietoj kardomosios priemonės – suėmimo, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šešiems mėnesiams. D. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2025 m. kovo 16 d., 22.47 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas iki 2025 m. gegužės 18 d. Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 18 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo D. M. gynėja advokatė A. Vosyliūtė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį arba pakeisti kaltinamajam D. M. suėmimą kitomis kardomosiomis priemonėmis: intensyvia priežiūra arba namų areštu su dokumentų paėmimu bei rašytiniu pasižadėjimu.

4.1. Gynėjos vertinimu, pernelyg sureikšminęs gresiančios bausmės tikimybę, teismas netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus, jog suėmimo skyrimas nurodant tariamo nusikaltimo sunkumą kaip vienintelę priežastį prieštarauja EŽTT nustatytiems principams. EŽTT byloje Cabala prieš Lenkiją, pažymėjo, kad suėmimo skyrimo negalima pagrįsti vien tik galimos bausmės griežtumu (Cabala prieš Lenkiją, paraiškos Nr. 23042/02, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 31 pastraipa). Nurodo, kad kaltinamasis D. M. yra nepilnametis, iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, turi gyvenamąją vietą, gyveno kartu su mama, vėliau su pilnamete seserimi, Lietuvoje. Jokių ryšių su užsieniu neturi, todėl galimybės išvykti į užsienį ir pasislėpti nėra.

4.2. Atkreiptas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog D. M. būtų slėpęsis ar vengęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis apie savo padarytą nusikalstamą veiką yra prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bendradarbiavo, atskleidė visas jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisme davė parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką ir išreiškė gailestį dėl jos padarymo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis pažeidė jam nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas ir buvo išvykęs už jam nustatytų Kauno rajono ribų, pasak gynėjos, dar nereiškia, kad D. M. siekė pasislėpti. D. M. teigimu, jis vyko susitikti su drauge į Kauno Akropolį.

4.3. Nurodo, kad D. M. šiuo metu suėmime yra praleidęs daugiau nei 6 mėnesius, ankščiau neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, turi sveikatos problemų (nustatytas neįgalumas, konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo).

4.4. Gynėjos teigimu, šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis D. M. gali neteisėtais būdais slapstytis ir taip vengti baudžiamojo persekiojimo ar bausmės atlikimo. Be to, įvertinus BK 90 straipsnio 7 dalyje, 91 straipsnyje nurodytus nepilnamečiams baudžiamosios atsakomybės ypatumus, jam negresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, dėl kurios jis galėtų bėgti ar slėptis.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti. Prokuroro nuomone, D. M. suėmimo terminas turėjo būti nustatytas nuo 2025 m. liepos 18 d. dviem mėnesiams.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. M. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas D. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

7. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra: kaltinamųjų D. M. ir E. P. parodymai, liudytojų parodymai, apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga. Žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomosios priemonės taikymo kontekste, BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus daromos teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

8. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (bėgs) slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.

10. D. M. yra kaltinamas labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymu. Už kaltinamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Dėl gynėjos skunde dėstomų argumentų, susijusių su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (būtent dėl bausmės skyrimo nepilnamečiui), teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu sprendžiamas kaltinamajam suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimas, o ne numatomos bausmės skyrimas. Vis tik įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu D. M. kaltinamas, aplinkybes, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, veikiant bendrininkų grupe, bei įvertinus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, neatmestina realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė, o gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Nors nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šio pagrindo egzistavimą patvirtina ir kitos aplinkybės, kurias apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. M. suėmimo terminą, teisingai įvertino.

11. Tai, kad kaltinamasis D. M. yra nepilnametis, iki suėmimo gyveno kartu su savo motina, mokėsi (duomenys neskelbtini), 10-toje klasėje, buvo vertinama pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės terminą kartu su kitų bylos duomenų visuma. Su apygardos teismo išvada, kad tokie kaltinamojo turimi ryšiai su Lietuvos Respublika nevertinami kaip tokie stiprūs, jog sumažintų jo bėgimo (slėpimosi) riziką, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Galimos kaltinamojo slėpimosi nuo teismo, bėgimo rizikos įvertinimui svarbios ir aplinkybės, kad kaltinamajam D. M. pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra, jis nesilaikė jos sąlygų, neinformavęs pareigūnų apie tai, bei nusiėmęs jo buvimo vietą leidžiančią nustatyti stebėjimo įrangą, išvyko iš Kauno rajono ribų, po ko buvo sulaikytas Kauno autobusų stotyje, sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, pateikė melagingus duomenis apie savo tapatybę. Todėl, priešingai nei nurodyta gynėjos skunde, kaltinamojo prisipažinimas apie savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, bei lakoniškas skundo teiginys, kad kaltinamasis nesiekė pasislėpti, o vyko į Kauno Akropolį susitikti su drauge, nepakankami paneigti galimo kaltinamojo slėpimosi nuo teismo riziką. Vertinant D. M. bėgimo riziką, svarbu ir tai, kad kaltinamasis, būdamas nepilnametis, piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo, jog naktis leisdavo ne namuose, turėjo mokymosi sunkumų, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegijos vertinumu šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir yra svarbios vertinant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo reikalingumą.

12. Skundo argumentai dėl D. M. sveikatos, neįgalumo (konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas) šiuo konkrečiu atveju nešalina jam taikomos kardomosios priemonės taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, juo labiau nepaneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbos. Byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl neįgalumo negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Iš pateikto sprendimo dėl D. M. neįgalumo lygio matyti, kad jam specialieji poreikiai nenustatyti, pateiktos rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos priemonių, neįgalumo lygio terminas nustatytas nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2025 m. spalio 20 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pakankami spręsti, kad tokio pobūdžio neįgalus kaltinamasis negali būti prižiūrimas jam esant įkalinimo įstaigoje. Be to, šie duomenys, įvertinus ir galimai kaltinime jo padarytus aktyvius veiksmus, nesuteikia pagrindo manyti, kad nustatytas neįgalumas reikšmingai apribotų kaltinamojo galimo slėpimosi ar bėgimo riziką.

13. Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi, ir nėra būtina turėti konkrečių duomenų, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad D. M., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

14. BPK 121 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje (pradėtas įrodymų tyrimas, apklausti kaltinamieji, liudytoja, byloje paskelbta pertrauka, į kitą 2025 m. rugpjūčio 4 d. teisiamąjį posėdį kviečiami visi bylos liudytojai, planuojamos baigiamosios kalbos) nėra pagrindo paleisti suimtą D. M. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje kardomąją priemonę suėmimą būtų galima pakeisti į gynėjos nurodomą namų areštą ar intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, taip pat kaltinamajam gresiančią bausmę. Kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamai efektyvios siekiant eliminuoti bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos institucijų riziką bei užtikrinant viešą interesą į visuomenės saugumą.

15. Skundžiama nutartimi kaltinamajam D. M. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, tad pasibaigus šiam laikui kaltinamasis būtų laikomas suimtas viso aštuonis mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga ir adekvati inkriminuoto nusikaltimo pavojingumui bei sunkumui, taip pat yra būtina siekiant pašalinti galimybę D. M. bėgti, slėptis. Kaltinamajam taikomas suėmimo terminas nėra nepateisinamai ilgas (BKP 127 straipsnio 2 dalis). Savaime suprantama, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Teisėjų kolegija negali nustatyti kitokio D. M. suėmimo termino negu nustatyta skundžiamoje teismo nutartyje, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 19 d., priešingai nei nurodo prokuroras.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo D. M. gynėjos advokatės A. Vosyliūtės skundą nėra, Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi kaltinamajam D. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą dviem mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.