- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- II-16-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00986-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- Ž. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. J. (toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. K. 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
2024 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. spalio 17 d. Ž. J. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. K. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos (ROIK: (duomenys neskelbtini)) teiseną ir atlikti teisės aktus atitinkantį bylos tyrimą.
Pateiktame skunde nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėja vyko į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vykimo priežastis – vežė savo sutuoktinio E. J. sūnų H. J. jo biologinei motinai K. V. Šiuo metu tarp šalių E. J. ir K. V. vyksta teisminis procesas dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos ir alimentų nustatymo. Šiai dienai yra paskirta laikinoji apsauga, t. y. H. J. vieną savaitę būną pas K. V., o kitą savaitę būna jų šeimoje. Tą dieną vaiką biologinei mamai vežė ji, nes su vyru tokį sprendimą priėmė tarpusavyje dėl savo šeimos saugumo, kad nebūtų skirtas policijos orderis. Kadangi 2024 m. rugpjūčio 9 d. jos sutuoktiniui melagingai buvo iškviesta policija ir buvo paskirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Jokio smurto nebuvo ir juo labiau jokio konflikto iš E. J. pusės nebuvo. Tą dieną jie atvyko adresu (duomenys neskelbtini), su anstoliu advokato prašymu, kad surašytų bute esančius daiktus, kurio galutiniam rezultate buvo iškviesta policija. Orderis buvo nutraukas per tris valandas, bet apie orderio nutraukimą gavo laišką tik sekmadienio ryte, ko pasėkoje negalėjo pasiimti H. J. Norėdami išvengti to paties nusprendė, kad važiuos vaiką nuvežti ji pati. H. J. mamai E. J. parašė SMS žinutę, ar jai tinka, jog vaiką atveš žmona. Atsakymas buvo „Tinka“. Žinodama K. V. visus poelgius ir buvusius įžeidinėjimus jos atžvilgiu, kartu su savimi pasiėmė E. J. mamą V. J. Tuo metu laukėsi ir apgalvojo, kad taip bus tiesiog saugiau, nes seniau yra patyrusi psichologinį smurtą, įžeidinėjimus ir žeminimus iš K. V. Dėl įžeidinėjimų buvo rašytas pareiškimas ir ji yra pripažinta nukentėjusiąją. Po praeitų įvykių teko gulėti ligoninėje dėl gręsiančio priešlaikinio gimdymo. Tad ji, H. J. ir V. J. vyko į (duomenys neskelbtini). Nuvykus parašė K. V., kad atvažiavo, išlipo iš mašinos ir nuėjo atsegti bei iškelti vaiko iš automobilinės kėdutės. Tiek ji pati, tiek V. J. (močiutė) atsisveikino su vaiku. Su vaiku priėjo prie mašinos priekio ir pamatė, kad ateina K. V. kartu su G. V. (K. sesuo), kartu su jomis buvo ir G. V. mažametė dukra. Vaikas priėjo prie jos, apsikabino ir pasakęs ate pradėjo eiti link K. V. Pamačiusi, kad vaikas yra prie mamos, ruošėsi sėsti į automobilį ir išvažiuoti, tačiau iš G. V. prasidėjo įžeidinėjimai, necenzūriniais žodžiais kaip „kurva“, „kekšė“, „prostitutė“, „šliundra“.
Tai išgirdusi mašinoje sėdėjusi V. J. išlipo. Paklausė jos kas čia atsitiko, ji atsakė, kad nesupranta, nežino kodėl ją taip vadina. Ji pati G. V. nepasakė nė žodžio, bet turbūt taip tik dar labiau ją paskatino visaip vadinti. G. V. pradėjo eiti link jos, žeminti, sakydama, kad čia dar tik pradžia, kad ji tuo metu besilaukdama vaiko, nepagimdys, kad vaikas mirs ir tai bus tik visko pradžia. Visiškai nesivaldydama pradėjo rodyti įvairias pirštų kombinacijas, tęsėsi įžeidinėjimai. Šalia buvo nepilnamečiai vaikai, kurie viską girdėjo ir matė. Neapsikentusi pasakė, kad iškvies policiją. Jai taip pasakius G. V. su K. V. ir vaikais besišaipydama nuėjo link mašinos. Ji paskambinusi policijai viską papasakojo, įspėjo juos, kad nespėjo nufilmuoti įžeidinėjimų, todėl jie liepė baigus pokalbį pradėti įrašinėti bei prašę neleisti nei K., nei G. V. išvykti iš įvykio vietos. Baigusi pokalbį iš karto paskambino vyrui, kad šis kuo skubiau atvažiuotų. Po skambučio pamatė, kad G. V. sėda į automobilį ir važiuoja, todėl iš karto pradėjo filmuoti. G. V. privažiavus, ji norėdama išvengti didesnio konflikto, gražiai pasakė, jog atvažiuoja policija ir liepė nepasišalinti iš įvykio vietos, tačiau į jos pasakymą sureaguota nebuvo. Tuo metu atsisuko į laiptinę, nes išgirdo H. J. balsą, tačiau vaiko motinos šalia nebuvo. Vaikas stovėjo prie laiptinės šalia kažkokių trijų vyrų, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vaikui nuo jų nubėgus, šie iš karto atėjo prie jos, pradėjo šūkauti, keiktis, liepė pasitraukti, kad G. V. galėtų išvažiuoti. Viskas vyko girdint vaikams. Po visko įrašą parodė vyrui, klausdama ar jis šiuos vyrus pažįsta, tačiau vyras iš jų pažinojo tik du: D. M. ir V. S. Ji jiems pranešė, kad atvyksta policija, o G. V. pradėjo važiuoti. Prie mašinos priėjo V. J. galvodama, kad tai sustabdys ją ir ji neišvažiuos, bet G. V. pradėjo važiuoti vos ne ant kojų, ko pasėkoje V. J. išsigando dėl savo saugumo ir pilnai pasitraukė nuo automobilio. Yra dvi filmuotos medžiagos, įrodančios įrodančios važiavimą ant žmogaus ir pasišalinimą iš įvykio vietos. Už kelių minučių atvyko vyras ir policija. Policijai atvykus buvo apklausta, peržiūrėti filmuoti įrašai ir parašytas pareiškimas.
Porą savaičių po įvykio su ja susisiekė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, paprašė atsiųsti video medžiagą ir paklausė ar turi G. V. kontaktinį telefono numerį. Video nusiuntė, o dėl kontaktų pasakė, kad neturi. Tyrėjas informavo, kad su ja dar susisieks dviejų savaičių bėgyje. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, taip pat, nevykdė savo pareigų, nustatyti bylos išnagrinėjimui būtinas aplinkybes, numatytas ANK 617 straipsnyje. Nebuvo apklausti visi tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys, nebuvo gauti jos paaiškinimai. Nori pasakyti, kad su ja daugiau nei karto niekas nesusisiekė, nebuvo apklausta V. J. kaip liudytoja, kuri viską matė ir girdėjo. O rugsėjo 30 d. gavo el. paštu laišką, kad nutarta nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Paskaitė gautą nutarimą, pirmiausia net nesutampa laikai vaiko pasiėmimo, kurie ten buvo parašyti apsiklausus G. V. bei parašyta, kad ji kelia konfliktines situacijas. Iš jos pusės niekada to nebuvo ir niekada nebus. Ji supranta tiek savo pareigas, tiek ir savo atsakomybes. Viskas kas ten parašyta iš G. V. pusės yra melaginga. Be to, ANK 617 straipsnyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo įvykiu ji pagrįstai kreipėsi į policiją, pagrįstai ir pareiškimas buvo parašytas. G. V. ir K. V. veiksmai akivaizdžiai ir grubiai pažeidė ANK saugomas vertybes ir jos padarė administracinį nusižengimą, už kurį turi atsakyti. Institucijai tinkamai įvykdžius ANK 617 straipsnio nuostatas, būtų apklausti visi tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys ir nustatytos objektyvios aplinkybės dėl G. V. ir K. V. kaltės ir pažeidimo sudėties buvimo. Pažymėtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalis įpareigoja instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, nutarime ne tik nurodyti faktines aplinkybes, kurias pateikė pareiškėjas, bet ir nutodyti motyvuotą jų įvertinimą, tačiau tai skundžiamu nutarimu nebuvo padaryta. Šie institucijos pažeidimai buvo esminiai, priimant nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Bet jos nuomonės ir V. J. nuomonės nebuvo apklausta. Kaip tyrėjas galėjo įvertinti visą situaciją tik iš vienos pusės apsiklausus, ji nežino. Po šito įvykio ji patyrė moralinę ir psichologinę žalą. Jai nebuvo suteikta galimybė net papildyti pateikto pareiškimo. Prašau atsižvelgti ar sąžiningai tai buvo vertinama tyrėjo. Dėl nurodytų aplinkybių, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir atlikti teisės aktus atitinkantį bylos tyrimą. Taip pat prašo atsižvelgti į žmogaus teises ir esamus įstatymus. Nes nei vienas negali įžeidinėti, vadinti ar dar kitaip žeminti žmogaus, o juo labiau, moters, kuri laukiasi. Tikisi, kad šis įvykis bus išnagrinėtas iš naujo ir bus priimtas įstatymiškai teisingas sprendimas.
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2024 m. rugpjūčio 23 d., gavus Ž. J. 2024 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą, kuriame pastaroji nurodė „2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 18.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežiau savo sutuoktinio E. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiką H. J., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išlipusi iš automobilio, išlaipinau H. J. iš automobilio ir tuo metu prie manęs priėjo mano sutuoktinio buvusi sugyventinė bei H. J. mama K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir šios sesuo G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjusi G. V. prie manęs, visų žmonių akivaizdoje tyčia pradėjo mane vadinti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: ,,Prostitute, kurva, šliundra“, tyčia pradėjo rodyti necenzūrinius rankų gestus, kalbėti neadekvačiai, todėl G. V. tokiais savo veiksmais mane įžeidė, pažemino bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams žmonėms. Po žodinio konflikto G. V. įsėdo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino nežinoma kryptimi. Noriu, kad G. V. būtų nubausta administracine tvarka bei kad šiai būtų pravesta prevencinis pokalbis.“.
Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas E. K. įvertinęs AN byloje surinktus duomenis ir įrodymus bei jų visumą 2024 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 65- ANR_N-319-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)), nes nenustatė, kad žodinis abipusis asmeninio pobūdžio konfliktas būtų nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą.
Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką, kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties pažymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.
Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžia tyrimą atliekantis tyrėjas. Vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pažymėta, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba priešingai procesas turi būti nutrauktas, jei visos protingos procesinės galimybės išnaudotos, nes nėra ir negali būti įrodinėjama iki begalybės ir nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (žr. pvz., Kauno apygardos 2022 m birželio 2 d nutartis byloje Nr. AN2- 144-348/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis byloje Nr. AN2-233- 806/2022 ir kt). Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2ATI-1073/2019). Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių, bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Be to, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatos taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą, yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas, gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos.
Šioje byloje Institucijos vertinimu abiejų konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta, o kiekviena iš konfliktuojančių pusių situaciją vertina skirtingai, prieštaringai, kaltindami vienas kitą tam tikrais dalykais, kurie juos piktina. Taigi, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog byloje užfiksuoti asmenys tarpusavyje konfliktuoja dėl asmeninių nesutarimų, juos sieja esamas/buvęs sugyventinis, su vaikų priežiūra susiję klausimai. Vertinant asmens veiką kaip administracinį nusižengimą turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau pareiškime minimas įvykis, konfliktas nukreiptas į jų asmeninių santykių aiškinimąsi.
Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai (Kauno Apygardos teismo nutarimas AN2-144-348/2022).
Tai, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja Ž. J. parodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, užtraukia asmenims baudą nuo 30 iki 140 eurų.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra laikomi bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Remiantis ANK 565¹ straipsniu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; 2) priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo; 3) padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas; 4) yra kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė; 5) priimamas amnestijos aktas, kuriuo panaikinamas administracinės nuobaudos paskyrimas; 6) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas; 8) dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 9) mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu (ANK 5 straipsnio 1 dalis), kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėja Ž. J. nesutinka su Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylą. Institucija pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad be Pareiškėjos pateiktų vaizdo įrašų ir jos pareiškimo, duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nenustatyta, atliktoje vaizdo įrašų peržiūroje matyti, kad abiejų konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos. Iš byloje surinktos medžiagos, tame tarpe ir Pareiškėjos skundo matyti neginčijamas faktas, kad asmenys tarpusavyje konfliktuoja dėl asmeninių nesutarimų, santykiai yra įtempti. Taip pat nėra ginčo, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje tarp Ž. J. ir G. V. kilo žodinis konfliktas, tačiau skunde minimas įvykis, konfliktas nukreiptas į jų asmeninių santykių aiškinimąsi. Tuo remiantis darytina išvada, kad G. V. veiksmai šiuo atveju neatitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinio nusižengimo požymių, o jų nesant nėra ir administracinio nusižengimo sudėties, kuo remiantis Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos Ž. J. skundas netenkintinas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos Ž. J. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.