- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2-786-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00492-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Z. J., V. J., I. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. J., Z. J., I. J. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 37‑ojo notarų biuro notarė S. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. I. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: išreikalauti ieškovės naudai iš atsakovo V. J. neteisėto valdymo statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei panaikinti 2015-12-18 Dovanojimo sutartį su uzufrukto nustatymu, sudarytą tarp V. J., Z. J. ir I. J. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2003-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1423-06/03 patenkino Z. J. pareiškimą ir pripažino, kad tuo metu jau miręs pareiškėjo tėvas L. J. pagal įgyjamąją senatį įsigijo nuosavybės teisę į ginčo statinius. 2008-02-08 L. J. turto paveldėtojas Z. J. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjui J. B., pardavė 1900/6900 dalių iš viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Tokiu būdų J. B. tapo viso Žemės sklypo savininku. Nurodytos sutarties 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina Žemės sklypo pirkėjui, t. y. J. B.. Visi Statiniai randasi būtent Žemės sklype, todėl sutartimi buvo perleisti J. B. ir Z. J. nuo sutarties sudarymo į juos jokių teisių nebeturėjo. 2010-09-15 J. B. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pirkėjai G. D. be kita ko pardavė visą žemės sklypą ir statinius. Šios sutarties 3.4 punkto sąlygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, kartu su šia sutartimi įsigyjamu žemės sklypu, G. D. pereina nuosavybė į žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus. 2012-09-18 G. D. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. B. be kita ko pardavė visą žemės sklypą bei statinius. Šios sutarties 6.2 punkto sąlygose buvo numatyta, kad pardavėjai patvirtina, kad parduodamame Žemės sklype yra statinių, į kuriuos daiktines teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Tokiu būdu ieškovė tapo visų ir bet kokių statinių, esančių žemės sklype, savininke. Iš 2016-02-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ieškovė sužinojo, kad 2015-10-23 Žemės sklype Z. J. savavališkai suformavo Statinius ir vadovaudamasis 2015-11-09 naujai išduotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu neteisėtai įregistravo juos savo vardu, o po to juos perleido 2015-12-16 neatlygintine dovanojimo sutartimi savo sūnui V. J. ir įregistravo uzufruktą, kuriuo iki tol statiniuose gyvenusiems Z. J. ir I. J. suteikė teisę toliau neatlygintinai gyventi statiniuose iki gyvos galvos. Pirmasis paveldėjimo teisės liudijimas Z. J. dėl iš L. J. paveldėto turto buvo išduotas dar 2003-10-27, registro Nr. 1-10214. Naujas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2015-11-09, t. y. praėjus beveik 7 metams nuo tos dienos, kai Z. J. perleido statinius J. B.. Būtent šiuos statinius galiausiai įsigijo ieškovė. Konkrečiu atveju turi būti taikomos CK 4.96 str. 3 d. nuostatos. Iš neteisėto valdymo ieškovei turi būti sugrąžinti statiniai, o taip pat turi būti panaikinta 2015-12-18 Dovanojimo sutartis su uzufrukto nustatymu.
Atsiliepimas
2. A. V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad iš sutarties turinio sisteminio aiškinimo ir sutartyje išreikštos pardavėjo Z. J. tikrosios valios darytina išvada, kad 2008-02-08 sutartimi pirkėjui buvo perleista tik 1900/6900 dalis žemės sklypo. Jau vien sutarties pavadinimas nusako sutarties esmę ir išreikštą tikrąją šalių valią „Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis“, o sutarties pavadinimas iš esmės atitinka jos turinį. Sutarties 2 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, ką pardavėjas parduoda, ir ką pirkėjas perka: žemės sklypo konkreti dalis, unikalus numeris, registro Nr., nurodyta, jog nėra daugiau jokių įrašų apie sklypo priklausinius, kitas daiktines teises, jokios kitos papildomos informacijos. Sutarties 3 straipsnyje nurodyta to daikto – dalies žemės sklypo kaina, kuri buvo 25 000 Lt, nustatyta atsižvelgiant į atliktą viso žemės sklypo, kuris tiek pirkėjui J. B., tiek ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertinimą, jo rinkos kainą. Mano, jog jei kartu būtų perleistas ir kitas nekilnojamasis turtas – ginčo statiniai, tai kaina turėjo būti gerokai didesnė ir vertinimas turėjo būti atliktas ne tik žemės sklypo dalies, bet ir jame esančių statinių, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 2008-02-08 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nė vienos nuorodos, nė vieno punkto, kuriame būtų aptartas konkrečių statinių likimas, išreikšta vienokia ar kitokia valia dėl jų, nors jei atsakovas Z. J. būtų turėjęs valią kartu perleisti ir jam nuosavybės teise paveldėjimo pagrindu priklausančius statinius, tai ir būtų aiškiai išreiškęs, nurodydamas sutartyje. Mano, kad 2008-02-08 sutarties 6.2 punktas šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, pagrindžiančios nuosavybės teisių į pastatus perleidimą, kadangi nebuvo konkrečiai įvardintas toks turtas, jo požymiai. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, gerai nemokėdamas skaityti lietuvių kalba, negalėjo suprasti 6.2 punkto tikrosios teisinės reikšmės, todėl ieškovė nesąžiningai naudojasi tokia formaliai sutarties nuostata, kuri neatspindi tikrosios šalių valios. Tuo metu atsakovas formaliai dar negalėjo ir disponuoti jo tėvui priklausiusiais statiniais, kadangi dėl ginčo statinių nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris išduotas tik 2015-11-09 dieną. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas dar 2003-10-27, tačiau šis liudijimas išduotas dėl kito turto – žemės sklypo, o ne dėl ginčo pastatų. A. Z. J. tuo metu buvo ir dabar yra priklausomas nuo alkoholio, dėl ko ne visada gali suprasti savo veiksmus ir juos tinkamai valdyti, ne visada gali teisingai išreikšti savo valią, dėl ko ir tuo metu, manytina, negalėjo suprasti sutarties 6.2 punkto reikšmės ir pasekmių. CK 6.396 str. numatė (galiojusi redakcija nuo 2006-07-14 iki 2008-12-30, t. y. sutarties sudarymo laikotarpiu) „1. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kuri pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. 2. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytu duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.“ Taigi šiuo atveju, 2008-02-08 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punktas yra niekinis ir negalioja, kadangi sutartyje nėra konkrečiai nurodytas kartu su žemės sklypo dalimi neva tai perleistas kitas nekilnojamasis turtas. Ieškovė ieškinį pareiškė nesąžiningai, pasinaudodama vienintele formalia sutarties nuostata, nepavykus kitais – neteisėtais būdais per savo atstovą užvaldyti atsakovui Z. J. teisėtai priklausiusio ir šiuo metu atsakovui V. J. teisėtai priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės pateikta 2010-09-15 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir 2012-09-18 pirkimo – pardavimo sutartis dalyse dėl ginčo statinių perleidimo yra niekinės, kadangi sutartis sudarę pardavėjai neturėjo nuosavybės teisių į perleistus ginčo statinius, dėl ko neturto pagrindo jų perleisti, o ieškovė neturėjo jokio pagrindo jų įgyti ir realiai jų neįgijo.
3. Ieškovė pateikė dupliką, kuriame pažymėjo, kad be žemės sklypo, sutarties objektu buvo ir visi žemės sklype esantys statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kitokie objektai. 2008-02-08 Dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 6.2. punkte buvo aiškiai nurodyta, jog nuosavybės teisė į žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius pereina pirkėjui. Sutarties 4.4. punkte buvo numatyti Z. J., kaip pardavėjo, įsipareigojimai per vienerius metus nuo sutarties sudarymo nugriauti bei išgabenti iš sklypo pastatytus pastatus ir statinius, kurie, nors ir stovėjo perkamame žemės sklype, tačiau nebuvo įregistruoti viešajame registre. Sutarties 3.3. punkte, indeksuota parduodamos žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, kuria vadovavosi Sutarties šalys, derėdamosi dėl kainos, buvo 17 601 Lt. Tuo tarpu pirkėjas sumokėjo pardavėjui 25 000 Lt, pastaroji suma yra didesnė, nei vertinimo metu nustatyta rinkos vertė. Atsakovas atsiliepime, bandydamas įrodyti, kad 25 000 Lt kaina buvo per maža, nurodo, jog turėjo būti remiamasi ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančių statinių vertinimu. Tačiau, pardavėjas per vienerių metų laikotarpį buvo įsipareigojęs pastatus nugriauti ir išvežti statybines atliekas, todėl nesuprantamas toks reikalavimas įkainoti ir neregistruotus statinius, kurie apskritai turėjo būti utilizuoti. Atsakovo argumentas, jog Z. J. negalėjo suprasti Sutarties 6.2. punkto, nes neturėjo teisinio išsilavinimo neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes tam, kad asmuo galėtų sudaryti sutartį jis neprivalo turėti teisinio išsilavinimo, esminė sąlyga yra ta, kad asmuo būtų veiksnus. Akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu tiek Z. J., tiek J. B. turėjo galimybę susipažinti su Sutarties tekstu, Sutarties tekstas buvo išverstas bei balsiai perskaitytas rusų kalba, Sutarties šalys pasirašydamos pareiškė, jog visos sąlygos joms suprantamos ir aiškios bei atitinka jų tikrąją valią. Be to nėra patiekta jokių įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu Z. J. buvo neveiksnus.
4. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 37 ojo notarų biuro notarė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Notarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, išaiškino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes atsakovui Z. J. bei įsitikino jo veiksnumu. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2008 m. vasario 8 d., tuo tarpu žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2015 m. spalio 23 d., iš to daryti išvada, kad sutarties sudarymo metu statiniai teisiškai neegzistavo. Atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype (žemės sklypo dalyje) statinių egzistavimo. Notarė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti šios aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotų pastatų. Sutarties sudarymo dieną pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio tvirtinimo momentu patvirtina, kad šalių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, viešuose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų ar kitų pastabų, dėl kurių notaras galėtų spręsti apie statinių buvimą žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure notarės S. K. biure 2008 m. vasario 8 d. patvirtinta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. SK-927, buvo sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, bei pagrindo pripažinti ją negaliojančia nėra.
5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1058-723/2016 nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-743-565/2017 nutarta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2008 m. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 4.4. punktas numatė, jog pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus nugriauti savavališkai pastatytus pastatus ir statinius. Sutarties 6.2. punkte buvo nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypų pirkėjui. Jeigu nėra aptariama, kas atsitiks su statiniais – nuosavybė pereina pirkėjui. J. B. perėmė statinius, tačiau statiniai nebuvo nugriauti, jis davė perspėjimus, kad jie būtų nugriauti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad visas žemės sklypas buvo parduotas. Įregistravimas registre atlieka tik išviešinamąją funkciją.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pati notarė patvirtino, kad tai nebuvo sutartis dėl kitų pastatų. Jeigu būtų ėjusi kalba apie gyvenamąjį namą, tai sąlygos neturėjo būti tokios formalios. Reikia nustatyti tikrąją šalių valią. Sutartyje buvo kalba apie mažareikšmius statinius. Perspėjimuose nurodyti tik sandėliukas ir voljeras. Atsakovas savo šeimos gyvenamosios vietos perleisti tikrai neturėjo valios, o J. B. įgyti ginčo statinius taip pat neturėjo valios. Statiniai sutarties sudarymo metu egzistavo, tačiau nebuvo teisiškai įregistruoti. Kliūčių įtraukti į sutartis pastatų charakteristikas nebuvo. Atsakovas negalėjo perleisti ginčo pastatų. Ieškovė įgijo tik tai, kas ankstesniems savininkas teisėtai priklausė. Šioje byloje nėra ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas. Liudytojas su ieškove yra draugai, po sandorio sudarymo liudytojas nesiėmė priemonių nugriauti ginčo statinius.
Liudytojas J. B. nurodė, kad 2008 m. jis įsigijo iš Z. J. žemės sklypą 19 arų kartu su visai priklausiniais, t. y. namu, voljeru, sandėliuku, tualetu, su tokia sąlyga, kad Z. J. nugriaus visus statinius. Tačiau jis statinių nenugriovė, Z. J. dingo. Jis pats rašė laiškus, prašė atlikti, kas buvo pažadėta. Sklypas turi 69 arus, prieš tai 2003 metais pirko 50 arų. Galiausiai turtą pardavė G. D., kuri turtą pardavė J. B.. Sutarties tekstą rengė notarė. Jo nuomone savavališkas reiškia niekur neužregistruotas. Mano, kad į namą atvažiuodavo vaikai, gal žmona. Pirkėja G. D. žinojo, kad statiniai turi būti nugriauti. Tuo metu buvo lūšna, kuri net nebuvo panaši į namą. Su ieškove yra geri draugai. P. Z. J pasiūlė įsigyti dar 19 arų. Sandorio sudarymo metu Z. J. problemų su alkoholiu neturėjo.
Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovės J. B. nuosavybės teisės pagal 2012-09-18 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9495 įregistruotos į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovo V. J. nuosavybės teisės pagal 2015-12-16 Dovanojimo sutartį Nr. 11235 registruotos į šiame žemės sklype esančius ginčo nekilnojamojo turto objektus, t. y. į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 79-85).
8. Ginčo nekilnojamojo turto objektus t. y. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo L. J. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu (t. 1 b. l. 10-11). Bylos duomenimis po L. J. mirties (mirė 1993 m. birželio 23 d.) palikimą priėmė atsakovas Z. J. (t. 1 b. l. 88), kuris 2008 m. vasario 8 d. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1 b. l. 12-18), kuria liudytojui J. B. pardavė 1900/6900 dalių 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po šios sutarties sudarymo B. tapo viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. J. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1 b. l. 19-23) pardavė G. D. Ž. sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1 b. l. 24-32) pardavė ieškovei žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Z. J. ginčo statinius 2015 m. spalio 23 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre, taip pat, vadovaujantis jam 2015 m. lapkričio 9 d. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (t. 1 b. l. 43-47), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į šiuos statinius. A. Z. J. 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu ginčo statinius padovanojo atsakovui V. J., su teise atsakovams Z. J. ir atsakovei I. J. neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis ginčo statiniais (t. 1 b. l. 39-42).
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad nei 2008 m. pirkimo – pardavimo nei vėlesnėse, t. y. 2010 m. ir 2012 m., pirkimo pardavimo sutartyse nėra aiškiai aptartas nuosavybės teisės į ginčo statinius (pastatus) perėjimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje esminiu laikytinas 2008 metų pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų aiškinimas, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus ir valią etc.
11. CK 6.193 straipsnyje nurodytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (straipsnio 5 dalis).
12. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad aiškinant sutartis turi būti atsižvelgiama tikruosius šalių ketinimus, sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
13. 2008 m. vasario 8 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog pardavėjas Z. J. pardavė, o sklypo pirkėjas J. B., bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. C., nupirko 1900/6900 dalių iš viso 0,6900 ha aukščiau nurodyto žemės sklypo, miško plotas: 0,2500 ha, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (sutarties 2.1 punktas). Šios sutarties 6.2. punkte numatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui, o sutarties 4.4. punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius.
14. Nagrinėjant bylą, šios sutarties šalis J. B. nurodė, kad įsigijo iš Z. J. žemės sklypą 19 arų kartu su visai priklausiniais, t. y. namu, voljeru, sandėliuku, tualetu, su tokia sąlyga, kad Z. J. nugriaus visus statinius. Z. J. nagrinėjant bylą nurodė, kad sudarė sutartį tik dėl žemės, bei jog tuo metu jis ten gyveno tame name su žmona ir vaikais bei jis pastoviai vartodavo alkoholį. Nagrinėjant bylą, J. B. taip pat nurodė, kad sutarties tekstą rengė notarė, o jo nuomone savavališkas reiškia niekur neužregistruotas. Notarė S. K. atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype statinių egzistavimo, ji nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti šias aplinkybes, su pareikštu ieškiniu nesutiko.
15. Ginčo statiniai sandorio sudarymo metu, t. y. iki pat 2015-11-09 nebuvo teisiškai registruoti, taip pat į juos nebuvo registruotos nuosavybės teisės, t. y. jie formaliai teisiškai neegzistavo. Notarė S. K. apie nurodytų statinių egzistavimą nežinojo, kadangi atsakovas šių aplinkybių jai neatskleidė.
16. Svarbu tai, kad 2008 m. vasario 8 d. sutarties pavadinimas yra „Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis“, t. y. pavadinime nenurodoma, kad perkamas ir gyvenamasis namas su priklausiniais.
17. CK 6.396 str. 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. O šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Nagrinėjamu atveju ginčo statinių vieta nurodyta nebuvo, jie nebuvo aprašyti sudarytoje sutartyje, sutartį parengusi notarė nurodo, kad apie ginčo statinius nežinojo.
18. Vertinant sutarties šalies J. B. elgesį po sutarties sudarymo svarbu tai, kad J. B. į teismą dėl atsakovų iškeldinimo nesikreipė, savo nuosavybės teisės į ginčo statinius neregistravo, aktyviai nesiekė jų nugriauti, šiuo metu, praėjus beveik dešimčiai metų nuo 2008 m. vasario 8 d. sutarties sudarymo, ginčo namas yra gyvenamas.
19. Teismo vertinimu, 2008 m. vasario 8 d. sutarties 4.4 punkto nuostata, kuria pardavėjas įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius, skirtingai nei nurodo supratęs J. B., nereiškia, jog savavališkas turi būti suprantamas kaip niekur neužregistruotas. Toks sutarties aiškinimas teismo vertinimu nebūtų sąžiningas. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1 b. l. 184-188) matyti, kad šiuo metu Z. J. naudotame žemės sklype yra šiltnamis, pavėsinė. Teismo vertinimu, aptarta sutarties nuostata turi būti taikoma tokiems statiniams kaip sandėliukas ir voljeras, ką ir nurodė atsakovų atstovė bei patvirtina byloje esantys įrodymai (t. 2 b. l. 59-60), kuriais atsakovas buvo ragintas nugriauti būtent sandėliuką ir voljerą.
20. Vertinant sutarties šalies Z. J. elgesį sutarties sudarymo metu ir po to, teismas pažymi, kad joks vidutiniškai protingas asmuo neparduotų savo šeimos gyvenamosios vietos, o įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad gyvenamosios vietos atsakovas Z. J. parduoti nenorėjo, tokia valia 2008 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutartyje išreikšta nebuvo, notarei ši valia išreikšta nebuvo. Vėlesnis J. B. elgesys patvirtina, kad ir jis neturėjo valios įgyti ginčo statinius, o teismo posėdžio metu jo nurodytos priešingos aplinkybės vertintinos kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir J. B. yra draugai.
21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, J. B. 2008 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius.
22. Atsižvelgiant į tai, kad nei J. B., nei G. D. niekada nuosavybės teisių į ginčo statinius neturėjo, atitinkamai ir ieškovė niekada nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo statinius. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai, todėl ieškinys, nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, atmestinas.
23. A. V. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, 242,00 EUR išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 1 b. l. 194-197) nagrinėjant bylą pirmą kartą, taip pat 605,00 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2 b. l. 29-30) ir 1000,00 EUR atstovavimo išlaidų šioje byloje (t. 2 b. l. 94-95). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, laikytinos protingomis ir atsakovui priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).
24. Teismo turėtos pašto išlaidos šioje byloje sudaro 19,95 EUR, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės.
25. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3047,00 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,95 EUR (devyniolika eurų 95 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.