Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams V. J., Z. J. ir I. J. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir 2015 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys notarė D. S., notarė S. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

3. J. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – taip pat ir 2010 sutartis) pardavė G. D. Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. sutarties 3.4 p. nustatyta, kad remiantis CK 6.395 str. 1 d., kartu su įgyjamu Žemės sklypu G. D. pereina nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus. Taip G. D. įgijo nuosavybės teises į Žemės sklype esančius Statinius.

4. G. D. 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – taip pat ir 2012 m. sutartis) pardavė ieškovei Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. sutarties 6.2 p. G. D. patvirtino, kad Žemės sklype yra statiniai, į kuriuos daiktines teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. 6.2 p. punkte taip pat nustatyta, kad ieškovei pereina nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus. Taip ieškovė tapo Statinių savininke.

5. Iš Nekilnojamojo turto registro 2016 m. vasario 8 d. išrašo ieškovė sužinojo, kad atsakovo Z. J. prašymu Statiniai 2015 m. spalio 23 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat, vadovaujantis atsakovui Z. J. 2015 m. lapkričio 9 d. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovo Z. J. nuosavybės teisės į Statinius. Atsakovas Z. J. 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu (toliau – taip pat ir Dovanojimo sutartis) Statinius padovanojo atsakovui V. J., su teise atsakovui Z. J. ir atsakovei I. J. neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis Statiniais.

6. Kadangi 2008 m. sutartimi atsakovas Z. J. neteko nuosavybės teisės į Statinius, o ieškovė nuosavybės teises į Statinius įgijo 2012 m. sutartimi, atsakovas Z. J. neturėjo teisės perleisti Statinių ieškovo V. J. nuosavybėn Dovanojimo sutartimi. Todėl Dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, o Statiniai grąžintini ieškovei CK 4.96 str. 3 d. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Kai parduodamas žemės sklypas, tačiau kartu neparduodami pastatai ar kiti statiniai, esantys jame, tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje. Priešingu atveju nuosavybės teisės į šiuos pastatus ir statinius automatiškai pereina žemės sklypo pirkėjui. 2008 m. sutarties 6.2 p. aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius pereina pirkėjui. Statinių neįregistravimo faktas neturi jokios įtakos sprendžiant, ar Statiniai galėjo būti perleisti 2008 m. sutartimi, nes nekilnojamojo turto registracija atlieka tik išviešinamąją, o ne teises nustatančią funkciją. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus Statinių egzistavimą ir jų priklausomybę L. J., kurio turtą paveldėjo atsakovas Z. J., negali būti daroma išvada, kad Statiniai „formaliai teisiškai neegzistavo“. Statinių perleidimo fakto nepaneigia ta aplinkybė, kad Statiniai buvo atsakovo Z. J. šeimos gyvenamoji vieta, kad buvo žiema ir t.t. Atsakovas Z. J. gavo pinigus, už kuriuos galėjo nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovų teiginiai, kad 25 000 Lt kaina yra per maža, kad už ją galėjo būti perleista ir dalis Žemės sklypo, ir Statiniai, yra niekuo nepagrįsta. 2012 m. sutarties 6.2 p. yra įtrauktas pardavėjo patvirtinimas, kad Žemės sklype yra statiniai, daiktinės teisės į kuriuos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir išaiškinta, kad nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitus objektus pareina ieškovei. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad 2008 m. sutartimi buvo perleistos atsakovo Z. J. nuosavybės teisės į Statinius, o ieškovė nuosavybės teises į Statinius įgijo 2012 m. sutartimi.

14. Atsakovas Z. J. 2008 m. sutarties sudarymo metu nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į Statinius, todėl negalėjo šių Statinių perleisti, net jei ir būtų ketinęs tai padaryti. Nuosavybės teises į Statinius atsakovas Z. J. įgijo tik 2015 m. lapkričio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o Nekilnojamojo turto registre jas įregistravo 2015 m. lapkričio 10 d. Jei atsakovas Z. J. būtų ketinęs perliesti Statinius, o pirkėjas J. B. būtų ketinęs šiuos Statinius įsigyti, tai būtų aiškiai nurodyta 2008 m. sutartyje. Kad atsakovas Z. J. neketino perleisti Statinių, patvirtina ta aplinkybė, jog nuo 2008 m. sutarties sudarymo iki šiol atsakovai Statinius valdo ir naudoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pripažino, kad L. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) raj. L. J. turto paveldėtojas atsakovas Z. J. 2008 m. vasario 8 d. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, kuria J. B. pardavė 1900/6900 dalių 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) raj. Po šios sutarties sudarymo B. tapo viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) raj. J. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė G. D. Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė ieškovei Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovas Z. J. S. 2015 m. spalio 23 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre, taip pat, vadovaujantis atsakovui Z. J. 2015 m. lapkričio 9 d. išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovo Z. J. nuosavybės teisės į Statinius. Atsakovas Z. J. 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu Statinius padovanojo atsakovui V. J., su teise atsakovui Z. J. ir atsakovei I. J. neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis Statiniais.

19. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygas turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.).

20. Iš 2016 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Statiniai pastatyti 1930 – 1967 m., taigi, Statiniai egzistavo 2008 m. sutarties sudarymo metu. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Statiniai stovi 2008 m. sutartimi parduotoje Žemės sklypo dalyje. CK 6.395 str. 1 d. nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius sodinius ir kitus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nei 2008 m. sutartyje, nei 2008 m. ir 2012 m. sutartyse nėra aiškiai aptartas nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius Statinius perėjimo klausimas. 2008 m. sutarties 6.2 p. nurodyta, kad remiantis CK 6.395 str. 1 d., šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina Žemės sklypo pirkėjui. Tačiau 2008 m. sutarties 4.4 p. nurodyta, kad pardavėjas, t.y. atsakovas Z. J., įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo dienos nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius.

21. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino 2008 metų sutarties 4.4 p. sąlygos, t.y., kokius pastatus ir statinius įsipareigojo nugriauti ir iš Žemės sklypo dalies išgabenti atsakovas Z. J.. Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nemotyvavo savo teiginio, kad 2008 m. sutarties 4.4 p. skirtas tiems statiniams, kurie pastatyti atsakovo Z. J. ir galėjo būti nukelti iš Žemės sklypo. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas Z. J. neteikė paaiškinimų dėl 2008 m. sutarties 4.4 p. sąlygos, o byloje nėra įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad 2008 m. sutartimi parduotoje Žemės sklypo dalyje be Statinių buvo ir kitų pastatų bei statinių.

22. Pažymėtina, kad aiškinant tikruosius šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo omenyje sudarydamos sutartį, svarbūs yra sutarties šalių paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2008 m. sutarties sąlygas, rėmėsi atsakovo Z. J. paaiškinimais, tačiau nesprendė klausimo dėl kitų Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių šalių, visų pirma dėl 2008 m. sutarties šalies – pirkėjo J. B., paaiškinimų gavimo.

23. Dėl 20-21 p. nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl tirtinų faktinių aplinkybių esmės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų reikalavimus, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas. Tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.