Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei D. N.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-15550-773/2009 pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovams G. V., Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei Violetai Bagdanskienei su trečiaisiais asmenimis J. J., G. E. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. N. 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3-5, 28-32), prašydama paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą 1998-04-30 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės atsakovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu; įpareigoti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarę Violetą Bagdanskienę išduoti ieškovei D. N. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą - nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė D. N. (dukra), jai priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, faktiškai priėmė valdyti, t. y. faktiškai priėmė palikimą; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 1997 m. sausio 5 d. mirė jos ir atsakovo G. V. tėvas J. V., po jo mirties atsirado palikimas, o palikėjas testamento dėl turto paveldėjimo nepaliko, todėl jo vaikai - ieškovė D. N. ir atsakovas G. V., buvo pirmos eilės įpėdiniai, t. y. J. V. turto paveldėtojai, kurie turėjo paveldėti palikėjo turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis. Ieškovė pažymėjo, kad neaišku, kokiu būdu atsakovas G. V. vienas paveldėjo visą palikėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė, nepatikrinusi duomenų, ar dar yra teisėtų įpėdinių kartu priimti palikimą, išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą atsakovui G. V.. Ieškovės teigimu, nors ji ir nesikreipė į notarą per įstatyme nustatytą laiką dėl palikimo priėmimo, bet neatsisakė palikimo, visą palikėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ji faktiškai valdo nuo tėvo J. V. mirties dienos, t. y. rūpinasi turtu, valdo, naudoja, prižiūri ir juo disponuoja. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovui G. V. yra apribotos nuosavybės teisės į visą turtą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagal J. J. ir G. E. civilinį ieškinį, t. y. ir į turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 135-140) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. N. 36,35 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas konstatavo, kad 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas ginčyti notarės V. Bagdanskienės 1998 m. balandžio 30 d. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ieškovei D. N. baigėsi dar 2001 m. gegužės 5 d., tuo tarpu ieškovė D. N. į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo šioje civilinėje byloje kreipėsi tik 2009 m. birželio 3 d. (b. l. 3), t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą daugiau kaip aštuonis metus. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys J. J. ir G. E. prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 61), ieškovė ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei savo baigiamosiose kalbose, kurias pateikė ir raštu (b. l. 127-129), teismas iš byloje esančių įrodymų ir nurodytų duomenų ex officio nenustatė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl laikė, kad byloje taikytina ieškinio senatis (1964 m. CK 90 straipsnis). Teismui atmetus ieškinio reikalavimo dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, atmesti ir kiti du ieškinio reikalavimai, kadangi visas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, Rožių g. 26, nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui G. V., šios atsakovui priklausančios nuosavybės pagal ieškovės D. N. pareikštą ieškinį teismas nematė pagrindo panaikinti, nes atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paliktas galioti visa apimtimi, todėl toks juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimo dalis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. N. priėmė palikimą, turi būti atmesta kaip neįrodyta.

Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovė D. N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, patenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 2-5). Nurodo, kad teismas nesivadovavo vienu pagrindinių teisės principų – iš neteisės teisė negali atsirasti (jus ex injurija non oritur), todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys atmestinas pasibaigus ieškinio senačiai, nors turėjo konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai priėmė palikimą (sukčiaudamas) ir bylą perduoti prokurorui. Teismas neanalizavo visų esminę reikšmę turinčių bylai aplinkybių, neįvykdė įstatymu nustatyto imperatyvo ir nepasisakė, kurios iš aplinkybių yra nustatytos, kurios ne, taigi, teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas turėjo surinkti visus duomenis apie ieškovę ir tik tada spręsti dėl jos atidumo ir rūpestingumo. Ieškovės tėvas gyveno savo motinos (ieškovės močiutės) name Rožių g. 26 taip ir nepriėmęs palikimo po jos mirties, todėl ieškovė nesuprato, kad teisiškai nesutvarkius dokumentų teisėtai priklausantis turtas gali būti prarastas sukčiaujant kitiems asmenims. Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, todėl atrodo, jog ginčas byloje vyksta tik tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, todėl darytina išvada, kad teismas byloje buvo šališkas. Taip pat teismas neišreikalavo visų dokumentų iš notarų biuro, todėl negalėjo teisingai išspręsti bylos. Apeliantė pažymi, kad 1997-1998 m. šalyje buvo krizė, todėl ieškovei rūpėjo ne teisiniai dokumentai, o išgyvenimo klausimai ir rūpesčiai šeimoje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo jį patenkinti skunde nurodytais motyvais (2 t. b. l. 34-40). Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b. l. 32). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, palikimo priėmimas išreiškiamas aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl tylėjimas negali būti pripažintas valios priimti palikimą išreiškimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė yra pakankamai išsilavinusi ir turinti gyvenimiškos patirties, ji suprato, kad reikia palikimą sudarantį turtą tvarkyti ir prižiūrėti, pasidalinti kilnojamuosius daiktus ir pinigines santaupas, todėl turėjo suprasti, kad reikia sutvarkyti ir dokumentus dėl nekilnojamojo turto.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. J. ir G. E. prašo apeliacinį skundą atmesti (2 t. b. l. 33), kadangi byloje akivaizdu, jog ieškovė visokiais būdais siekia apsaugoti savo brolio turtą, kurį dėl priteistų šimtatūkstantinių sumų baudžiamojoje byloje jis gali prarasti. Be to apeliantė, kaltindama teismą, kad jis nesurinko ieškovei reikalingų įrodymų, pamiršo, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o CPK 178 str. numato šalių pareigą pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. (CPK 320 straipsnis).

Šioje byloje kilo palikimo priėmimo faktiškai jį pradėjus valdyti, ieškinio senaties termino taikymo klausimai.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Byloje nustatyta, kad 1997 m. sausio 5 d. mirė ieškovės D. N. ir atsakovo G. V. tėvas J. V.. Visą tėvui priklausiusį turtą – medinį su dviem priestatais gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo įrenginius ir 0,0857 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 30 d. Kauno m. 13- ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu paveldėjo atsakovas (paveldėjimo bylos Nr. 44/97/ 17 lapas).

Ieškovė D. N. ieškiniu prašė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, išduotą 1998-04-30 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės atsakovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu; įpareigoti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarę Violetą Bagdanskienę išduoti ieškovei D. N. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. V. mirties 1997-01-05, palikimą - nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė D. N. (dukra), jai priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, faktiškai priėmė valdyti, t. y. faktiškai priėmė palikimą.

Taigi vienas iš ieškovės reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, vertintinas kaip pareiškimas, jog ji tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šis reikalavimas yra pagrindinis, o kiti reikalavimai yra išvestiniai iš šio reikalavimo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau dėl kitų motyvų.

Kadangi faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, reikalavimo pagrindas, tai jos turi būti ištirtos kaip šio ieškinio pagrindas.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, fakto nustatymo.

Palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. (1964 m. CK 40 straipsnis) Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, esantys akstinu sudaryti sandorį. Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes.

1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 573 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimą sudarė namų valda. Taigi, būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003).

Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad po tėvo mirties, ji ginčo valdoje neapsigyveno. Būdama susistuokusi su R. N., iki tėvo mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini), o 1997 m. rugpjūčio mėn. išsikėlė gyventi į Marijampolę.

Apeliantė savo argumentams įrodyti, jog po tėvo mirties rūpinosi namo priežiūra (jį remontavo), mokėjo mokesčius, pasitarusios su motina kartu išnuomavo namą kitiems asmenims, nepateikė jokių įrodymų apie atliktą remontą, nepateikė nuomos sutarties bei kvitų apie sumokėtus mokesčius, negalėjo nurodyti laikotarpio ir asmenų pavardžių, kuriems buvo išnuomotas namas, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos apeliantės paaiškinimus ir jais nesiremia.

Iš 2006 m. kovo 27 d. nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises 4 punkto matyti, kad prokuroras G. V. nuosavybės teise priklausančio turto saugotoja paskyrė jo motiną – K. L. B., todėl logiška, kad sulaikius G. V., žemės mokesčius už 2005-2008 m. bei įsiskolinimą už suvartotą elektrą sumokėjo motina, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė po tėvo mirties priėmė palikimą.(t. 1, b. l. 21, 94-98, 111).

Taip pat kritiškai vertintini atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginiai, kad visus palikėjo tėvo J. V. kilnojamus daiktus, pinigines santaupas su ieškove pasidalijo geruoju, nes pati ieškovė nurodė, kad tėvas piniginių santaupų neturėjo (b. l. 131).

Apeliantės argumentai, kad ji nebendravo su savo broliu ir jai nebuvo žinoma, kad po tėvo mirties atsakovas paveldėjo tėvui priklausantį turtą vertintini kritiškai, nes pati teigė, kad paveldėjimo klausimais rūpinosi jos brolis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei apeliaciniame skunde pripažino, kad ji nesidomėjo palikimu, nes ją slėgė rūpesčiai šeimoje, neturėjo lėšų ir tik beveik po dešimties metų pradėjo domėtis paveldėjimo klausimais (t. 1, b. l. 132, 2 t. b. l. 3).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ieškinį teismas turėjo tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi priimant sprendimą, visų pirma, privaloma vadovautis įstatymu (CK 1.3 straipsnio 1 dalis). Taip pat kolegija nelaiko reikšmingais apeliantės teiginių, kad ji nežinojo, jog pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tiek Konstitucijoje, tiek CK aiškiai numatyta, jog įstatymų nežinojimas ir netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, CK 1.6 straipsnis).

Kaip buvo paminėta pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (1964 m. CK 588 straipsnis, 2000 m. CK 5.57 straipsnis). Taigi, ieškovė su atsakovu turėjo visas galimybes išspręsti tarpusavyje palikimo priėmimo klausimą, nesikreipdama į teismą, tačiau, kolegijos nuomone, tai jie turėjo padaryti iki 2006 m. kovo 27 d.

Ieškovė yra baigusi Marijampolės aukštesniąją pedagoginę mokyklą, ikimokyklinio auklėjimo specialybę, jai suteikta ikimokyklinių įstaigų auklėtojos kvalifikacija, todėl kaip vidutinio apdairumo žmogus, turėjo pasidomėti po tėvo mirties atsiradusiu palikimu (1 t., b. l. 126). Nesirūpinimas savalaikiu savo teisės į palikimą realizavimu, rodo ieškovės nerūpestingumą, aplaidumą.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nelaikė savęs paveldimo turto savininke, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad po tėvo mirties, ji faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį. Teismas pagrįstai šį jos reikalavimą kaip neįrodytą atmetė. (CPK 178 straipsnis, 1964 m. CPK 573 straipsnis).

Nustačius, kad D. N. kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo tik 2006 m. birželio 3 d., t.y. praėjus net 8 metams ir 5 mėnesiams po tėvo J. V. mirties ir tik po to, kai 2006 m. kovo 27 d. buvo priimtas Kauno apygardos prokuroro nutarimas laikinai apriboti G. V. nuosavybės teises į paveldėtą turtą, (1 t. b. l. 21), teisėjų kolegija sutinka su notarės ir trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad ieškovė savo ieškiniu, o atsakovas atsiliepimais į ieškinį ir apeliacinį skundą bando apsaugoti ½ dalį J. V. palikimo nuo arešto ir išieškojimo nukreipimo į šį turtą J. J. ir G. E. civilinių ieškinių patenkinimui baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui pripažįstant ieškinį ir teismui patenkinus jį, būtų pažeisti trečiųjų asmenų J. J. ir G. E. turtiniai interesai, todėl ieškovei neprašant pratęsti termino palikimui priimti, o tretiesiems asmenims reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, atmestinas taip pat ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, nes ieškininio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalies, 83, 86 straipsniai, 85 straipsnio 2 dalis).

Atmetus ieškovės pirmąjį ieškinio reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo mirties ieškovė priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, atmestini ir kiti jos reikalavimai dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu ir notarės įpareigojimo išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančių Rožių g. 26, Kaune, nes šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 2265 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išsprendimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 25, 26). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patyrė 6,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, 2265 Lt žyminis mokestis bei 6,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apeliantės valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės D. N. priteisti 2265 Lt žyminį mokestį ir 6,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei