Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda su daiktų konfiskavimu dėl to, kad 2010 m. liepos 18 d., apie 12 val. 40 min., būdamas savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, balkone, jis šovė iš D kategorijos ginklo iž-77-8 Nr. 040055.

Nesutikdamas su Institucijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, A. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti. Manė, kad ginklo konfiskavimas buvo skirtas nepagrįstai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi A. B. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. B. tiesiogiai grėsė pavojus arba jis siekė pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų. Tai, kad A. B. iš dujinio pistoleto šovė norėdamas nuo šuns užpuolimo išgelbėti katę, negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. J. vedžiojamas šuo kam nors būtų kėlęs grėsmę. Pabrėžė, kad A. B. neteisėtai iššovė iš šaunamojo ginklo gyvenamojoje vietovėje, šaudymui neskirtoje vietoje, jis yra keturis kartus baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Sprendė, jog A. B. motyvai, kad ginklas jam reikalingas savigynai, nėra pakankami ir neginčijami bei negali būti traktuojami kaip išskirtinė situacija, dėl kurių gali būti keistina paskirta nuobauda. Pareiškėjas, būdamas ginklo savininku, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl teismas konstatavo, kad A. B. teisėtai ir pagrįstai skirta 100 Lt bauda su daiktų (dujinio pistoleto) konfiskavimu.

II.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį ir Institucijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo dalį dėl ginklo konfiskavimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankami įvertinto tai, jog pažeidimą jis padarė ne iš blogų paskatų, o pamatęs šunį, kuris buvo anksčiau užpuolęs žmones ir kuris ketino užpulti katę su kačiukais. Todėl buvo priverstas įsikišti, gindamas visuomeninį interesą. Nurodo, kad dėl ginklo konfiskavimo patirs didelį nuostolį, nes gyvena vienas, yra iš dalies nedarbingas ir gauna mažas pajamas. Tvirtina, kad didelis kovinis šuo jo kieme yra nuolat vedžiojamas be pavadėlio. Mano, kad jei nebūtų iššovęs į orą, šuo būtų sudraskęs katę ir jos kačiukus, dėl ko jis būtų patyręs šoką. Pabrėžia, kad ginklas jam reikalingas savigynai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti galioti ir A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą nuo 100 iki 400 Lt su ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. kaltė, padarius ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

A. B. neneigia padaryto pažeidimo, tačiau mano, kad ginklo konfiskavimas buvo skirtas nepagrįstai.

Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimo padarymo įrankio – šaunamojo ginklo – konfiskavimas yra proporcingas padarytam pažeidimui ir būtinas ATPK 20 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Iš bylos duomenų matyti, kad inkriminuotą pažeidimą A. B. padarė būdamas baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies pažeidimo padarymą (b. l. 20), kas pakankamai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Nors A. B. akcentuoja, kad šūviu bandė išgelbėti katę su kačiukais nuo jas ketinusio užpulti agresyvaus šuns, iš bylos duomenų matyti, kad šunį vedžiojusi jo savininkė A. J. dėl šūvio labai išsigando bei manė, kad šūvis yra nukreiptas į ją (b. l. 17). Taigi net ir vertinant, kad apeliantas iššovė siekdamas apginti kačiukus, padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog A. B. būtų ėmęsis kokių nors kitų priemonių galimai grėsmei, kilusiai nurodytoms katėms, pašalinti. Teisės pažeidimo daikto konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 str.), o A. B. sunki materialinė padėtis nėra pagrindas skirti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančią nuobaudą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. B. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pagrindo ją keisti nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.