Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios R. G. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteista

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. nusikalstamos veikos) 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos) 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama (duomenys neskelbtini) gydytoja, nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 būdama suteiktose vaiko priežiūros atostogose, J. I. Š. prašymu, gautu 2012-02-01 telefoninio pokalbio 12.38-12.40 val. trukmės metu su J. I. Š., 2012-02-01, tarp 12.40-16.02 val., ateidama į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimdama specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, ją perskaitydama, 2012-02-01 būdama (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paskambinusi iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. I. Š., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios statusą, į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio 16.02-16.03 val. trukmės metu nurodydama, kad kūdikio mirties priežastis yra plaučių uždegimas, histologiškai buvo rasta pūlių, joks mechaninis sužalojimas nerastas, eksperto išvadoje yra kvėpavimo nepakankamumas, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeisdama 2002-10-29 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 10 str. reglamentuotą teismo eksperto priesaiką, prisiekusi dorai ir sąžiningai atlikti teismo eksperto pareigas, sakyti teisme tik tiesą ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas, žmogaus ir piliečių teises bei laisves, saugoti profesinę paslaptį, 12 str. 5 p. nuostatą, įpareigojančią teismo ekspertą saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti duomenų be ją paskyrusios institucijos leidimo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, elgtis sąžiningai, taktiškai, atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-29 įsakymu Nr. 163 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.21 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, laikytis duotos priesaikos, elgtis sąžiningai, taktiškai atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 10.10 p., įpareigojantį neplatinti ir neviešinti skyriaus veiklą reglamentuojančių ir kitų (duomenys neskelbtini) naudojamų dokumentų ir duomenų, jeigu tai nesusiję su tiesioginių pareiginių užduočių vykdymu, J. I. Š. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis specialisto išvadoje Nr. M 857/11(01), surašytus (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimą paskyrusios institucijos leidimo.

Taip pat R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama (duomenys neskelbtini) gydytoja, nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 būdama suteiktose vaiko priežiūros atostogose, J. I. Š. prašymu, gautu 2012-02-01 telefoninio pokalbio 12.38-12.40 val. trukmės metu su J. I. Š. 2012-02-01, tarp 12.40-16.02 val., ateidama į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paimdama specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, ją perskaitydama, 2012-02-06 būdama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2012-02-06, 20.39 val., D. J., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios statusą, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio, kurio trukmė 6.24 min., metu nurodydama, kad kūdikio mirties priežastis yra jau pūlingo kvėpavimo nepakankamumas, pūlingas plaučių uždegimas, nebeprisimena ar abipusis, ar vienpusis, neužsirašė, plaučių uždegimas, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeisdama 2002-10-29 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 10 str. reglamentuotą teismo eksperto priesaiką prisiekusi dorai ir sąžiningai atlikti teismo eksperto pareigas, sakyti teisme tik tiesą ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas, žmogaus ir piliečių teises bei laisves, saugoti profesinę paslaptį, 12 str. 5 p. nuostatą, įpareigojančią teismo ekspertą saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti duomenų be ją paskyrusios institucijos leidimo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, elgtis sąžiningai, taktiškai, atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-29 įsakymu Nr. 163 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.21 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaištingą darbuotojo reputaciją, laikytis duotos priesaikos, elgtis sąžiningai, taktiškai atmesti nepagrįstus prašymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 10.10 p., įpareigojantį neplatinti ir neviešinti skyriaus veiklą reglamentuojančių ir kitų (duomenys neskelbtini) naudojamų dokumentų ir duomenų, jeigu tai nesusiję su tiesioginių pareiginių užduočių vykdymu, D. J. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis specialisto išvadoje Nr. M 857/11(01), surašytus (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimą paskyrusios institucijos leidimo.

Nuteistosios R. G. gynėjas advokatas A. Kliunka apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti R. G. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nes ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. G. atžvilgiu, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir teisminės praktikos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. reikalavimus. Šie pažeidimai suvaržė baudžiamojo proceso įstatymo garantuotas R. G. teises ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 1-3 lapai) iš tikrųjų nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, visiškai nesiskiriančios nuo teisme 2013-03-21 pakeisto, tačiau nepagrįsto kaltinimo, jį pažodžiui be jokių pakeitimų perrašius. Dalis kaltinime ir nuosprendyje nurodytų aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos, o dalies aplinkybių faktiškai visai nebuvo. Pasak advokato, nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. G. nepagrįstai kaip dviejų nusikalstamų veikų padarymo būdas inkriminuotas jos atėjimas J. I. Š. prašymu į (duomenys neskelbtini) patalpas, specialisto išvados Nr. M 857/11(010) paėmimas ir susipažinimas su ja, nors nuteistoji tai padarė tik vieną kartą - 2012-02-01. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ji du kartus kūrė savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemą, taip pat nepagrindus įrodymais, neatitinkant faktinių aplinkybių nurodyti nuteistosios tariamai pažeisti teisės aktų reikalavimai. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaip neva įrodyti nurodyti ne konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padariniai, ne konkrečios įstaigos darbuotojo vardo diskreditavimas ir konkrečios institucijos autoriteto sumenkinimas, sąlygojęs didelės žalos padarymą valstybei, o nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1-3 d. įtvirtintų abiejų alternatyvių subjektų - valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens - vardo diskreditavimas. Tokiu būdu vienareikšmiškai nenustatytas ir neapibrėžtas R. G. pareiginis statusas, jo atitiktis vienai iš Lietuvos Respublikos BK 230 str. nurodytų subjektų sąvokų, nenustatyta ir neįrodyta, kam konkrečiai buvo padaryta tariama žala, kuri vertinama kaip didelė žala valstybei. Į nepagrįstai kaltinime nurodytas aplinkybes savo baigiamosios kalbose atkreipė tiek R. G., tiek jos gynėjas, teigdami, kad toks abstraktus kaltinimas pažeidžia R. G. teisę į gynybą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nurodęs kaip teismo nustatytas ir pripažintas įrodytomis R. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, visiškai nesiskiriančias nuo teisme pakeisto nepagrįsto ir klaidingo kaltinimo, vėliau tą kaltinimą ir teismo nustatytas bei įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes neteisėtai pakeitė. Teismas, išdėstęs nuteistosios nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas (nuosprendžio 9 l. 2 pastraipa), nurodė skirtingas nustatytas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes, skirtingą jų apimtį ir pobūdį nei nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje (nuosprendžio 1-3 l.), t. y. jau nenurodė, kad būtų nustatęs, jog R. G. kūrė savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemą, ji diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeidusi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, J. I. Š. ir D. J. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis, surašytus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. 857/11(11) be užduotį atlikti objektų tyrimą paskyrusios institucijos leidimo. Neteisėtai teismo pakeistame kaltinime jau nurodyta, kad R. G. savo pačios inicijuotu ir neteisėtu elgesiu diskreditavo eksperto vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą ir tuo padarė didelės žalos Lietuvos valstybei, nes jai įstatymu suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas panaudojo priešingai savo profesinės veiklos interesams, kadangi savo pažįstamoms J. I. Š. ir D. J. demonstravo savo nuostatas nepaistyti galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Teismo išvada, kad nuteistoji pati inicijavo savo neteisėtą elgesį, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Priešingai, jos tokį elgesį inicijavo J. I. Š. ir D. J., juolab nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje teismas pastarąją aplinkybę ir nurodė. Teismas nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose sąmoningo eksperto vardo diskreditavimo ir (duomenys neskelbtini) autoriteto sumenkinimo, kartu didelės žalos padarymo Lietuvos valstybei, nebesiejo su ikiteisminio tyrimo duomenų neteisėtu paskelbimu J. I. Š. ir D. J., nes tinkamai neįvertino gynybos iniciatyva išreikalautų duomenų bei faktiškai neįrodė, jog R. G. savo veiksmais padarė kokią nors realią žalą įstatymų ir teisės aktų ginamoms vertybėms, pakenkė kokiam nors ikiteisminiam tyrimui. Tokiu būdu teismas, nuosprendyje iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis pakeisdamas teisminio nagrinėjimo metu 2013-03-21 pakeistą kaltinimą ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d., 256 str. 1 ir 3 d. nustatytų procedūrų, pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas, taip pat suvaržė nuteistosios teisę į gynybą. Be to, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka teisme pakeistame kaltinime nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios konkrečius nusikalstamų veikų sudėties požymius, būtinus nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., ir nebuvo papildomo prokuroro prašymo dėl kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, teismas turėjo patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimus ir ar nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.), tačiau to nepadarė.

Nurodo, kad jei R. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., tai J. I. Š. ir D. J., prašydamos apeliantės gauti ir atskleisti informaciją apie kūdikio mirties priežastį, bendrininkavo su ja padarant nusikalstamas veikas, t. y. sukurstė padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu J. I. Š. ir D. J. buvo apklaustos kaip liudytojos pagal Lietuvos Respublikos BPK 277 ir 279 str. nustatytas taisykles, tarp jų ir įspėjus minėtus asmenis dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, nors teismui iš anksto buvo žinoma apie jų parodymų turinį. Tvirtina, kad J. I. Š. ir D. J. šiuo atveju turėjo būti tik išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti viską, kas žinoma byloje, o ne įspėtos jos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 ir 4 d., 80 str. 1 p. nuostatas, nepagrįstai pripažino J. I. Š. ir D. J. parodymus įrodymais bei jais grindė nuosprendžio išvadas dėl R. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nors nuteistosios gynėjas savo baigiamojoje kalboje kėlė šiuos klausimus, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl to ir nepadarė kategoriškos išvados, ar J. I. Š. ir D. J. parodymai laikytini įrodymais, ar ne.

R. G. gynėjas bylos teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimą ir dėl telefoninių pokalbių tarp J. I. Š., D. J. bei R. G. turinio kontrolės ir tos kontrolės metu gautų duomenų, kuriais grindžiama ginamosios kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, panaudojimo teisėtumo ir leistinumo. Gynėjas nurodė, kad J. I. Š. telefoninių pokalbių, tarp jų ir 2012-02-01 jos pokalbių su R. G., buvo klausomasi neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. reikalavimus, todėl gauti duomenys neteisėtai panaudoti byloje R. G. atžvilgiu ir teismas negalėjo pripažintų jų įrodymais, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Nurodo, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė vengė pateikti prie atskirtos bylos nuteistosios atžvilgiu procesinių dokumentų kopijas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 dėl šio ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimo iš kodo 000555 į Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., taip pat pagal kokius baudžiamojo įstatymo straipsnius ir dėl kokių veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai J. I. Š. bei D. J. atžvilgiu, kada ir dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo joms buvo įteikti pranešimai apie įtarimą. Teismo reikalavimu ir tik iš Panevėžio apygardos prokuratūros pavyko išreikalauti procesinio sprendimo, kurio pagrindu buvo klausomasi J. I. Š. ir D. J. telefoninių pokalbių, kopiją. Paaiškėjo, jog tai buvo ne 2011-07-28 sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kaip nurodoma prokurorės prašymuose ir Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse klausytis minėtų asmenų telefoninių pokalbių, o 2011-07-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK vyriausiosios tyrėjos G. O. D. tarnybinis pranešimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. tik gydytojos D. J. atžvilgiu. Šiame tarnybiniame pranešime nieko nenurodoma apie kokias nors nustatytas galimai nusikalstamas J. I. Š. veikas. Taigi, nuo 2011-08-01 iki 2012-02-01 pastarosios telefoninių pokalbių kontrolė buvo sankcionuojama ir atliekama be teisėto pagrindo, kadangi šiuo laikotarpiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas J. I. Š. atžvilgiu dėl galimai Lietuvos Respublikos BK 202 str. numatyto nusikaltimo ar kito apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Tik 2012-02-01 jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. J. I. Š. nebuvo ir nėra valstybės tarnautoja ar jam prilygintas asmuo, ji nepadarė nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nebendrininkavo tokioje veikoje su D. J., todėl akivaizdu, kad jos telefoninių pokalbių kontrolė, remiantis D. J. atžvilgiu 2012-07-25 pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., buvo sankcionuojama ir atliekama neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, šios procesinės prievartos priemonės taikymo metu gauti duomenys neteisėtai panaudoti byloje R. G. atžvilgiu. Be to, kyla abejonė ir dėl D. J. telefoninių pokalbių klausymosi teisėtumo, kadangi nors 2012-07-25 ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 buvo pradėtas jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl neteisėto pažymos apie vaiko gimimą išdavimo, tačiau 2012-02-01 jai dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą galimai padarius nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos BPK 154 str. negalima elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. D. J. iki šiol neįteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., o R. G. atžvilgiu ši procesinė prievartos priemonė nebuvo sankcionuota. Nuteistosios gynėjo tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11, pradėtas ne pagal nusikalstamos veikos požymius, o pagal kodą 000555, nesant jokių faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymą, buvo nepagrįstai perkvalifikuotas pagal pastarąjį baudžiamojo įstatymo straipsnį tik siekiant sudaryti teisinį pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę. Teismas nuosprendyje tik konstatavo, jog duomenys, surinkti kontroliuojant J. I. Š., D. J. ir R. G. telefoninius pokalbius, yra leistini Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme ir pripažintini įrodymais, tačiau nevertino R. G. gynėjo anksčiau minėtų aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas. Šiuo atveju taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog tokiais neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta tiek J. I. Š., D. J., tiek R. G. konstitucinė teisė į telefoninių pokalbių slaptumą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 9 d. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstas nuosprendžio argumentas, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismas negalėjo kvestionuoti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, nes tai prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.6.3. punktui (biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 27). Be to, kai duomenys yra gauti taikant procesines prievartos priemones, jie turi būti patikrinti kitais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G., J. I. Š. ar D. J. nebuvo apklaustos pagal telefoninių pokalbių įrašus, jų suvestines. Su nuteistąja nebuvo aiškintasi, ar ji girdėjo, suvokė ir kaip aiškina pašnekovių J. I. Š. ir D. J. jai telefonu pasakytus atskirus teiginius.

Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog R. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo gynėją, ši teisė nebuvo suvaržyta, ji ir gynėjas skundė priimtus procesinius sprendimus, jų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamąja R. G., nei jai, nei jos gynėjui nebuvo pateikti susipažinti J. I. Š., D. J. ir R. G. telefoninių pokalbių kontrolės duomenys, jų faktinį ir teisinį pagrindą sudarantys duomenys. Su tokiais duomenimis jie susipažino tik pabaigus ikiteisminį tyrimą. Prie atskirtos R. G. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagos iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 nebuvo pridėta kopijų svarbių dokumentų, sudarančių sąlygas įvertinti telefoninių pokalbių turinio kontrolės ir jos duomenų panaudojimo R. G. atžvilgiu teisėtumą. Pastarosios gynėjui pateikus prašymą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos tokius dokumentus, jis buvo atmestas ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios ir jam vadovaujančios prokurorės neskundžiamu nutarimu. Taigi, toks nutarimas negalėjo būti apskųstas nei aukštesniajam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2012-11-30 skunde, paduodame bylą nagrinėjančiam teismui, buvo nurodyta, jog byla, kurioje R. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., buvo perduota teismui 2012-11-22, kaltinamasis aktas jai įteiktas 2012-11-21, o minėtas prokurorės nutarimas atmesti gynėjo prašymus buvo išsiųstas 2012-11-26. Gynėjas, 2012-11-30 skunde nurodydamas aplinkybes, kurios trukdė bylą nagrinėti teisme, prašė teismo bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimti nutartį perduoti bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas neišnagrinėjo minėto nuteistosios gynėjo skundo, jo nepatenkino ir neatmetė, nes jos gynėjas negavo jokios nutarties nuorašo. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas dėl proceso dalyvio - kaltinamosios R. G. - prašymo nagrinėjimo.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino R. G. kalta padarius du nusikaltimus, numatytus, Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nes jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Byloje neįrodyta R. G. kaltė - tiesioginė ar netiesioginė tyčia padaryti nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Tvirtina, kad nuteistoji nesuvokė, jog ji daro kokias nors nusikalstamas veikas, nenorėjo tokių veikų daryti, nenumatė, kad jos veiksmais gali būti diskredituotas eksperto vardas, sumenkintas (duomenys neskelbtini) autoritetas ir tuo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, nenorėjo padaryti tokios žalos ir sąmoningai neleido jai atsirasti. To nepaneigia nuosprendžio teiginys, jog tokie R. G. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.

Pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2012-02-01 ir 2012-02-06 telefoninių pokalbių metu, prieš suteikdama informaciją J. I. Š. ir D. J. apie naujagimės A. S. mirties priežastį, nežinojo, kad dėl šio fakto ar apskritai J. I. Š. arba D. J. atžvilgiu pradėtas, atliekamas ir nebaigtas koks nors ikiteisminis tyrimas, kad jos turi įtariamųjų procesinį statusą (kurios įtariamosiomis buvo pripažintos visiškai ne dėl nusikalstamų veikų, tiesiogiai susijusių su A. S. mirtimi), kad teismo medicininis tyrimas dėl kūdikio mirties priežasties buvo atliktas kokio nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Apie tai nebuvo jokių duomenų (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. M 857/11(01), su kurios tik rezoliucine dalimi susipažino nuteistoji. Po kūdikio mirties buvo praėję daug laiko, R. G. dar 2011 m. vasarą žinojo ir buvo įsitikinusi, jog A. S. mirtis buvo ne nusikalstamos veikos pasekmė, o įvyko dėl ligos. Nuteistoji suvokė, kad jos pasakymai J. I. Š. ir D. J., jog kūdikis mirė dėl ligos, negali pakenkti ir faktiškai nepakenkė įstatymų ir kitų teisės aktų saugomoms vertybėms, kartu ir ikiteisminiam tyrimui. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog R. G. apsisprendė informuoti J. I. Š. ir D. J. dėl kūdikio mirties priežasties tik tada, kai iš minėtos specialisto išvados sužinojo, jog kūdikio mirtis nebuvo smurtinė. R. G. suteikė informaciją apie kūdikio mirties priežastį J. I. Š. ir D. J. jau po jų apklausų, kurių metu ir vėliau jos nebuvo apklausiamos dėl šios aplinkybės, pastarosios nepasinaudojo ir negalėjo pasinaudoti ta informacija kokiu nors būdu baudžiamajame procese. Teigtina, kad nuo asmenų, kurie gali būti įtarti nusikalstamų veikų gyvybei ir sveikatai padarymu, neslėptina informacija apie nenusikalstamą mirties priežastį, o mirties priežastis, esanti jų veikų pasekme, nurodytina pranešimuose apie įtarimą. Teismas nuosprendyje selektyviai atrinko J. I. Š. frazes iš neteisėtai kontroliuotų telefoninių pokalbių suvestinės teksto, cituodamas pokalbį tarp jos ir R. G. ne nuo pokalbio pradžios. R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. I. Š. pokalbio pradžioje pasakė jai, jog „trukdo su rūpesčiu“. Nuteistajai paklausus „dėl ko?“, J. I. Š. atsakė, kad „dėl vaikelio žūties“. Tai rodo, kad J. I. Š. rūpestis buvo ne tai, jog jos namuose buvo atlikta krata, ji yra policijoje, laukia apklausos ir bus įtariamąja, kaip tai akcentuoja teismas. Šios frazės nuteistoji negirdėjo dėl aplinkos triukšmo, dėmesio nesutelkimo ir kitų trukdžių. Teisminio nagrinėjimo metu R. G. nebuvo užduotas nei vienas klausimas aiškinantis dėl aptariamo telefoninio pokalbio metu jos ar J. I. Š. pasakytų konkrečių frazių ir teiginių esmės, prasmės, suvokimo. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog pradinio J. I. Š. skambučio metu R. G. neva buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus procesinius veiksmus, susijusius su kūdikio mirties priežastimi, nes dėl šios aplinkybės J. I. Š. ir D. J. nuo 2012-02-01 iki šiol nėra apklaustos. Teismas be pagrindo teigia ir tai, jog nuteistoji J. I. Š. antrojo telefoninio pokalbio metu buvo informuota apie galimą telefoninių pokalbių pasiklausymą, kas leidžia teigti, jog jai buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus procesinius veiksmus, susijusius su kūdikio mirties priežasties tyrimu. Pasak gynėjo, kalbos apie galimą telefoninių pokalbių pasiklausymą ir tų pokalbių tęsimas kaip tik ir įrodo, jog asmenys daugiau mano, jog jų pokalbių nesiklausoma. R. G. parodymų, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nepaneigia liudytojų G. U. ir J. M. P. parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie visiškai nesusiję nustatant nuteistosios psichinį santykį su darytomis veikomis ir padariniais bei jos galimybe suvokti tuos galimus padarinius. Pastebima, jog teismas vertino tik R. G. veiksmų tyčią, tačiau visiškai neanalizavo jos tyčios padarinių atžvilgiu.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu įtikinamai nenustatyti ir neįrodyti nuteistosios, kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., subjekto požymiai, taip pat nenurodyta, pagal kokius konkrečius požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) pripažintinas valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu. Teismas nesirėmė ekspertų veiklą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų bei ekspertų vykdomų funkcijų analize, nenagrinėjo tos aplinkybės teisme, o tokią išvadą grindė tik Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1 d. numatyta valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka.

Pasak R. G. gynėjo, teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad R. G. savo veiksmais padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme, esmingai sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą ir diskreditavo eksperto vardą. Šiuo atveju nebuvo vertintas nuteistosios veikų pavojingumas. Tai, kad R. G. veiksmai nebuvo pavojingi, neperžengiantys drausminio nusižengimo ribų, ir nesukėlė didelės neturtinės žalos patvirtina tos aplinkybės, jog nuteistosios užimamos pareigos nėra aukštos (ji nėra vadovė), padarytos veikos yra trumpalaikės (iš esmės vienkartinio pobūdžio veika), nėra nukentėjusiųjų, nesutriko (duomenys neskelbtini) normalus darbas, nebuvo pažeistos ir suvaržytos kitų žmonių konstitucinės teisės ar laisvės, piktnaudžiaujant tarnyba nebuvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, dėl jos veiksmų iš esmės nesumenko (duomenys neskelbtini) autoritetas ir nediskredituotas eksperto vardas (tam patvirtinti nebuvo atlikta jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų), kilęs rezonansas yra netiesioginis, t. y. jis kilo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu ne dėl R. G. veiksmų, bet dėl kitame ikiteisminiame tyrime pripažintų įtariamosiomis J. I. Š. ir D. J. veiksmų, taip pat dėl viešojoje erdvėje kritiškai vertinamų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Informacijos apie kūdikio nesmurtinės mirties priežastį atskleidimas nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, ja nebuvo pasinaudota kokiu nors būdu, nepakenkė ir negalėjo pakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 12-1-02697-11. Kaltinime nurodytais teisės aktais reglamentuotų konfidencialumo taisyklių pažeidimais nuteistoji nepadarė jokios žalos tų teisės aktų saugomoms vertybėms, sėkmingam ir netrukdomam ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 atlikimui bei užbaigimui. Nurodo, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė, kraštutinė priemonė, kuri taikytina tik tada, jei susiklostę santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai, ko šiuo konkrečiu atveju nėra. Esant baudžiamosios ir drausminės atsakomybės atribojimo problemai, visos abejonės turi būti vertinamos R. G. naudai.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios R. G. gynėjo advokato A. Kliunkos apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų leistinumu

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3, 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–654/2012).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 Lietuvos Respublikos BPK 154 str. taikytos procesinės prievartos priemonės metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais šioje byloje. Lietuvos Respublikos BPK 154 str. reglamentuoja elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija), kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Šio straipsnio naujoje redakcijoje, priimtoje 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1478, įtvirtintos minėtos nuostatos iš esmės tapačios, tik susiaurintas nesunkių nusikaltimų, dėl kurių galima taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, ratas.

2011-06-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 pagal kodą 555000 B. S. naujagimio kūdikio mirties priežasčiai nustatyti (t. 1, b.l. 12). 2011-07-25 buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-02697-11 tęsti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl galimai D. J. padarytos nusikalstamos veikos (t. 2, b.l. 36). Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-08-01 nutartimi leista klausytis J. I. Š. ir D. J. telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą elektrinių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei daryti jų įrašus laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-11-01 (t. 1, b.l. 20). Tokios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2011-10-28 nutartimi 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 bei Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-01-31 nutartimi 1 mėnesio laikotarpiui nuo 2012-02-01 iki 2012-03-01 (t. 1, b.l. 23-24, 27-28). Ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 J. I. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (t. 2, b.l. 9-10), o D. J. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. (t. 2, b.l. 13-14). Visų pirma pasakytina, nors kai kuriuose prokurorės prašymuose dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 atlikimas tęstas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ne nuo 2011-07-25, o nuo 2011-07-28, tačiau toks netikslumas nepaneigia priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju svarbu tai, kad tiek paskiriant, tiek pratęsiant J. I. Š. ir D. J. telefoninių pokalbių bei kitos elektrinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl galimai apysunkio nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo, dėl ko pripažintina, kad tokia kontrolė, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str., buvo leistina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė yra reglamentuota Lietuvos Respublikos BPK XII skyriuje „Kitos procesinės prievartos priemonės“. Vienas iš ypatumų taikant procesines prievartos priemones, numatytas šiame skyriuje, yra tas, kad jos ikiteisminio tyrimo metu gali būti taikomos ne tik įtariamojo, tačiau ir bet kurio kito asmens atžvilgiu (išskyrus laikiną sulaikymą ir atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą). Taigi, Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ikiteisminio tyrimo metu ir to asmens atžvilgiu, dėl kurio veiksmų tiesiogiai nėra pradėtas (atliekamas) ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 iš tikrųjų buvo tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl galimai D. J. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šio ikiteisminio tyrimo metu tiriami J. I. Š. ir D. J. veiksmai, susiję su 2011-06-24 įvykiais dėl B. S. gimdymo. Todėl ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 metu siekiant visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su galimai D. J. padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., pagrįstai buvo taikoma Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė ne tik D. J., bet ir J. I. Š. atžvilgiu. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjai nutartyse išdėstė motyvus dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo J. I. Š. atžvilgiu. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, jog 2011-07-25 tarnybiniame pranešime, kuriuo buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nieko nenurodoma apie kokias nors nustatytas galimai nusikalstamas J. I. Š. veikas, nepaneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo teisėtumo minėto asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrime Nr. 12-1-02697-11 J. I. Š. ir D. J. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą ne pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., o pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia, jog buvo teisinis pagrindas vykdyti minėtų asmenų atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Atkreiptinas dėmesys, kad joms įteikti pranešimai apie įtarimą yra susiję su B. S. gimdymo aplinkybėmis, dėl ko ir vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11. Taigi, skirtingas J. I. Š. ir D. J. veiksmų teisinis vertinimas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo atlikimo stadijoje nei tuo metu, kai jų atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 154 str., neleidžia konstatuoti šios priemonės taikymo neteisėtumo. To nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog D. J. buvo inkriminuoti mažesnio sunkumo nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių neleidžiama vykdyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. D. J. inkriminuoti iš esmės tokie patys veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių galimo padarymo ir buvo taikoma Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra dinamiškas procesas. Ikiteisminio tyrimo metu yra tiriamos su galimai padaryta nusikalstama veika susijusios aplinkybės, šioje baudžiamojo proceso stadijoje taip pat gali kisti galimai padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas, t. y. ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas (atliekamas) pagal vieną baudžiamojo įstatymo straipsnį, o vėliau tęsiamas visiškai pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str., ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 164 str. Taigi, prokuroras sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir apimties, atliktinų procesinių veiksmų ir jų pobūdžio. Prokuroro funkcijoms ikiteisminiame tyrime priskiriama diskrecija spręsti klausimą pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį pradėti (tęsti) ikiteisminį tyrimą, kuriems asmenims turi būti įteikti pranešimai apie įtarimą ir pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Nuteistosios gynėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11, pradėtas ne pagal nusikalstamos veikos požymius, o pagal kodą 000555, nesant jokių faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymą, buvo nepagrįstai perkvalifikuotas pagal pastarąjį baudžiamojo įstatymo straipsnį tik siekiant sudaryti teisinį pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę. Tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.

Pasak R. G. advokato, Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė nebuvo sankcionuota R. G. atžvilgiu. Visų pirma pasakytina, kad ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma J. I. Š. ir D. J. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo teisėjai, leisdami taikyti šią procesinę prievartos priemonę J. I. Š. ir D. J. atžvilgiu, nenurodė, kad leidžiama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas tik minėtiems asmenims tarpusavyje bendraujant. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė buvo taikoma ir J. I. Š. bei D. J. bendraujant su kitais asmenimis, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina sankcionuoti šią prievartos priemonę R. G. atžvilgiu. Akivaizdu, kad taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę J. I. Š. ir D. J. atžvilgiu bei joms bendraujant su R. G., tam tikru laipsniu buvo varžoma pastarosios teisė į telefoninių pokalbių slaptumą, tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti, jog toks varžymas buvo neteisėtas. Ši procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 metu buvo taikoma siekiant išsiaiškinti šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes laikantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytų sąlygų. Taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, nustatyta, kad J. I. Š. ir D. J. telefoninių pokalbių metu bendraujant su R. G., pastaroji, paskelbdama joms informaciją, susijusią su B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastimi, galimai padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., dėl ko buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nenustačius tokių aplinkybių, visi R. G. atžvilgiu gauti duomenys, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 8 d., būtų sunaikinti kaip nereikšmingi ikiteisminiam tyrimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistosios teisė į telefoninių pokalbių slaptumą nebuvo neproporcingai suvaržyta.

R. G. advokatas taip pat neteisus teigdamas, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys nebuvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais. Tiek R. G., tiek J. I. Š. ir D. J. teisiamajame posėdyje pakankamai išsamiai buvo apklaustos apie jų telefoninius pokalbius ir šių pokalbių metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b.l. 63-65, 68-71). J. I. Š. apklausos metu buvo pagarsinta telefoninių pokalbių išklotinė, kurios pagrindu jai vėliau buvo užduodami klausimai. Nors R. G. ir D. J. apklausų metu nebuvo išklausomi telefoninių pokalbių įrašai ar pagarsintos jų suvestinės, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų telefoniniais pokalbiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas paklausė proceso dalyvių, ar jie pageidauja išklausyti byloje esančių kompiuterinių laikmenų, tačiau proceso dalyviai, tarp jų ir R. G. advokatas, neišreiškė tokio noro (t. 2, b.l. 73). Be to, nuteistosios gynėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nepareiškė jokių pastabų dėl R. G., J. I. Š. ar D. J. apklausų, t. y. kad apklausos atliktos netinkamai, neišsamiai, dėl ko minėtus asmenis reikėtų pakartotinai apklausti.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje reikšmingas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, kurie buvo gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir patikrinti nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde keliamas liudytojų J. I. Š. ir D. J. apklausų, atliktų bylos teisminiame nagrinėjime, ir jų metu gautų parodymų teisėtumo klausimas teigiant, kad jos negalėjo būti įspėtos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., nes liudytojos davė parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija) numatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio kodekso 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Iš 2012-04-17 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad išanalizavus Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu gautus duomenis, padaryta išvada, kad R. G. galimai padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (t. 1, b.l. 3-4). Tai rodo, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas ne J. I. Š. ar D. J., o R. G. atžvilgiu. Liudytojoms šioje byloje nebuvo pareikšti įtarimai dėl kokių nors galimai nusikalstamų veikų padarymo. R. G. advokatas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad J. I. Š. ir D. J., prašydamos apeliantės gauti ir atskleisti informaciją apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį, bendrininkavo su ja padarant nusikalstamas veikas, t. y. sukurstė padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Vien J. I. Š. ir D. J. apklausimas apie jų telefoninius pokalbius su R. G. nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jos davė parodymus apie savo galimai nusikalstamas veikas. Vertinant liudytojų apklausas bylos teisminio nagrinėjimo metu, konstatuotina, kad jos nebuvo apklausiamos kaip veikusios bendrai su R. G. galimai padarant nusikalstamas veikas. Taigi, darytina išvada, kad J. I. Š. ir D. J. davė parodymus ne apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, jos pagrįstai apklaustos remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis liudytojų apklausą bylos nagrinėjimo teisme metu, tarp jų ir įspėjus dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad šiuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. nuostatos, o liudytojų J. I. Š. ir D. J. parodymai pagrįstai pripažinti įrodymais, kuriais nustatytinos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu aspektu taip pat pasakytina, kad pirmosios instancijos teisme J. I. Š. ir D. J. buvo užduodami kai kurie klausimai, susiję su joms inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11, kas laikytina, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. nuostatos. Kita vertus, toks pažeidimas nedaro J. I. Š. ir D. J. apklausų apskritai neteisėtomis, liudytojų nurodytos aplinkybės šioje dalyje nėra susijusios su R. G. pareikštu kaltinimu ir jomis negali būti grindžiama pastarosios kaltė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su R. G. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas pripažino R. G. kalta dėl dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–253/2012, 2K–283/2013). Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2011).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymais, (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto išvada Nr. M 875/11(01), garso įrašais, gautais taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, ir jų suvestinėmis bei kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad R. G. kaltinime inkriminuotu laiku telefoninių pokalbių metu J. I. Š. ir D. J. pranešė apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį prieš tai susipažinusi su (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto išvada Nr. M 875/11(01), nors ne ji surašė šios specialisto išvados. To neneigė ir pati R. G. viso baudžiamojo proceso metu (t. 1, b.l. 92-94, 105-108, t. 2, b.l. 63-65).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistosios pripažinimo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu Lietuvos Respublikos BK 230 str. prasme. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. R. G. inkriminuotu laikotarpiu buvo sudariusi darbo sutartį (duomenys neskelbtini) gydytojos pareigoms vykdyti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 30-34). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. 1R-415 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 2 p. įtvirtinta, kad šios tarnybos paskirtis - pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką specialių žinių panaudojimo srityje, atliekant (duomenys neskelbtini) ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus, diegiant naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdant mokslo tiriamąją ir taikomąją bei metodinę veiklą (duomenys neskelbtini) srityje. Šių nuostatų 6 p. numatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir naujoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-07 įsakymu Nr. 1R-37 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų redakcijoje. Be to, remiantis naujos nuostatų redakcijos 6 p., šios įstaigos savininkė yra valstybė. Pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 2 p., (duomenys neskelbtini) skyrius yra (duomenys neskelbtini) padalinys (t. 1, b.l. 78). Įvertinus tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus uždavinius ir funkcijas, įtvirtintas minėtų nuostatų 8-9 p., tiek (duomenys neskelbtini) atliekamas funkcijas, numatytas (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6 p. (t. 1, b.l. 75-76), nėra pagrindo abejoti, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), t. y. valstybinės biudžetinės įstaigos padalinyje, teikia viešąsias paslaugas, susijusias su paskirtų ekspertizių atlikimu bei kitų priskirtų funkcijų vykdymu. Taigi, konstatuotina, kad R. G. šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Tai, kad ji nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 buvo suteiktose vaiko priežiūros atostogose, nepaneigia padarytos išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad J. I. Š. kreipėsi į R. G., nes žinojo, jog nuteistoji yra (duomenys neskelbtini), kuri gali sužinoti B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį. R. G., būtent pasinaudodama tuo, jog ji yra (duomenys neskelbtini), susipažino su prašoma informacija bei vėliau paskelbė ją tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. G., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo veiksmais diskreditavo tiek valstybės tarnautojo, tiek jam prilyginto asmens vardą, kas yra nelogiška, kadangi šie asmenų statusai nėra tapatūs. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė - valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas - laikytina pertekline, tačiau vien to neužtenka pripažinti, kad procesinis sprendimas savo esme yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nuteistosios elgesys, kai ji, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, susipažino su (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto išvada Nr. M 875/11(01), kurios ji nesurašė, ir pranešė B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį tretiesiems asmenims, yra nesuderinamas su institucijos, kurioje ji dirba, interesais ir neatitinkantis (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. G. kaltinimas dėl jos pažeistų teisės aktų nuostatų yra pernelyg išplėstas, pavyzdžiui, nuteistajai inkriminuotas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 str. reglamentuojamas visas teismo eksperto priesaikos turinys, nors nėra aišku, kokiu būdu ji pažeidė priesaiką toje dalyje, jog turi sakyti teisme tik tiesą ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas.

Pažymėtina, kad vien kaltininko elgesio, neatitinkančio jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pakankama pripažinti nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis yra didelės žalos atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes - į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytas, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K–205/2012). Taigi, ne bet koks valstybės pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.

Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, nuosprendyje nurodytais veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelės neturtinės žalos padarymą valstybei, nepagrįstai apsiribojo vien R. G. neteisėtų veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo, kaip ji pasireiškė, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, laikytina didele.

Vertinant didelės žalos, kaip Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymio, buvimą ar nebuvimą, visų pirma būtina įvertinti R. G. atliktų veiksmų pobūdį. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. G. atliko jai inkriminuotus veiksmus savo pačios inicijuotu neteisėtu elgesiu. Taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę, nustatyta, kad būtent J. I. Š. paskambino R. G. prašydama pasidomėti, kokią B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį konstatavo specialistai (t. 1, b.l. 34-35). Tai rodo, kad minėtos informacijos sužinojimas kilo ne R. G. iniciatyva. Tai, kad ji, susipažinusi su nustatyta B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastimi, vėliau paskambino J. I. Š. ir paskelbė sužinotą informaciją, nepaneigia minėtos išvados. (duomenys neskelbtini) teismo 2011-06-07 specialisto išvadoje Nr. M 875/11(01) nustatyta, kad tirti A. S. palaikai, kuri gimė prieš laiką ir mirė nuo abipusio pūlingo plaučių uždegimo. Į tai nurodo kvėpavimo takų gleivinės paraudimas, kvėpavimo takų spindžiuose rastas putotas skystis, standoki, neelastingi plaučiai, dalis alveolių bronchiolių užpildytos polimorfonuklearais, vietomis su fibrino priemaiša, nedidelė dalis alveolių užpildytos fibrinu, vietomis su monomorfonuklearų priemaiša, emfizemiškai pakitusių alveolių židiniai, pilnakraujystė, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. A. S. lavone mechaninių sužalojimų tyrimo metu nekonstatuota (t. l, b.l. 13-18). Analizuojant R. G. telefoninius pokalbius su J. I. Š. ir D. J., matyti, jog nuteistoji savais žodžiais perpasakojo tretiesiems asmenims sužinotą informaciją apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį. Atkreiptinas dėmesys, kad praėjus kelioms dienoms po telefoninio pokalbio su J. I. Š., nuteistoji, bendraudama su D. J., tiksliai neprisiminė B. S. naujagimio kūdikio mirties priežasties, taip pat pasakė, kad neužsirašė tokios informacijos (t. 1, b.l. 37). Byloje nėra duomenų, kad R. G. pasidarė minėtos specialisto išvados kopiją ar perrašė ją. Šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog nuteistoji susipažino su 2011-06-07 specialisto išvada Nr. M 875/11(01) tik siekdama J. I. Š. pranešti apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį, t. y. vienkartiniam atvejui, neturėdama priežasties vėliau tikslingai įsiminti tokią informaciją ir nesiekdama, kad ji būtų užfiksuota rašytiniame dokumente, kurį turėtų R. G.. B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastis buvo tirta ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11. R. G. paskelbė informaciją asmenims, kurie minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinti įtariamaisiais. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl nuteistosios veiksmų būtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, dėl ko nebūtų galima ištirti visas šiam ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 nei J. I. Š., nei D. J. nebuvo įteikti pranešimai apie įtarimą, susiję su B. S. naujagimio kūdikio mirtimi. J. I. Š. ir D. J. sužinojo šią informaciją atitinkamai 2012-02-01, 16.02-16.03 val., ir 2012-02-06, 20.39 val., kai tuo tarpu J. I. Š. apklausta kaip įtariamoji 2012-02-01, nuo 14.29 val. iki 14.45 val. (t. 2, b.l. 11-12), o D. J. - 2012-02-01, nuo 12.30 val. iki 14 val. (t. 2, b.l. 15-17). Taigi, nuteistoji pranešė J. I. Š. ir D. J. informaciją apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį jau po to, kai joms buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, kurie, kaip minėta, nesusiję su šio kūdikio mirtimi, bei jos apklaustos kaip įtariamosios. R. G. atlikti veiksmai buvo trumpalaikiai, ji paskelbė J. I. Š. ir D. J. informaciją tokio paties pobūdžio klausimu. Nuteistoji, padarydama inkriminuotus veiksmus, užėmė (duomenys neskelbtini) gydytojos pareigas, kas nelaikytina aukštomis pareigomis šioje institucijoje. Byloje nenustatyta, kad dėl R. G. veiksmų buvo padaryta žala kokiems nors asmenims, suvaržytos jų konstitucinės teisės ar laisvės, taip pat nėra duomenų, kad sutriko (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) skyriaus normalus darbas, kokiu nors būdu sumenko šios institucijos autoritetas. Visuomenėje rezonansas yra kilęs dėl atliekamo ikiteisminio Nr. 12-1-02697-11, kuriame įtariamosios pripažintos J. I. Š. ir D. J.. Nagrinėjamoje byloje visuomenės dėmesys atkreiptas būtent dėl to, jog joje figūruoja minėti asmenys, o ne R. G.. Todėl pritartina nuteistosios gynėjui, kad šiuo atveju byloje kilęs rezonansas yra netiesioginis. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. G. savo veiksmais padarė didelės neturtinės žalos valstybei. Šiuo atveju vien atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas negali būti pripažintas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ji padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, jog R. G. diskreditavo eksperto vardą ir sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetą, dėl ko padarė didelės žalos Lietuvos valstybei. Priešingai, analizuojant anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog jos veiksmai buvo tokio pavojingumo, dėl ko būtų sukeltos pirmosios instancijos teismo nustatytos pasekmės, tarp jų atsirado nepasitikėjimas (duomenys neskelbtini) pareigybe ir (duomenys neskelbtini), kaip valstybine institucija.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos 228 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, paskelbdama minėtą informaciją, nenumatė to kaip inkriminuojamų veikų padarymą, nenorėjo pakenkti, sumenkinti (duomenys neskelbtini) autoritetą, padaryti žalą valstybei arba pakenkti ikiteisminiam tyrimui (t. 2, b.l. 64). Įvertinus nuteistosios parodymus, paskelbtos informacijos pobūdį, t. y. kad B. S. naujagimis kūdikis mirė dėl fiziologinių priežasčių, taip pat byloje nustatytas kitas aplinkybes, pripažintina, kad R. G. nesuvokė, jog jos veiksmai yra pavojingi Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme, sukeliantys šiame straipsnyje įtvirtintas pasekmes. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė minėtus nuteistosios parodymus kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. R. G. savo veiksmais nepadarė didelės neturtinės žalos valstybei, priešingai nei tai inkriminuota kaltinime. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog R. G. sąmoningai neleido atsirasti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytiems padariniams. Vien nuteistosios elgesys, neatitinkantis (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, savaime neleidžia konstatuoti jos tyčios padarant piktnaudžiavimus Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. G. parodymus, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti minėtus nusikaltimus, rėmėsi liudytojų G. U. ir J. M. P. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Liudytoja G. U. teisiamajame posėdyje tik parodė apie lankymosi (duomenys neskelbtini) laikinajame archyve tvarką ir tai, jog neatsimena, ar 2012 m. vasario mėn. R. G. buvo atėjusi į darbą. Liudytoja nėra gavusi prašymo iš nuteistosios, jog pastarajai būtų leista pasiskaityti išvadas, tačiau neatsimena, kad ji buvo atėjusi į laikinąjį archyvą (t. 2, b.l. 65-66). Liudytojas J. M. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog R. G. yra jo pavaldinė. Ši nesikreipė į jį, kad galėtų susipažinti su eksperto S. L. išvada. Liudytojas blogai vertina R. G. poelgį, jai nereikėjo to daryti, ji neturėjo šios išvados perduoti kitiems asmenims, neturėjo teisės platinti informacijos. Su R. G. buvo trumpa kalba, kad neteisingai pasielgė, ji sakė, kad pripažino kaltę, labai gailėjosi, sakė, kad tai padarė neapgalvojusi (t. 2, b.l. 66-67). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtų liudytojų parodymais, konstatavo, jo R. G. nebuvo pateikusi nei žodinio, nei raštiško leidimo susipažinti su (duomenys neskelbtini) S. L. specialisto pateikta išvada Nr. M 857/11(01). Tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad R. G., susipažinusi su minėta specialisto išvada ir vėliau paskelbusi jos turinį tretiesiems asmenims, suvokė, jog padarė didelę neturtinę žalą valstybei, kurios, kaip nustatyta, realiai ir nebuvo. Tokiai išvadai neprieštarauja ir bylos rašytiniai įrodymai - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2012-09-04 tarnybinis pranešimas Nr. 10-12-PR5-3720 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012-10-08 raštas Nr. 1.10-33986, kuriuose tik nurodyta, jog nebuvo gauta prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-02697-11 ir nebuvo leista skelbti kokius nors šio ikiteisminio tyrimo duomenis (t. 1, b.l. 54, 56). Taigi, minėti įrodymai niekaip nesusiję nustatant nuteistosios psichinį santykį su darytomis veikomis ir padariniais bei jos galimybe suvokti tuos padarinius. Analizuojant 2012-02-02, nuo 12:38 iki 12:40 val., vykusio telefoninio pokalbio tarp J. I. Š. ir R. G. turinį (t. 1, b.l. 34-35), nustatyta, kad J. I. Š. pranešė nuteistajai, kad telefoninio pokalbio dieną J. I. Š. namuose buvo atlikta krata, ji šiuo metu yra policijoje ir laukia apklausos kaip įtariamoji dėl B. S. naujagimio kūdikio „žūties“, dėl ko J. I. Š. paprašė R. G. sužinoti šio kūdikio mirties priežastį. Šis telefoninis pokalbis neleidžia abejoti tuo, kad J. I. Š. leido suprasti R. G., jog su J. I. Š. yra atliekami procesiniai veiksmai, t. y. vyksta tyrimas, būtent dėl B. S. naujagimio kūdikio mirties. Kita vertus, pastaroji aplinkybė irgi nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, nuteistosios tyčią padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog R. G. veiksmuose nenustatyti inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nusikaltimų būtini požymiai - padariniai (didelės žalos padarymas valstybei) ir kaltė (tyčia). Todėl darytina išvada, kad R. G. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendis, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012-02-01 nusikalstamos veikos) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012-02-06 nusikalstamos veikos), panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, kiti R. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su R. G. inkriminuoto kaltinimo pakeitimu, taip pat R. G. prašymų neišnagrinėjimu, nevertintini, nes šie argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo priimto neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

tenkinti nuteistosios R. G. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, bei priimti naują nuosprendį - išteisinti R. G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamų veikų), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis, kuriomis:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., R. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.

2) R. G. išaiškinta, kad jai paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitas nuosprendžio dalis dėl R. G. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo ir daiktinių įrodymų palikimo saugoti byloje palikti nepakeistas.