- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- A-3037-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03755-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r. o.
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r. o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r. o. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r. o. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. S15-(7-168/2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1A-120 (toliau – ir Muitinės departamento Sprendimas); 3) grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo Muitinės departamentui; 4) įpareigoti Muitinės departamentą pateikti užklausą dėl išsamaus atsakymo apie paimtą prekę T1 Nr. 19LTV400016F9AOE1 iš asmens, vykdančio baudžiamąjį procesą Nr. (duomenys neskelbtini) (vyriausioji tardytoja D. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), dėl atsiradusių naujų įrodymų; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. MGK 2020 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. S-194 (7-168/2020) patvirtino Muitinės departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1A-120, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 18KP-03-272, kuriuo užregistruota 22 256 Eur PVM muitinės nepriemoka, 91 453 Eur akcizas, pareiškėjui ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lodrita“ (toliau – ir vežėjas) paskirta 30 proc. dydžio bauda – 34 113 Eur ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, minėtiems solidariems skolininkams paskirti 3 821 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtą PVM.
2.2. Pareiškėjas nesutinka su šiais sprendimais. Jis Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovininiame tilte 2019 m. gruodžio 19 d. įformino tranzito procedūrą pagal lydraštį T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, jos (procedūros) pagrindu buvo deklaruota prekė – degtinė. Paskirties muitinės įstaiga – Latvijos Respublikos muitinės postas Škirotavos muitinės kontrolės punktas (LV000207). Muitinės procedūros vykdytojas – pareiškėjas. Prekių vežėjas – UAB „Lodrita“. Muitinės procedūros vykdymo pabaiga – 2019 m. gruodžio 29 d. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 7 d. dokumentu Nr. (8.1/03)-2V-1652 kreipėsi į vežėją UAB „Lodrita“ su prašymu paaiškinti krovinio pervežimo aplinkybes. 2020 m. vasario 5 d. dokumentu vežėjas informavo, kad pervežimo metu sugedo transporto priemonė, todėl krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama ir laišku į Latvijos Respublikos muitinės institucijas. Po prekių perkrovimo minėtą transporto priemonę su kroviniu sulaikė Latvijos Respublikos darbuotojai.
2.3. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-03- 272, kuriuo konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 23 d. Muitinės mobilios grupės darbuotojai patikrino transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuėmus plombą muitinės darbuotojai nustatė, kad nėra deklaruotos prekės, nurodytos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.). Skola muitinei atsirado toje teritorijoje, kurioje buvo įforminta prekių tranzito procedūra, t. y. Lietuvos Respublikoje, todėl už skolos išieškojimą muitinei atsakinga Vilniaus teritorinė muitinė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė minėtu sprendimu užregistravo muitinės nepriemoką – 22 256 Eur PVM ir 91 453 Eur akcizą. Už atsiradusį pažeidimą pareiškėjui ir UAB „Lodrita“ paskirta 30 proc. 34 113 Eur bauda ir 3 821 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą PVM.
2.4. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 18KP-03-272 ir apskundė jį atsakovui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad už nebaigtą ginčo procedūrą atsakingas prekių vežėjas, kuris neteisėtai nuėmė muitinės plombą ir perkrovė ginčo krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą. Krovinio vežėjas, siekdamas neteisėtai realizuoti krovinį Latvijos Respublikoje, nusikalstamu būdu bendradarbiavo su prekių siuntėju UAB „Board Zone“. Pagal pareiškėjo turimus duomenis krovinys buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje kaip galimo nusikaltimo objektas ir šiuo metu yra Latvijos Respublikos muitinės zonoje.
2.5. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas turėjo išsiaiškinti nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybes ir kreiptis į Latvijos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigas, atliekančias ikiteisminį tyrimą dėl jo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas tokį vertinimą grindžia tuo, kad šiuo metu nustatyta, jog Latvijos Respublikos muitinės darbuotojų sulaikytos prekės ir Tyrimo protokole (2019 m. gruodžio 23 d.) nurodytos prekės yra tos pačios prekės, kurios buvo deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.). Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą, neištyręs visų skundo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir neįvertinęs visų pareiškėjo prašymų pagrįstumo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, viešojo administravimo subjektams numatantis pareigą motyvuoti priimtus sprendimus.
2.6. MGK kaip ir atsakovas, pareiškėjo skundo nagrinėjimo proceso metu, neteikė užklausos į Latvijos Respublikos muitinės įstaigas, siekiant nustatyti krovinio buvimo vietą. Tokiu būdu ir MGK ir atsakovas pažeidė pagrindinius Europos Sąjungos muitinės kodekso principus ir nepagrįstai vengė gauti alternatyvius tranzito procedūros baigimo įrodymus. Šis esminis procedūrinis pažeidimas sukūrė prielaidas priimti nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės, jog prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.), į paskirties muitinės įstaigą pristatytos nebuvo. Muitinės departamentas neturi pagrindo netikėti kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos muitinės – pateikta informacija, jog šios valstybės muitinės pareigūnų sulaikytų prekių, išvardintų Kratos protokole (2019 m. gruodžio 23 d.), nėra galimybės sutapatinti su prekėmis, nurodytomis tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.). Šiuo atveju nebuvo gauta įrodymų, leidžiančių teigti apie ginčo prekių pateikimą Europos Sąjungos ar trečiosios valstybės muitinei.
3.2. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo prekės buvo sulaikytos Latvijos Respublikoje, neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš minėtos valstybės muitinės pateikto atsakymo, nėra galimybės patvirtinti ginčo prekių tapatumą su sulaikytomis prekėmis. Taigi kompetentinga užsienio valstybės institucija, t. y. Latvijos Respublikos muitinė, pateikė aiškią ir nedviprasmišką išvadą dėl minėtoje valstybėje sulaikytų prekių. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti muitinę pakartotinai kreiptis į Latvijos Respublikos institucijas laikytinas jo gynybine pozicija ir siekiu vilkinti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Ginčo prekių buvimo vieta nėra žinoma, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 124 straipsnio 1 dalies e punkto normą, numatančią skolos muitinei išnykimą, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.
3.3. Tranzito procedūros vykdytojo atsakomybė yra preziumuojama, t. y. procedūros įvykdymo aspektu nėra svarbu tai, kas neįvykdė atitinkamų SMK bei kituose aktuose išdėstytų reikalavimų, ir tuo pačiu tinkamam procedūros įvykdymui neturi įtakos tai, kas (procedūros vykdytojas ar jo įgaliotas asmuo) atliko reikiamus veiksmus. Todėl pareiškėjas, kaip Europos Sąjungos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.) Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovininiame tilte ginčo prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, tranzito procedūros terminas – 2019 m. gruodžio 29 d., procedūros vykdytojas – pareiškėjas, paskirties muitinės įstaiga – Latvijos Respublikos muitinės Škirotavos muitinės kontrolės punktas, krovinys į paskirties įstaigą išleistas plombuotoje transporto priemonėje valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinės mobiliųjų grupių posto pareigūnams 2019 m. gruodžio 23 d. atlikus minėtos transporto priemonės tikrinimą nustatyta, kad transporto priemonėje nėra deklaruotų ginčo prekių, todėl buvo padaryta išvada, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, tinkamai nepabaigta, kaip numatyta SMK 215 straipsnio 2 dalyje, procedūros vykdytojo, šiuo atveju pareiškėjo, pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos.
6. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkto, 134 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 2 dalies, 233 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 2 dalies, 312 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas sprendė, jog paskirties muitinės įstaigai krovinys, deklaruotas tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, nebuvo pateiktas, todėl nebuvo galimybės kroviniui, deklaruotam minėtoje tranzito deklaracijoje, taikyti priežiūros priemonių, taikytinų tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Teismas vertino, kad ginčo prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje 2019 m. gruodžio 24 d., kai tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje buvo užbaigta tikrinimo rezultatu. Prekes paėmus iš muitinės priežiūros, atsirado skola muitinei, todėl pareiškėjas, kaip procedūros vykdytojas, kuris pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies a punktą turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi vežėjo (UAB „Lodrita“) atsakomybę, teismo įsitikinimu, pagrįstai konstatavo, kad nepateikus krovinio, deklaruoto pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies b punktu, UAB „Lodrita“ taip pat laikoma skolininku. Tokiu atveju tranzito procedūros vykdytojas, šiuo atveju pareiškėjas, ir prekių vežėja UAB „Lodrita“, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies a ir b punktais ir 84 straipsniu, pagrįstai įvertinti solidariais skolininkais muitinei.
7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Muitinės departamentas vengė gauti alternatyvius tranzito procedūros baigimo įrodymus, teismas iš bylos duomenų nustatė, jog Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi informaciją, kad sugedus transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sulaikyta Latvijos kriminalinės muitinės tarnybos, kreipėsi į Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos Muitų administraciją su pranešimu, kad Latvijos muitinės institucija yra atsakinga už muito bei kitų mokesčių išieškojimą ir prašymu įregistruoti skolą. Latvijos Respublikos muitinė, atsakydama į minėtą užklausą informavo, kad nėra jokių įrodymų, jog prekės, sulaikytos transporto priemonėje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tos pačios prekės, deklaruotos MRN Nr. 19LTVR400016F9A0E1 deklaracijoje (prekių aprašymas yra toks pat, tačiau prekių kiekis skiriasi). Vilniaus teritorinės muitinės ir Migracijos departamento išvada, kad nėra galimybės patvirtinti ginčo prekių tapatumą su sulaikytomis prekėmis, ir nebuvo gauta jokių įrodymų, leidžiančių teigti apie ginčo prekių pateikimą Europos Sąjungos ar trečiosios valstybės muitinei, yra pagrįsta Latvijos Respublikos muitinės tarnybos gauta informacija, todėl minėtus pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo grąžinti pareiškėjo skundą Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo ir įpareigoti jį pateikti užklausą dėl išsamaus atsakymo apie paimtą prekę T1 Nr. 19LTV400016F9AOE1 iš asmens, vykdančio baudžiamąjį procesą Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai Sprendiniu konstatavo, jog pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 vykdyta Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, todėl jai (procedūrai) pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ginčijamų sprendimų turinį, taip pat sprendė, kad jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
10. Teismas konstatavo, kad tiek Muitinės departamentas, tiek MGK visapusiškai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skunde pateikė naujus įrodymus: Latvijos Respublikos mokesčių ir muitinės policijos departamento Muito bylų tyrimų skyriaus Pirmojo tyrimų poskyrio vyriausios tyrėjos D. K. 2021 m. vasario 22 d. atsakymą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino pareiškėjo argumentų dėl atsakovo atliktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto pažeidimų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad atsakovas vengė gauti alternatyvius tranzito procedūros baigimo įrodymus, yra nepagrįsti, ir juo remdamasis nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Tačiau tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, numatančias pareigą teismui motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė ir nepaaiškino, kodėl, teismo vertinimu, vien tik atsakovo kreipimasis į Latvijos Respublikos muitinės tarnybą šiuo atveju yra pakankamas vertinti, jog atsakovas išnaudojo visas priemones gauti alternatyvius tranzito procedūros baigtumo įrodymus. Teismas iš esmės tik atkartojo atsakovo išdėstytus motyvus, tačiau nepasisakė dėl esminių šios administracinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų argumentų, kuriuos nurodė pareiškėjas. Teismas skundžiamame sprendime nevertinęs ir neištyręs atsakovo priimtų sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms, neatliko teisminės atsakovo priimtų sprendimų kontrolės ir neužtikrino pareiškėjo teisės į teisminę gynybą. Teismas tik formaliai atliko atsakovo priimtų sprendimų vertinimo kontrolę, o ši aplinkybė sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnyje nustatyta tvarka.
12.2. Būtinybė pateikti papildomus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo. Poreikis pačiam pareiškėjo atstovui kreiptis į Latvijos Respublikos muitinės departamentą ir savarankiškai gauti alternatyvius tranzito procedūros baigtumo įrodymus kilo po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo veiksmų. Pareiškėjas, įvertinęs atsakovo atsiliepimo į skundą turinį, sprendė, jog ir šiuo atveju atsakovas laikosi pozicijos, jog viso tyrimo metu nebuvo būtina tenkinti pareiškėjo prašymų gauti alternatyvius tranzito procedūros baigimo įrodymus. Taigi pareiškėjas išnaudojo visas įstatymuose numatytas galimybes netiesiogiai, t. y. teikiant prašymus atsakovui, gauti alternatyvius tranzito procedūros baigtumo įrodymus ir buvo priverstas tai padaryti pats, o šiuos veiksmus galėjo atlikti tik išsamiai susipažinęs su atsakovo pozicija. Pareiškėjas negalėjo pateikti Latvijos Respublikos mokesčių ir muitinės policijos departamento Muito bylų tyrimų skyriaus Pirmojo tyrimų poskyrio vyriausios tyrėjos D. K. atsakymo skundą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kadangi pareiškėjo atstovas kreipėsi į šią Latvijos įstaigą tik 2021 m. vasario 12 d., t. y. likus 12 dienų iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o atsakymas šioje įstaigoje buvo parengtas 2021 m. vasario 22 d., t. y. likus dvejoms dienoms iki teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybių per itin trumpą terminą iki bylos išnagrinėjimo pateikti atsakymą vertėjui, jį išversti ir pateikti skundą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Dėl šių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti pagrįstomis priežastis, dėl kurių nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.
12.3. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai pagrindžia išvadą, jog šiuo metu Latvijos Respublikos muitinės įstaigos atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos kontrabandos. Degtinės butelių, nurodytų CMR ir tranzito deklaracijoje, skaičius yra 12 480 vnt., o tai neatitinka 2019 m. gruodžio 23 d. kratos metu paimtų degtinės butelių skaičiaus – 9 275 vnt. Šio Latvijoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjama paimtų prekių atitiktis muitinei pateiktiems dokumentams. Taigi būtina įvertinti šio ikiteisminio tyrimo metu konstatuotas aplinkybes ir tuo remiantis iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą Mokestinių ginčų komisijoje.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
13.1. Byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės, jog prekės, deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, į paskirties muitinės įstaigą nebuvo pristatytos. Muitinės departamentas neturi pagrindo netikėti kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos muitinės – pateikta informacija, jog šios valstybės muitinės pareigūnų sulaikytų prekių, išvardintų Kratos protokole (2019 m. gruodžio 23 d.), nėra galimybės sutapatinti su prekėmis, nurodytomis tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.). Muitinės departamentas sutinka su teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl muitinės vengimo gauti alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus yra nepagrįsti.
13.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo gauta įrodymų, leidžiančių teigti apie ginčo prekių pateikimą Europos Sąjungos ar trečiosios valstybės muitinei. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog ginčo prekės buvo sulaikytos Latvijos Respublikoje, neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš minėtos valstybės muitinės pateikto atsakymo, nėra galimybės patvirtinti ginčo prekių tapatumą su sulaikytomis prekėmis.
13.3. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovas teisingai nustatė, jog ginčo tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta. Tiek atsakovo Sprendime, taip pat ir Komisijos Sprendime buvo išsamiai aprašyti skolos muitinei atsiradimo pagrindai, taip pat tranzito procedūros vykdytojo bei ginčo prekių vežėjo pareigos ir atsakomybė. Būtent pareiškėjas, kaip Sąjungos tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo.
13.4. Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. 18KP-03-272 detaliai aprašė teisines ir faktines aplinkybes, susijusias su importo mokesčių apskaičiavimu. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių argumentų dėl ginčo prekių muitinės vertės nustatymo ir įregistruotos skolos apskaičiavimo teisingumo, todėl dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
Šalies argumentai
13.5. Pareiškėjo skunde išdėstomas prašymas įpareigoti muitinę kreiptis į Latvijos Respublikos institucijas, atliekančias ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skunde pateiktas atsakymas ir užklausa galėjo būti parengti bei išsiųsti ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, taip pat ir ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pateiktas atsakymas nelaikytinas įrodymu, kuris negalėjo būti teikiamas ankstesnėse ginčo nagrinėjimo stadijose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1A-120, kuriuo nustatyta 22 256 Eur PVM muitinės nepriemoka, 91 453 Eur akcizo mokestis, pareiškėjui ir vežėjui UAB „Lodrita“ paskirtos 34 113 Eur baudos ir 3 821 Eur delspinigių už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, ir Komisijos 2020 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. S15-(7-168/2020), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1A-120, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Muitinės departamentą atlikti veiksmus.
15. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r. o. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad tiek Departamentas, tiek ir MGK pilnai ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reiksmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
16. Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r. o. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms ir aktualiai teismų praktikai.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pareiškėjas prašo prie bylos prijungti su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – Latvijos Respublikos mokesčių ir muitinės policijos departamento Muito bylų tyrimų skyriaus Pirmojo tyrimų poskyrio tyrėjos 2021 m. vasario 22 d. atsakymą. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, pareiškėjo prašymo pridėti ir tirti naujus įrodymus netenkina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos tokia išvada daroma nustačius, kad tokie įrodymai galėjo būti teikiami ir vertinami tiek atliekamo mokestinio patikrinimo metu atsakovui, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai reiškia, jog Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r. o. turėjo visas galimybes šį įrodymą pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė. Be to, jie nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui (iš esmės nepaneigia kompetentingų Latvijos Respublikos institucijų pateiktos oficialios informacijos).
20. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
21. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatos. Pirmosios instancijos teismas ginčui aktualias nuostatas išsamiai išdėstė skundžiamame sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.
22. Byloje nustatyta, kad Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r. o. Vilniaus TM Žirmūnų krovinių poste 2019 m. gruodžio 19 d. įformino tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1, kurioje buvo deklaruota prekė – degtinė. Kaip matyti iš deklaracijos, paskirties muitinės įstaiga buvo nurodyta Latvijos Respublikos muitinės postas „Škirotavas MKP“ (LV000207), tranzito procedūros vykdytojas – pareiškėjas, o prekių vežėjas – UAB „Lodrita“. Tranzito procedūros užbaigimo terminas – 2019 m. gruodžio 29 d. Muitinės mobiliosios grupės pareigūnai, 2019 m. gruodžio 23 d. atlikę transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nuėmę plombą nustatė, kad deklaruoto krovinio tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 transporto priemonėje nėra.
23. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.) nurodytos prekės į paskirties muitinės įstaigą pristatytos nebuvo. Latvijos Respublikos muitinės įstaiga, atsakydama į vietos mokesčių administratoriaus pranešimą dėl skolos išieškojimo ir už skolos išieškojimą atsakingos instuticijos nustatymą nurodė, jog ji nėra atsakinga už skolos išieškojimą, nes nėra jokių įrodymų, kad prekės, sulaikytos Latvijos Respublikos pareigūnų bei išvardintos Kratos protokole (2019 m. gruodžio 23 d.) yra tos pačios prekės, kurios deklaruotos tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 (2019 m. gruodžio 19 d.).
24. Taigi pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą, prekes paėmus iš muitinės priežiūros ir joms patekus į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje, atsirado skola muitinei, todėl Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r. o., kaip procedūros vykdytoja, kuri vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu, pagrįstai pripažinta skolininku muitinei. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Vilniaus TM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, pagrįstai papildomai apskaičiavo importo PVM, akcizų mokestį bei su jais susijusias sumas.
25. Pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalį, Sąjungos tranzitinė procedūra laikoma tinkamai užbaigrta, jeigu procedūros vykdytojas būdu, kuris yra priimtinas išvykimo valstybės narės muitinei, pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose indentifikuojamos prekės: a) dokumentas, kurį patvirtino paskirties valstybės narės muitinė, kuriame indentifikuotos prekės ir kuris patvirtina, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam siuntėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) dokumentas, kurį patvirtino paskirties valstybės narės muitinė, arba muitinės dokumentas, kuris įrodo, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) išduotas trečiojoje šalyje dokumentas su antspaudu arba dokumentas, kurį kitu būdu patvirtino šios šalies muitinė, kuris patvirtina, kad prekės laikomos įtrauktomis į laisvąją apyvartą šioje šalyje.
26. Bylos medžiaga leidžia teigti, jog jokių dokuemntų ar jų kopijų, leidžiančių teigti, kad ginčo prekės buvo pateiktos Europos Sąjungos ar trečiosios šalies valstybės muitinei, Čekijos Respublikos įmonė „Garantrans“ s. r .o. nepateikė. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Latvijos Respublikos muitinės įstaigos pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų 2019 m. gruodžio 24 d. sulaikytos ir 2019 m. gruodžio 19 d. tranzito deklaracijoje T1 Nr. 19LTVR400016F9A0E1 nurodytos prekės nėra tapačios.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jo naudai iš atsakovo visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r .o. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Čekijos Respublikos įmonės „Garantrans“ s. r. o. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.