Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6904-918/2012 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. S., bankrutavusi A. S. firma, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos administratorių biuras, dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo, sprendžiant būtinumo teikti ieškovei paramą klausimą

Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, kadangi jokia prievolė gauti valstybės paskolą studijoms prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo teisės aktuose nėra nustatyta, o teismų praktikoje nurodytos visos protingos galimybės pačiam besikreipiančiam pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis negali būti tiesiogiai suprantamos, kaip kreipimasis vien dėl paskolos studijoms gavimo. Nurodo, jog visas kitas galimybes gauti lėšų pragyvenimui apeliantė yra išnaudojusi. Nesutinka su teismo argumentais dėl mokymosi naštos perkėlimo kitiems asmenims, kadangi ji nuo 2008 m, kuomet tapo studente, visomis vasaromis dirbo užsienyje ir padedant motinai bei močiutei pavykdavo pragyventi ir mokytis. Apeliantė pažymi, kad svarbu yra tai, kad paskola studijoms jai nėra reikalinga, o reikalingos lėšos pragyvenimui. Ji, besimokydama dieniniame skyriuje, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui, todėl, ir nors būdama darbinga, neturi galimybės įsidarbinti. Be to, paramos prašančio asmens pastangos ir galimybės dirbti studijų metu negali būti vertinami kaip argumentai, paneigiantys tėvų pareigą remti pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Sąžiningas pareigos mokytis pažangiai vykdymas negali būti vertinamas kaip vengimas prisiimti mokymosi naštą ir siekis ją perkelti kitiems asmenims, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Teismas visiškai nevertino būtinų sąlygų paramai gauti viseto, neišnagrinėjo ir neįvertino įrodymų apie pajamas bei poreikius, nepagrįstai kritiškai vertino vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodytos kiekvieną mėnesį reikalingos išlaidos maistui, aprangai ir kitos būtinosios išlaidos, todėl pažeidė CPK 177, 185 straipsnius ir neatskleidė bylos esmės. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, nevertino svarbių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tokiu būdu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą.

2. Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą

Nepagrįsti teismo argumentai, kuriais remdamasis teismas sprendė, jog atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą, ir kad reikalaujamos paramos teikimas pablogintų atsakovo turtinę padėtį ir sumažintų galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukrai bei atsiskaityti su kreditoriais. Vaiko tėvo ar motinos kreditoriniai įsipareigojimai negali būti svariu argumentu sprendžiant paramos priteisimo klausimą. Teismas nevertino, jog atsakovo įmonė bankrutuoja nuo 2009 metų, o atsakovas, būdamas darbingu, nesiekia jokiais būdais gerinti savo turtinės padėties, nesiima jokių priemonių ir nededa pastangų turtinei padėčiai pagerinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui teikimo, kai jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose (CK 3.149 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems neturi būti reikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra pilnametės ieškovės tėvas. Ieškovė 2008 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. birželio mėn. studijavo Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Bakalauro studijų programos mokamoje vietoje (t. 1, b. l. 7, 8, 82). Ieškovė turi sveikatos sutrikimą, nuo 2009 metų serga psoriaze (žvyneline liga) (t. 1, b. l. 139). Ieškovės motina - trečiasis asmuo S. S. ir tėvas – atsakovas A. S. turi nepilnametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 60). Atsakovas nedirba (t. 1, b. l. 62-66, 91). Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi A. S. firmai iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 72-73). Atsakovui ir trečiajam asmeniui S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67-69, 78-81), atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, į šį turtą – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį - Kauno apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi (t. 1, b. l. 130-131), įsiteisėjusia 2012 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 132-137), A. S. firmos administratoriui leista nukreipti išieškojimą.

Dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo sprendžiant būtinumo teikti ieškovei paramą pagrįstumo klausimą

Kaip nurodyta, paramos būtinumo pilnamečiam vaikui sąvoka yra vertinamoji, esminės sąlygos CK 3.194 straipsnio 3 dalies normai taikyti yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Šias aplinkybes teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas ir jo poreikius ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-188/2007; Nr. 3K-3-189/2007; Nr. 3K-3-11/2011 ir kt.).

Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė klaidingas išvadas dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių. Apeliantė skunde teigia, jog jokia prievolė gauti valstybės paskolą studijoms prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo nėra nustatyta teisės aktuose, o teismų praktikoje nurodytos visos protingos galimybės pačiam besikreipiančiam pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis negali būti tiesiogiai suprantamos, kaip kreipimasis vien dėl paskolos studijoms gavimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatyta, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybe gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Apeliantė skunde nurodo, jog paskola studijoms jai nėra reikalinga, o reikalingos tik lėšos pragyvenimui, nes ji, besimokydama dieniniame skyriuje, didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui, todėl, ir nors būdama darbinga, neturi galimybės įsidarbinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti būtinumą teikti ieškovei paramą, kadangi ieškovė neįrodė, kad ji net ir mokydamasi neturi galimybių papildomai užsidirbti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė, pradėjusi studijas dar 2008 metais, jeigu jai buvo būtina finansinė parama, turėjo galimybę kreiptis dėl valstybės paskolos studijoms, tačiau ieškovė visų galimybių pačiai pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis neišnaudojo, nesikreipė dėl būtinos valstybės paskolos studijoms, nesidomėjo galimybe studijuoti neakivaizdiniu būdu ir įsidarbinti ir taip derinti studijas. Vertinant išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinę padėtį, turi būti vertinamos ne tik jo realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Ieškovė, kaip minėta, tik tvirtina, kad tokių galimybių neturi (išskyrus aplinkybę, jog 2011 metų vasarą užsienyje užsidirbo apie 3 000 Lt), tačiau jokių duomenų, kad pati savarankiškai ieškojo darbo ar kreipėsi į darbo biržą byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ką ji veikė laisvu nuo užsiėmimų metu. Ieškovė, nurodydama, kad jos pragyvenimui reikalinga suma 1 200 Lt, šios aplinkybės tinkamai neįrodė, kadangi nepateikė teismui poreikių lentelėje nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnio tvarka). Todėl atmestini skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino apeliantės poreikius ir nepagrįstai kritiškai įvertino jos poreikių apskaičiavimo lentelę. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei nepagrindus jos poreikiams reikalingų išlaidų, jai pačiai iš esmės nesistengiant gauti lėšų savo poreikiams tenkinti, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jai parama yra būtina. Todėl atmestini skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, apsprendžiančius būtinybę ieškovei teikti materialinę paramą, bei kad teismas netinkamai taikė CK 3.194 straipsnį.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą

Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad vaiko tėvo ar motinos kreditoriniai įsipareigojimai negali būti viską nulemiančiu argumentu sprendžiant paramos priteisimo klausimą, tačiau pažymi, kad vertinant atsakovo turtinę padėtį į tai būtina atsižvelgti ir įvertinti. Apeliantės teiginiai, jog atsakovas turi galimybę teikti jai paramą, atmestini. Byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, tačiau išmokų negauna. Į atsakovo ir trečiojo asmens S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą bankrutuojančios A. S. bankroto administratoriui leista nukreipti išieškojimą. Be to, atsakovas pirmiausia privalo išlaikyti savo nepilnametę dukterį A. Todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašoma teikti parama sudarytų ženklią atsakovo turto dalį ir tuo pačiu sumažintų atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukrai bei atsiskaityti su jo įsteigtos bankrutuojančios A. S. firmos kreditoriais. Pažymėtina, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo yra pateiktas 2012-03-20 (t. 1, b. l. 3-4), t. y. iškart po Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, leidžianti nukreipti išieškojimą į A. S. ir S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2769-2011, konstatavo, kad individualios įmonės savininko vaikai turi būti įrašyti į bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių sąrašą, nepriklausomai nuo to, kada nutraukta jų tėvų santuoka, ir nepriklausomai nuo to, kad išlaikymas vaikams priteistas po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, tokie reikalavimai turi būti tvirtinami pirmąja eile. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau teigė, kad neturi finansinių galimybių teikti dukrai išlaikymo. Todėl šioje byloje tenkinus ieškinį, ieškovė taptų bankrutuojančios A. S. firmos pirmos eilės kreditoriumi ir, esant kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo galimybėms, taip pat būtų tenkinamas įmonės savininko dukters (ieškovės) finansinis reikalavimas. Todėl aplinkybės, kad ieškovė studijuoti universitete pradėjo dar 2008 metais, tačiau dėl išlaikymo jai priteisimo ji kreipėsi tik 2012 metais ir įsiteisėjus nutarčiai dėl išieškojimo nukreipimo į S. ir A. S. turtą, vertintinos ne tik kaip paneigiančios būtinybę teikti ieškovei finansinę paramą studijų metu, bet ir kaip siekimas išvengti išieškojimo kitų įmonės kreditorių naudai iš S. ir A. S. priklausančio turto. Dėl nurodytų aplinkybių visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalauti, kad atsakovas, turėdamas nekvestionuojamą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai bei pareigą atsiskaityti su jo įsteigtos individualios įmonės – bankrutavusios A. S. firmos kreditoriais, teiktų paramą ir pilnametei dukrai, be motinos ir senelės paramos gaunančiai pajamų iš uždarbių užsienyje vasaros atostogų metu, tačiau siekiančiai, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvų pečių, būtų neteisinga, ir toks reikalavimas neatitiktų CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.