Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui A. S., trečiajam asmeniui S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. S., bankrutavusi A. S. firma, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB Klaipėdos administratorių biuras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra trečiasis asmuo S. S. ir atsakovas A. S. (b.1. 6). Ieškovė 2008 m. rugsėjo mėn. – 2012 m. birželio mėn. studijavo Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Bakalauro studijų programos mokamoje vietoje(b.l. 7, 8, 82). Ieškovė turi sveikatos sutrikimą, nuo 2009 metų serga psoriaze (Žvyneline liga) (b.l. 139). Ieškovės motina - trečiasis asmuo S. S. ir tėvas – atsakovas A. S. turi nepilnametę dukrą A. S.. Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-249-717/2012 dėl santuokos tarp atsakovo ir trečiojo asmens S. S. nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, šioje byloje priimtas dalinis teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovės tėvų santuoka, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei A. S. turtu, dalinis sprendimas neįsiteisėjęs (b.l. 57-61). Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo S. S. nedirba (b.l. 62-66, 77), jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 1901-0287-0408, ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0976-3164, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-69, 78-81), duomenų apie jų vardu registruotas transporto priemones ar tokių nebuvimą proceso dalyviai į bylą nepateikė, tačiau iš byloje esančių nutarčių, susijusių su bankroto bylos A. S. firmai. Iškėlimu, matyti, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė A. S. firmai bankroto bylą (b.l. 85-86). Kauno apygardos teismas 2011-09-26 nutartimi leido bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į A. S. vardu registruotą turtą (transporto priemones) ir į A. S. ir S. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą (b.l. 87-88). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012-03-15 (b.l.132-137) nutartyje konstatavo, kad sutuoktinių turto – individualios įmonės A. S. firma– bendrumo prezumpcija nėra paneigta, nors S. S. ir nurodo, kad sutuoktiniai gyvena skyrium nuo 2007 m. vasario 1 d., santuokos nutraukimo byla inicijuota jau po to, kai bankroto byloje pradėtas nagrinėti klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į savininkų turtą, todėl darytina prielaida, kad A. S. ir S. S., sužinoję apie gręsiantį išieškojimo pagal bankrutuojančios A. S. prievoles nukreipimą į jų turtą, inicijavo santuokos nutraukimo bylą, siekdami vilkinti šio klausimo sprendimą ir išvengti išieškojimo iš jiems priklausančio turto.

Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą nuo 2007-10-06 į teismą kreipėsi tik 2012-03-20, įpusėjus jos bakalauro studijų paskutiniajam semestrui, iš viso ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 53 mėnesius (t.y. 4 metus ir 5 mėnesius). CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai, nurodydamas, kad dukters nurodomu laikotarpiu išlaikymo jai neteikė dėl lėšų stygiaus, tačiau jaučia moralinę pareigą remti dukrą, be to, nenori, kad jo ir trečiojo asmens turtas tektų kitiems asmenims, ne šeimos nariams. Remiantis CPK 140 str. 2 d., bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį pripažino, pasirašė teisingumo ministro patvirtintos formos pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo (b.l. 92). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas turi daug kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, bankroto administratoriaus reiškiamų reikalavimų patenkinimas laikoma viešuoju interesu, o nepagrįstas atsakovo ieškinio pripažinimas gali pažeisti atsakovo (atsakovo bankrutavusios įmonės) kreditorių teises ir pagrįstus interesus, laikytina, kad atsakovo ieškinio pripažinimas prieštarauja viešajam interesui. Tokio ieškinio pripažinimo priėmimas ir bylos nagrinėjimo iš esmės baigimas nevertinant byloje esančių įrodymų neatitiktų CPK 42 str. 2 d. reikalavimų.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą ir kt; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011).

Iš byloje esančios Vytauto didžiojo universiteto pažymos matyti, kad ieškovės studijų metu jos egzaminų sesijų pažymių vidurkis buvo nuo 7,2 iki 8 (bendras studijų vidurkis 7,521), taigi akivaizdu, kad ieškovės studijų rezultatai yra vidutiniški, tačiau galėtų būti įvertinami kaip pažangus mokymasis teismų formuojamos išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo klausimu praktikos kontekste. Vis dėl to pažymėtina, jog vertinant būtinumą priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, privalu atsižvelgti ne tik į prašančio priteisti išlaikymą (paramą) mokymosi rezultatus. Tai, kad ieškovė nebandė Lietuvoje rasti darbo ne visai darbo dienai, mokydamasi mokamoje studijų vietoje nesvarstė galimybės studijuoti neakivaizdžiai ir taip derinti studijas bei darbą, nesidomėjo valstybės teikiamomis lengvatinėmis studijų paskolomis, rodo, kad buvusi padėtis ieškovę visiškai tenkino. Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdyje nurodė, kad prie jos išlaikymo ženkliai prisidėjo jos močiutė, pardavusi turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau ši aplinkybė negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės teisės gauti paramą iš atsakovo ar atsakovo galimybių tokią paramą teikti. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės senelė A. K. savo turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė tik dėl to, kad materialiai remtų ieškovę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris suteikia galimybę gauti palankiomis sąlygomis valstybės paskolą studijoms, viena iš būtinų sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokio ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje (b.l.95 ), ji galimybe gauti valstybės paskolą studijoms nėra domėjusis, galimybės studijuoti neakivaizdiniu būdu ir taip derinti studijas su galimybe įsidarbinti niekada nesvarstė. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas nutarime akcentavo, jog įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius aukštosiose mokyklose, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui būtų galima tik tada, kai šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus savo praktikoje pripažįsta, kad vienas iš kriterijų sprendžiant ar pilnamečiui vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, būtina parama, ar jis yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Įgyvendindamas Konstitucinio teismo 2002 m. sausio 14 d. ir 2007 m. birželio 7 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus, jog konstitucinis valstybės socialinės orientacijos principas, konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės imperatyvas suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi siekti sukurti tokią aukštojo išsilavinimo siekiančių asmenų rėmimo sistemą, kad kiekvienas aukštojoje mokykloje besimokantis asmuo, kuriam reikalinga parama, turėtų galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą, kad tokios paskolos grąžinimo sąlygos nebūtų nepagrįstai sunkinamos, įstatymų leidėjas nuo 2009 m. gegužės 12 d. įsigaliojusio LR Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtino studento teisę gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi LR Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 1 dalimi ir 94 straipsnio 10 dalimi, 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480 patvirtino valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašą. Šios tvarkos 20 punkte numatyta, kad teisę gauti valstybės remiamas paskolas turi aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos, trečiosios pakopos studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Iš pilnamečio asmens, besimokančio aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, nėra reikalaujama paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, kurių šis asmuo objektyviai negalėtų įvykdyti (turto įkeitimo, laidavimo, garantijos ar pan.). Tvarkoje taip pat numatytos galimybės studijų metais apmokėti palūkanas iš valstybės lėšų (55 punktas); atleisti paskolos gavėją nuo paskolos grąžinimo (49 punktas); atidėti paskolos grąžinimą (50-52 punktai). Be to, Tvarkoje numatytas ilgas 15 metų paskolos grąžinimo terminas, prasidedantis po 12 mėnesių nuo atitinkamos pakopos, vientisųjų ar laipsnio nesuteikiančių studijų, kurioms gauta paskola, baigimo, nutraukimo arba paskolos gavėjo išbraukimo iš studentų sąrašų (44 punktas). Įvertinus nuo 2009 m. gegužės mėnesio galiojantį valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo teisinį reglamentavimą, matyti, kad kiekvienas aukštojoje mokykloje besimokantis asmuo, kuriam reikalinga parama, turi galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą, kurios grąžinimo sąlygos nėra nepagrįstai apsunkintos. Be to, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, jog pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, todėl pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pradėjo studijuoti pirmosios pakopos studijų dieniniame skyriuje nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Taigi, studijų metu ieškovė, jeigu jai buvo būtina finansinė parama, turėjo visas galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, tačiau ja sąmoningai nesinaudojo. Taigi, ieškovė, būdama pilnametė, vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją pirmiausiai prisiimtų tėvai ar seneliai, o ne ji pati. Toks ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, jog ji, neišnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje mokamoje vietoje įgyvendinimo finansinę naštą nuo savo pečių siekia pirmiausiai perkelti tėvams ir kitiems asmenims. Vengimas prisiimti įsipareigojimus, lemiantis atsisakymą kreiptis dėl studijų kredito, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, šiuo atveju – tėvui. Tai neatitinka nei Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo prasmės, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CK 3.194 straipsnio 3 dalies formuojamos aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad keletą vasarų uždarbiavo užsienyje, tačiau vengė tiksliai nurodyti gautas pajamas, atskleidė tik apytiksles sumas (2010 m. vasarą teigė užsidirbusi pora šimtų litų, 2011 m. vasarą - apie 3000 Lt), tačiau jų faktinio dydžio jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad mokydamasi mokamoje studijų vietoje net nesvarstė galimybės mokytis neakivaizdžiai, motyvuodama prastesne neakivaizdinių studijų kokybe. Ieškovė teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad pati stengėsi kitokiu būdu gauti pajamų savo poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, Lietuvoje įsidarbinti laikinai, pusei etato, keletui valandų ir pan. ir derinant darbą su studijomis. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ieškovės sveikatos būklė dėl psoriazės ribotų jos galimybes ieškoti darbo, imti paskolą ir pan.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai teigė, jog neišgali teikti ieškovei jos prašomos paramos, nors ieškinį ir pripažino. Byloje nustatyta, jog atsakovas nedirba (b.l.62-66), nuo2012-05-24 yra registruotas Darbo biržoje (b.l. 91), tačiau išmokų negauna. Atsakovui kartu su trečiuoju asmeniu S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Ieškovo ir trečiojo asmens S. S. turimas nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka, šis turtas areštuotas, į jį yra nukreiptas išieškojimas, į jį bankrutuojančios A. S. bankroto administratoriui leista nukreipti išieškojimą. Be to, atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnametę dukterį – ieškovės seserį A. S.. Teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamos paramos teikimas ieškovei iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, kadangi ieškovės prašoma teikti parama sudarytų ženklią atsakovo turto dalį ir tuo pačiu sumažintų atsakovo galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukrai bei atsiskaityti su jo įsteigtos bankrutuojančios A. S. firmos kreditoriais. Teismas daro išvadą, jog reikalauti, kad atsakovas, turėdamas nekvestionuojamą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai bei pareigą atsiskaityti su jo įsteigtos individualios įmonės – bankrutavusios A. S. firmos kreditoriais, teiktų paramą ir pilnametei dukrai, be motinos ir senelės paramos gaunančiai pajamų iš uždarbių užsienyje vasaros atostogų metu, tačiau siekiančiai, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvų pečių, būtų neteisinga ir toks reikalavimas neatitiktų CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikos. Bylos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neturėjo ir neturi galimybės teikti 600 Lt paramą pilnametei dukrai jos mokymosi laikotarpiu Vytauto Didžiojo universitete bei sumokėti 31800 Lt paramos įsiskolinimą.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pilnamečio besimokančio asmens išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“. Ieškovė neteikė į bylą įrodymų, jog ji negali dirbti ir užsidirbti norimoms išlaidoms laisvu nuo mokymosi metu, kad ji tokią galimybę išnaudojo. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovei reikalinga papildoma parama iš tėvo, o šis dėl savo turtinės padėties gali teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano, jog ieškovė, sąmoningai atsisakiusi imti valstybės paskolą studijoms, bet siekianti, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvų pečių, nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, todėl negali būti laikoma pilnamečiu, besimokančiu aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, kuriam reikalinga parama. Atsakovas, jausdamas moralinę pareigą remti pilnametę dukrą ir turėdamas tam lėšų, tą gali daryti nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo.

Nenustačius pagrindo priteisti ieškovei paramą ir paramos įsiskolinimą iš atsakovo, netikslinga analizuoti trečiojo asmens bankrutavusios A. S. firmos bankroto administratoriaus argumentus, susijusius su išlaikymo forma bei aplinkybėmis, nuo kada faktiškai atsakovas nebegyvena su ieškovės motina, bei kas konkrečiai mokėjo už komunalinius patarnavimus.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 14 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14 Lt (keturiolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.