Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.4.1

2021 m. lapkričio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teista 2018 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nemokamai atidirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: ji, 2021 m. balandžio 4 d. apie 23.00 val. kieme, esančiame prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja P. Š. metu, tyčia delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai P. Š. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji P. Š. nugriuvo ant žemės, o gulinčiai P. Š. tyčia spyrė tris kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į dešinį petį, tuo padarė nukentėjusiajai P. Š. poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimus kairio kelio srityje, kairėje plaštakoje, dešinio raktikaulio lūžimą, tokiu būdu nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios P. Š. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. D. apklausta teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad 2021 m. balandžio 4 d. šventė Šv. Velykas namuose su šeima. Su broliu išėjo prie laiptinės parūkyti. Atėjusi P. Š. ėmė jos brolį kviesti pas save ir jie kartu išėjo. Ji išėjo susitikti su drauge Kamile. Po 21 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad atėjusi P. Š. pas mamą į namus reikalavo jos brolio telefono numerio. Mama P. Š. telefono nepasakė, tada P. Š. trenkė jos mamai ir metė į ją nuorūką. Ji grįžo namo, nuėjo pas P. Š., beldėsi, tačiau durų niekas neatidarė, tada išėjo į lauką prie laiptinės. Ji buvo blaivi. Po kurio laiko į lauką išėjo ir P. Š.. Ji P. Š. paklausė, kodėl pastūmė jos mamą. Ji atsakė, kad ir ją gali pastumti ir tą padarė. Po pastūmimo ji nenukrito, fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas, sužalojimų nepatyrė. Ji norėjo susitikusi P. Š. paprašyti, kad P. Š. atsiprašytų jos mamos. Kai P. Š. ją pastūmė, tada ji trenkė P. Š. delnu per veidą ir jai nukritus, trenkė dar du - tris kartus. Įvykio metu ji buvo blaivi, nukentėjusioji buvo išgėrusi. Po jos sudavimo P. Š. į veidą, P. Š. nukrito. P. Š. galėjo krisdama susilaužyti raktikaulį. Kai nukentėjusioji mėgino stotis, nukentėjusiajai įspyrė į galvos sritį, galėjo pataikyti į petį. Kai nukentėjusiąją apstumdė, lauke buvo kartu jos draugė K. O.. K. O. nieko nedarė tik stovėjo. Vaikinų nebuvo, broliai T., E. D. buvo namuose, nepamena ar buvo jie išėję į kiemą. Žino, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas raktikaulio lūžimas. Pripažįsta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nuo jos veiksmų. Anksčiau su nukentėjusiąja konfliktų nebuvo. Po konflikto parėjo namo ir viską pasakė mamai. Išėjusios su mama prie laiptinės nukentėjusiosios neberado. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, jos neatsiprašė. Nukentėjusioji neatsiprašė jos mamos. Nukentėjusiosios veiksmai prieš jos mamą turėjo įtakos jos veiksmams. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios P. Š.. Savo elgesį vertina blogai. Su 53,36 eurų ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutinka. Kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala ji sutinka, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Ji neturi tiek pinigų, kiek prašo nukentėjusioji. Ji viena augina 2 metų 5 mėnesių dukrą I. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Iki vaiko gimimo kelias dienas dirbo, yra dirbusi parduotuvėje „Iki“ ir Jonavos taksi. Šiuo metu ieškosi darbo. Ji registruota Užimtumo tarnyboje, iš ten turi gauti 230 eurų dydžio išmoką. Jos gaunamos pajamos yra vaiko pinigai 111 eurų. Jokio registruotino turto neturi. Gyvena nuomojamame bute kartu su broliu, nuomos mokestis 250 eurų. Už buto nuomą moka bendrai su broliu. Neturi lėšų sumokėti nukentėjusiosios prašomų advokatės atstovavimo išlaidų. Dar ji turi sumokėti ieškinį ligonių kasai, su šiuo ieškiniu sutinka. Ji įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Nukentėjusioji P. Š. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog kaltinamajai ji atleido.

Kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiosios atstovė bei kaltinamoji. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji P. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu ji gyvena kartu su savo seserimi I. Š.. Prieš maždaug pusę metų į butą, esantį priešais jos butą (adresu (duomenys neskelbtini)) atsikraustė nauji kaimynai: mergina vardu A. D. (pavardės jos nežino, jai maždaug 22 metai), jos mažametė dukra ir jos brolis vardu E. D. (pavardės jo nežino, jam maždaug 20 metų). Jiems atsikrausčius į minėtą butą iš jo nuolatos girdisi triukšmas, leidžiama garsi muzika, renkasi pašalinai asmenys. Su minėta kaimyne A. D. ir jos broliu E. D. nei ji, nei jos sesuo I. Š. nebendrauja, tiesiog susitikę laiptinėje su jais pasisveikina ir tiek. 2021 m. balandžio 4 d., ji buvo savo namuose kartu su sese I. Š., dviese šventė Velykas, vartojo alkoholį. Pas kaimynus iš 44 buto eilinį kartą vyko išgertuvės, sklido garsi muzika. Apie maždaug 23:00 val. ji su sese jau ruošėsi eiti miegoti kaip išgirdo kieme prie namo laiptinės merginos (iš garso suprato, kad tai A. D.) rėkimą. Išgirdusi triukšmą ji nusprendė nueiti ir pasižiūrėti kas nutiko. Išėjusi iš laiptinės, prie laiptinės pamatė kaimynę A. D. ir šalia jos stovėjo du jai nepažįstami vaikinai (vaikinus matė pirmą kartą, ji jų neįsidėmėjo, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio), jie visi rėkavo tarpusavyje. Ji priėjusi prie jų paklausė kas čia vyksta. Tada A. D. atsisuko į ją ir pradėjo ant jos šaukti ir sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į veido sritį. Kadangi ji tą vakarą buvo nemažai išgėrusi alkoholio, nuo A. D. smūgio neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant žemės, ant kairio šono. Tuomet A. D. priėjusi prie jos 3 kartus spyrė jai į galvos sritį bei 1 kartą spyrė jai į dešinį petį. Tada vienas iš vaikinų sušoko – “bėgam” ir tada A. D. atsitraukė nuo jos ir jie visi nubėgo. Ji grįžo namo ir apie įvykį papasakojo sesei I. Š.. Joms bekalbant jai (P. Š.) vis labiau pradėjo skaudėti dešinį petį, be to, jai buvo sunku pakelti ranką. Apie maždaug 24.00 val. sesuo I. Š. išgirdo, kad pas kaimynus iš 44 buto atvyko policijos pareigūnai, todėl sesuo išėjo į laiptinę ir pareigūnams papasakojo apie tai, kad A. Š. sumušė ją (P. Š.). Ji pati taip pat pareigūnams papasakojo apie įvykio aplinkybes. Pareigūnams išvykus, jai vis labiau skaudėjo petį, todėl ji nuvyko į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis. Įvykio dieną dienos metu pas juos namuose svečiavosi kaimynas E. D., po kurio laiko jis išėjo, o apie 18.00 val. pas juos namuose trūko vamzdis ir ji nuėjo paprašyti kaimyno E. D. pagalbos, tačiau E. D. buto duris atidariusi E. D. motina pasakė, kad E. D. namuose nėra ir jos apsižodžiavo, tačiau jokių smūgių E. D. motinai ji tikrai nesudavė. Prisimena, kad įvykio metu kaimynė A. D. jos už plaukų tikrai netampė, o tik sudavė smūgį į veidą, 3 kartus spyrė į galvą ir vieną kartą spyrė į dešinį petį (1 t., b. l. 56-59, 62-65, 72-75, 80-83, 84-86).

Liudytoja I. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Minėtu adresu ji gyvena kartu su savo seserimi P. Š.. Minėtu adresu ji gyvena maždaug jau apie 30 metų. Pernai rudenį į butą, esantį priešais jų butą (adresu (duomenys neskelbtini), Jonava) atsikraustė nauji kaimynai: mergina vardu A. D. (daugiau anketinių duomenų ji jos nežino), jos mažametė dukra ir A. D. brolis vardu E. D. (daugiau anketinių duomenų ji jo nežino). Jiems atsikrausčiau į minėtą butą iš nurodyto buto dažnai girdisi triukšmas, leidžiama garsi muzika, renkasi pašalinai asmenys. Su minėta kaimyne A. D. ir jos broliu E. D. nei ji pati, nei jos sesuo P. Š. nebendrauja, tiesiog sutikę laiptinėje su jais pasisveikina. 2021 m. balandžio 4 d., buvo savo namuose kartu su sese P. Š., dviese šventė Velykas, vartojo alkoholį. Pas kaimynus iš 44 buto eilinį kartą vyko išgertuvės, sklido garsi muzika. Apie maždaug 23:00 val. išgirdo kieme prie namo laiptinės triukšmą ir P. Š. nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta. Po kurio laiko P. Š. grįžo ir pasakė, kad ją prie laiptinės sumušė kaimynė A. D., kuri jai (P. Š.) spyrė tris kartus į galvą ir vieną kartą į dešinį petį. Po kurio laiko laiptinėje pasigirdo triukšmas, pažiūrėjusi pro duryse esančią akutę, ji pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Išėjusi į laiptinę ji pareigūnams pasakė, kad jos sesę (P. Š.) ką tik sumušė. Atėję į butą pareigūnai apklausė P. Š., kuri jiems papasakojo apie įvykio aplinkybes. Pareigūnai P. Š. paklausė ar reikia medikų pagalbos, tačiau P. Š. medikų atsisakė. Kaip policijos pareigūnai išvyko, P. Š. pasidarė blogai su sveikata ir jos nuvyko į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur P. Š. buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis. Papildo, kad įvykio dieną pas juos namuose svečiavosi kaimynas E. D. (1 t., b. l. 119-122, 125-128).

Liudytojas E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Jonava. Kartu su juo gyvena jo motina A. D., jo patėvis D. M., jo sesuo A. D. ir jos mažametė dukra I.. Minėtą butą jų šeima nuomojasi nuo maždaug 2020 metų rugsėjo mėnesio. Su aplink gyvenančiais kaimynais nei jis, nei jo šeimos nariai nekonfliktuoja, sutaria gerai, pasisveikina susitikę laiptinėje. Priešais jų butą, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava gyvena dvi seserys vienos iš jų vardas P. Š. (daugiau anketinių duomenų jis jos nežino), kitos sesers nei vardo, nei pavardės jis nežino. Jis su minėtomis kaimynėmis artimai nebendrauja, susitikęs laiptinėje tiesiog pasisveikina. 2021 m. balandžio 4 d., jų šeima dienos metu namuose šventė Velykas. Apie maždaug 16:00 val. jis kartu su savo sese A. D. išėjo prie laiptinės parūkyti. Jiems berūkant iš laiptinės išėjo jų kaimynė P. Š. ir pasikvietė jį į svečius išgerti, jis sutiko. Pas P. Š. namuose jie bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų nebuvo. Apie maždaug 18:00 - 19:00 val. (tiksliai neatsimena) jis grįžo į savo namus. Jam parėjus į namus jis prasilenkė su savo sese A. D., kuri kažkur iš buto išeidinėjo. Maždaug apie 21:00 val. jis išėjo susitikti su draugais, o maždaug po valandos jam paskambino sesuo A. D., kuri pasakė, kad jai skambino jų motina ir pasakė, kad pas juos į butą yra atėjusi kaimynė P. Š., kuri kelia konfliktus. Po kurio laiko jis grįžo namo ir maždaug praėjus 5 min. kažkas pradėjo spardyti jų buto duris (pro durų akutę jis pamatę, kad laiptinėje prie jų buto durų yra 5 nepažįstami vyrai, kurie po kurio laiko nuėjo į kaimynės P. Š. butą). Jis paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jį apklausė ir nuėjo aiškintis aplinkybes į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis iš sesers A. D. sužinojo, kad kai ji rūkė lauke prie laiptinės, buvo atėjusi kaimynė P. Š., tarp jų įvyko konfliktas ir sesuo A. D. kelis kartus įspyrė P. Š. Pats jis šio konflikto nematė, apie įvykį žino tik tiek, kiek jam papasakojo sesuo A. D. (1 t., b. l. 131-134).

Liudytoja K. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. D. yra jos draugė. 2021 m. balandžio 4 d., buvo Velykos ir ji su savo šeima dienos metu buvo namuose. Vakare ji susiskambino su savo drauge A. D. ir jos susitarė apie 19:00 val. susitikti ir pasivaikščioti po Jonavos miestą. Apie maždaug 19:00 val. ji susitiko su A. D.. Vėliau, vakare apie maždaug 22:00 val. (tikslaus laiko neatsimena) A. D. į mobilųjį telefoną paskambino jos mama ir pasiskundė, kad buvo atėjusi jų kaimynė ir ją apstumdė. Tada ji su A. D. nuėjo į A. D. namus ir A. D. mama pasiskundė, kad kaimynė, gyvenanti priešais, (ji jos anketinių duomenų nežino) buvo atėjusi į jų namus ir užsipuolė A. D. mamą, ją lyg apstumdė. Ji kartu su A. D. nuėjo iki A. D. kaimynės, A. D. paskambino į buto duris, tačiau buto durų niekas neatidarė, todėl jos kartu su A. D. išėjo į kiemą parūkyti. Po kurio laiko į kiemą išėjo mergina. Mergina buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, vos pastovėjo ant kojų. A. D. jos paklausė, kodėl ji kabinėjasi prie jos mamos ir, kodėl ji apstumdė A. D. mamą. Mergina (kaip po to suprato, kad tai A. D. kaimynė gyvenanti priešais) stumtelėjo A. D. rankomis ir tada A. D. suėmė rankomis tai merginai už plaukų ir parvertė ją ant žemės. Kai ta mergina gulėjo ant žemės A. D. koja kelis kartus įspyrė tai merginai kažkur į galvos sritį ir atsitraukė nuo tos merginos. Jos tada su A. D. grįžo į A. D. butą ir A. D. savo mamai papasakojo apie įvykį. Kai jos po kurio laiko su A. D. išėjo į kiemą, A. D. kaimynės kieme jau nebuvo. Jos su A. D. išėjo vėl pasivaikščioti, tačiau po kurio laiko vėl paskambino A. D. mama ir pasakė, kad kažkas spardo jų buto duris. A. D. nuėjo namo, o ji pati grįžo į savo namus. Į A. D. ir jos kaimynės konfliktą ji nesikišo, jokių smūgių niekam nesudavė, tik stovėjo šalia, jokių kitų asmenų tuo metu prie laiptinės nebuvo (1 t., b. l. 137-140).

Liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Kartu su ja gyvena jos sūnus E. D., jos dukra A. D., A. D. dukra I. P. ir jos pačios sugyventinis D. M.. Minėtą butą jų šeima nuomojasi nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio. Su aplink gyvenančiais kaimynais nei ji, nei jos šeimos nariai nekonfliktuoja, sutaria gerai, pasisveikina susitikę laiptinėje. Priešais jų butą adresu (duomenys neskelbtini), Jonava gyvena dvi seserys. 2021 m. balandžio 4 d., dienos metu namuose ji su šeimos nariais šventė Velykas. Po pietų (tikslaus laiko neatsimena) jos vaikai išėjo į lauką parūkyti prie laiptinės. Po to į namus parėjo tik jos dukra A. D., ji pasakė kad E. D. į svečius pasikvietė kaimynė, gyvenanti priešais ir E. D. ten nuėjo. Apie maždaug 19:00 val. jos dukra paliko jai pasaugoti savo dukrą ir išėjo į lauką pasivaikščioti su drauge. Vėliau, maždaug 21:00 val. į buto duris kažkas paskambino. Atidariusi buto duris už jų pamatė jaunesnę kaimynę, gyvenančią priešais. Mergina buvo neblaivi ir prašė pakviesti kažkokį berniuką. Ji merginai atsakė, kad jokių berniukų čia nėra ir mergina jai į veidą metė cigaretės nuorūką. Ji merginą nuo savęs pastūmė, liepė jai apsiraminti, tačiau mergina jai sudavė vieną kartą delnu į veidą (pretenzijų merginai nereiškia). Ji uždarė buto duris ir namuose buvęs sūnus T. D. paskambino jos dukrai A. D. ir pranešė apie įvykį. Po kurio laiko namo grįžo jos dukra A. D., kuriai ji papasakojo apie įvykį ir A. D. kažkur išėjo. Po kurio laiko A. D. grįžo namo ir pasakė, kad tarp jos ir priešais gyvenančios merginos įvyko konfliktas, kurio metu ji kelis kartus spyrė merginai. Po kurio laiko namo grįžo sūnus E. D. ir neužilgo kažkas pradėjo spardyti jų buto duris ir E. D. paskambino pagalbos numeriu 112 (1 t., b. l. 143-146).

2021 m. balandžio 5 d. protokolu pareiškimu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 5 d., apie 00.00 val. P. Š. prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje sumušė kaimynė A. D., kuri jai spyrė tris kartus į galvą bei į dešinį petį. Po konflikto P. Š. kreipėsi į medikus, kurie jai nustatė raktikaulio lūžį ( 1 t., b.l.1- 4).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pagal E. D. 2021 m. balandžio 4 d., pranešimą, į atvykusius policijos pareigūnus kreipėsi P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2021 m. balandžio 4 d., apie 23.00 val. prie laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ją sumušė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto (1 t., b. l. 30-32).

2021 m. balandžio 5 d., įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie trečios laiptinės adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (1 t. b. l. 33-36).

2021 m. balandžio 22 d., kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2021 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), kuriuose užfiksuota, kad atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams moteris iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jos bute yra sumušta mergina. Taip pat užfiksuotas pareigūnų ir sumuštos merginos iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis, kurio metu mergina (galimai P. Š.) nurodė, kad ją prie laiptinės sumušė kaimynė, kuri ją parvertė ant žemės ir 3 kartus spyrė į galvą ir į petį (1 t., b. l. 40-42).

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 4 d., 23.56 val. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, kairėje plaštakoje, dešinio raktikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio kelio srityje galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Dešinio raktikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 95-97).

2021 m. gegužės 20 d. akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios P. Š. ir įtariamosios A. D. metu nukentėjusioji P. Š. nurodė, kad konflikto metu A. D. jai sudavė vieną kartą delnu į veido sritį, nuo suduoto smūgio ji nugriuvo, o A. D. jai gulinčiai tris kartus spyrė į galvos sritį ir vieną kartą spyrė į dešinį petį. Įtariamoji A. D. nurodė, kad smūgio į veidą nukentėjusiajai nesudavė (2 t., b. l. 17-21).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios P. Š. parodymai, kur ji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. D., sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į veido sritį, nuo smūgio neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo, tuomet A. D. priėjusi prie jos tris kartus spyrė jai į galvos sritį bei vieną kartą spyrė jai į dešinį petį. Nuvykus į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių jai buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis. Apklausta liudytoja I. Š. parodė, kad grįžusi iš lauko jos sesuo P. Š. pasakė, kad ją prie laiptinės sumušė kaimynė A. D., spyrė tris kartus į galvą ir vieną kartą į dešinį petį. Liudytojas E. D. parodė, kad jam sesuo A. D. pasakė, kad tarp jos ir P. Š. kilo konfliktas, kurio metu A. D. kelis kartus įspyrė P. Š.. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja A. D.. Liudytoja K. O. parodė, kad matė, kaip P. Š. rankomis pastūmė A. D., tuomet A. D. parvertė P. Š. ant žemės ir spyrė kelis kartus kojomis į galvos sritį. P. Š. konstatuotas dešinio raktikaulio lūžimas. Šią aplinkybe patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei jos sveikatos sutrikdymo mastas, kiti objektyvūs bylos duomenys, susiję su pagalbos iškvietimu ir pareigūnų atvykimu (išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro), tarnybiniame pranešime, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija ir proceso veiksmų atlikimo protokole, blaivumo nustatymo teste užfiksuoti duomenys.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, A. D. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. D. 2021 m. balandžio 4 d., apie 23.00 val. kieme, esančiame prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja P. Š. metu, tyčia delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai P. Š. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji P. Š. nugriuvo ant žemės, o gulinčiai P. Š. tyčia spyrė tris kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrė į dešinį petį, tuo padarė nukentėjusiajai P. Š. poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimus kairio kelio srityje, kairėje plaštakoje, dešinio raktikaulio lūžimą, tokiu būdu nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios P. Š. sveikatą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji, suduodama nukentėjusiajai smūgį į galvos sritį, o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, spirdama tris kartus į galvos sritį bei vieną kartą į dešinį petį, suprato, kad kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų A. D. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. D. kaltinama nusikalstamą veiką padariusi būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji apklausta teisiamajame posėdyje šią aplinkybę neigė ir tvirtino, jog veikos padarymo metu buvo blaivi. Prokurorė posėdžio metu prašė iš kaltinimo šalinti aplinkybę, jog kaltinamojo nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi. Nesant byloje patikimų duomenų (alkotesterio parodymų ar kt.), jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. D. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama, kaip neįrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, (BK 11 straipsnis), veika baigta, nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios A. D. asmenybė, o būtent tai, kad ji vieną kartą teista (2 t., b. l. 39 – 41), administracine tvarka bausta, paskutinį kartą 2021 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, (paskirtos baudos nesumokėtos (2 t, b. l. 28-31), yra psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, VŠĮ Jonavos PSPC PSC epizodiškai lankėsi 2015 m. balandžio 7 d. ir 2015 m. balandžio 24 d., (DGN. F92.8 Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai) (2 t., b. l. 34 - 35), šiuo metu nesilanko, nesigydo, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, jos atliktos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad kaltinamoji kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jai atleido, praeityje vieną kartą teista už nesunkių nusikaltimų padarymą, skirti jai prokurorės pasiūlytą laisvė atėmimo bausmę netikslinga. Atsižvelgiant į tai, jog ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajai paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jos elgesiui nepadarė, nes ji ir vėl nusikalto, jai skirtina sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė - areštas, kuri yra tinkama sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajai atsižvelgiant į jos asmenybę, nustatytinas ilgesnis arešto bausmės terminas, nei šios bausmės vidurkis, skiriamas už nusikaltimo padarymą.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė ir paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamosios, kuriai arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jai atleido, jos padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bei į valstybėje vykdomą bausmių politiką, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamosios elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose, t. y. pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad ji nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, skiriant kaltinamajai intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamoji intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Jonavoje.

Nukentėjusioji P. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,36 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 1t., b. l. 105-116). Įvertinus tai, kad P. Š. žalą patyrė dėl nusikalstamų A. D. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala (BPK 109 straipsnis.).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl A. D. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, P. Š. jautė fizinį skausmą. Kaltinamajai delnu sudavus nukentėjusiajai į veido sritį ir nukentėjusiai dėl suduoto smūgio nukritus ant žemės ir gulinčiai tris kartus spiriant į galvos sritį bei vieną kartą į dešinį petį, jai atsirado poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje, dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimai kairio kelio srityje, kairėje plaštakoje, dešinio raktikaulio lūžis. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, turėjo nešioti rankos įtvarą, gydyti sužalojimus, vykti keletą kartu pas ikiteisminio tyrimo tyrėją duoti parodymus, kiekvieną kartą kartodama įvykio aplinkybes išgyventi iš naujo dėl įvykio, patirti neigiamas emocijas. Nukentėjusioji dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo operuota, gydyta Jonavos ligoninėje, taikyta reabilitacija. P. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs raktikaulio lūžimu), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad A. D. nukentėjusiąją sužalojo veikdama tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, tačiau ji yra darbingo amžiaus asmuo, augina dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), nukentėjusiosios P. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatomas 1000 eurų neturtinės žalos dydis, kurią privalo atlyginti šią neturtinę žalą padariusi kaltinamoji A. D.. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą teismas nustatė, kad P. Š. ieškiniu prašė priteisti vaistų ir tvarsliavos pirkimo išlaidas. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės 53,36 Eur žalos atlyginimo įrodytas, nukentėjusioji pateikė įrodymus, kad pirko vaistus, tvarsliavą, todėl tenkintinas pilnai.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1080,47 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 6-10). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. D. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Proceso metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė advokato padėjėja D. G. pateikė prašymą dėl 900 Eur proceso išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 153). Prašyme nurodytais išlaidų pagrindas, teismui buvo pateikti 900 Eur išlaidas patvirtinantys banko dokumentai (2 t., b. l. 154-157). Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu įstatymas numato galimybę pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus A. D. kalta dėl nusikaltimo, teismas vertina, kad P. Š. turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nuspręsdamas dėl jų teismas atsižvelgia į tai, kad P. Š. proceso išlaidas patyrė dėl advokato padėjėjos, kaip jos atstovės dalyvavimo procese, procesinių dokumentų ruošimo, teisinių žinių būtinumo. Nukentėjusiosios nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į tai, kad ji iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, nukentėjusiosios prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai.

Kaltinamajai A. D. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 93-95,97-99) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – CD laikmena su telefoninio skambučio garso įrašu, CD laikmena su vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, CD laikmena su nepilnamečio liudytojo apklausos vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. D. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams paskiriant jai intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Jonava, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti A. D. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. D. išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

P. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) P. Š. neturtinei žalai ir 53,36 Eur (penkiasdešimt tris eurus 36 ct) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. P. Š. 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. D. 1080,47 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 47 ct) turtinei žalai atlyginti.

Palikti galioti 2021 m. liepos 14 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. D. lėšas, esančias AB SEB banke, iki visiško civilinių ieškinių padengimo, laikiną nuosavybės teisės apribojimo mąstą į A. D. lėšas sumažinti iki 3033,83 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - CD laikmeną su telefoninio skambučio garso įrašu, CD laikmeną su vaizdo įrašais, CD laikmeną su nepilnamečio liudytojo apklausos vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).