Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas ir

M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistumai išnykę,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir M. Ž., viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2023-02-16, apie 17.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. B. (2,83 % etilo alkoholio) ir M. Ž. (3,26% etilo alkoholio), veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu vandališkais veiksmais, smurto bei necenzūrinių žodžių vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. Ž. ir M. B., sėdėdami prie stalo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kumščiais trankė per stalą, ko pasėkoje sulaužė stalviršį ir sudaužė ant jo stovėjusius stiklinius indus ir stiklines dekoracijas. Po to M. Ž. be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia rankomis Ž. K. sudavė septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kairio žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvas kaklo kairėje, krūtinėje, dešinėje rankoje, odos įbrėžimus dešinės plaštakos ketvirtame piršte, dėl ko nukentėjusiojo Ž. K. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Iš karto po to M. Ž. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė R. P. į galvos dešinę pusę (prie ausies), tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, o M. B., pribėgęs prie R. P., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į apatinę lūpą, nukentėjusiajam R. P. padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, dėl ko R. P. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta.

Šiais savo veiksmais M. B. ir M. Ž. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2023-02-16, apie 15 val., atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini) kartu su M. Ž.. Atsisėdo prie stalo, prie baro, užsisakė išgerti, maisto. Tarpusavyje gal ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Dėl stalviršio mano, kad buvo atsirėmimas. Apie stalą neprisimena, buvo neblaivus. M. Ž. veiksmų dėl girtumo nepamena. Pripažino, kad tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė į apatinę lūpą R. P.. Taip pasielgė, nes norėjo patraukti, išskirti M. Ž., nenorėjo didesnio konflikto. Žino, kokios sumos nurodytos civiliniuose ieškiniuose. Sutinka atlyginti 500 Eur. Paaiškino, kad buvo galimybė susitaikyti, bet nesusitarė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo visiškai girtas. Neprisimena, tik žino, kad buvo muštynės. Jo striukė buvo suplėšyta. Išgirdo iš draugų, kas įvyko. Girtumas tam įtakos turėjo. Ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino. Dėl civilinių ieškinių palieka spręsti teismui. Kiek bus, tiek atlygins.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. civilinį ieškinį palaikė, prašė iš abiejų kaltinamųjų priteisti 100 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Po tos dienos įvykių jam reikėjo važiuoti pas medikus, savaitę laiko negalėjo dirbti, skaudėjo galvą. Turtinę žalą gali įrodyti – tai, kiek išleido pas medikus. Buvo išrašyta sąskaita 20 Eur. Darė pavedimą. Išrašo posėdžio metu pateikti negali. Neturtinę žalą vertina kitaip, nes galva yra jo darbo įrankis. Jis yra agronomas, konsultuoja didelius ūkius. Buvo padaryti sužalojimai į smilkinį. Buvo lengvas smegenų sukrėtimas, kuris nežinia kada gali atsiliepti. Visą savaitę negalėjo dirbti, galvą skaudėjo, gulėjo namie. Lengvas patinimas buvo tą dieną. Jo sveikata savaitę laiko buvo pašlijusi. Po savaitės jau pagerėjo. Nesidomėjo, kokia yra teismų praktika, kokios sumos yra priteisiamos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. K. palaikė civilinį ieškinį 200 000 Eur sumoje ir prašė priteisti iš abiejų kaltinamųjų. Proceso eigoje vyko žodiniai grasinimai, kuriuos girdėjo ir jo žmona, kad sudegs Ž. K. namai, mašinos. Jo namas yra vertinamas pusantro milijono, o automobilių, kurie stovi kieme, nuo 300 000 iki pusės milijono vertė. Tai yra turtinė žala. Jis daug laiko būna užsienyje, todėl visą turtą pilnai apdraudė. Negali pateikti apie tai įrodymų. Turtinė žala 173,81 Eur, kurią sudaro važiavimas į gydymo įstaigas, vaistų pirkimas, tyrimai. Buvo patinęs žandikaulis. Buvo įtarimas dėl žandikaulio lūžio. Nustatė, kad yra sumušimas ir patempimas. Žandikaulio patinimas praėjo po dviejų savaičių. Bendras fizinis skausmas praėjo tarp trijų savaičių ir mėnesio. Ž. K. yra kelių įmonių savininkas, plėtros vadovas ir dirba per visą pasaulį. Galva yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Jis parašė pareiškimą ir dėl grasinimų.

L. S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-02-16, po pietų, į kavinę (duomenys neskelbtini) atėjo su sutuoktiniu R. P. ir šeimos draugais Ž. K. ir jo žmona. Kada ir kas atėjo į kavinę, ji nestebėjo. Vienu momentu išgirdo, kad jiems už nugaros kažkas pradėjo rėkauti (keiktis necenzūriniais žodžiais), triukšmauti. Atsisukusi, pamatė prie staliuko du nepažįstamus vaikinus. Vienas jų buvo raudona striuke, o kitas – ruda. Išgirdo, kad buvo trenkta į stalą ir pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Kuris iš vaikinų ir ką padarė, nematė. Po kurio laiko vaikinas raudona striuke, ėmė šūkauti į jų pusę, kabinėtis. Suprato, kad jaunuolis yra stipriai neblaivus. Jaunuoliai, išgirdę apie "didžej S.", ėmė argumentuoti "ką tas S., tuoj atvažiuos u. ir jums bus šakės". Po kelių minučių prie Ž. K. priėjo jaunuolis su raudona striuke ir padavė jam telefoną, liepdamas kalbėti su kažkuo. Ž. K. telefono pašnekovui pasakė, kad jiems neįdomu, nėra apie ką bendrauti bei pasiūlė susirinkti savo draugus. Išgirdęs šiuos žodžius, jaunuolis raudona striuke staiga prišoko prie Ž. K. ir kumščiu jam sudavė vieną kartą į kairį skruostą. Po smūgio R. P. atsistojo nuo stalo ir atstūmė tą vaikiną, mėgindamas jį sutramdyti. R. P. tą vaikiną nugriovė ant stalo, o vėliau ir kėdės. Į konfliktą, susistumdymą įsivėlė ir kitas (ruda striuke vilkintis) neblaivus jaunuolis. Tarp visų keturių vyrų prasidėjo stumdymasis (tų dviejų vaikinų, R. P. ir Ž. K.). Vienu momentu S. P. matė, kad kažkuris vaikinas (neprisimena kuris) mėgino pakelti kėdę, bet nepajėgė. S. P. įvykio metu matė vieną smūgį, kurį sudavė vaikinas raudona striuke Ž. K. į galvą. Kaip buvo suduoti kiti smūgiai Ž. K. ir R. P., ji nematė. Po įvykio ant Ž. K. išorinių kūno sužalojimų ji nematė. R. P. po šio įvykio visą savaitgalį skundėsi galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, spengimu ausyse. Pradžioje R. P. smilkinio srityje buvo nežymus patinimas, o apatinė lūpa iš vidinės pusės buvo sužalota (II t., b. l. 63-64).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-02-16, apie 16 val., ji su sutuoktiniu Ž. K. ir kaimynais R. ir S. P. atvyko į kavinę (duomenys neskelbtini). Šiek tiek po 17 val. į kavinę atėjo du nepažįstami vyriškiai. Vienas vyriškis vilkėjo raudonos spalvos striuke, kitas – rudos. Netrukus vyrai tarpusavyje pradėjo bartis, rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Matėsi, kad vaikinai yra girti. E. K. išgirdo, kaip buvo trenkta į stalą ir pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Matė, kad kumščiu (kelis kartus) į stalą trenkė vyriškis raudona striuke. Nuo smūgių stalviršis pakrypo, ant grindų nukrito ir sudužo ant stalo stovėjusios dekoracijos ir stiklinės. Kavinės vadovas M. L., priėjęs prie E. K. stalo, pasakė, kad policija jau yra iškviesta. Besikalbant apie "didžej S." raudona striuke vilkintis vyriškis ėmė argumentuoti "ką tas S., tuoj atvažiuos u. ir jums bus pizda". Po kelių minučių prie stalo priėjo jaunuolis raudona striuke ir Ž. K. padavė mobilaus ryšio telefoną, liepdamas šnekėtis. Su kuo Ž. K. kalbėjo ir apie ką, E. K. nežino, tik išgirdo, kad Ž. K. pasakė: "Savo šunis laikyk prie savęs". Tuomet raudona striuke vilkintis vyriškis pribėgo prie Ž. K. ir užsimojęs stipriai ranka jam trenkė į galvos kairę pusę. Po šio smūgio pašoko nuo kėdės Ž. K. ir R. P.. Jie raudona striuke vilkintį vyriškį nugriovė ant stalo, po to ant kėdės, bandė jį sutramdyti, sulaikyti jo rankas ir kojas. Tuomet prie besigrumiančiųjų pribėgo vyriškis rudos spalvos striuke, mosikavosi rankomis, mėgino suduoti smūgius. Matė, kad kažkuriuo momentu vyriškis raudona striuke R. P. kumščiu sudavė kažkur į galvą ar kaklą. Ar dar kas nors sudavė smūgius, ji nepamatė. Viskas vyko labai greitai. Viso įvykio metu grumtynėse dalyvavę du E. K. nepažįstami vyriškiai ištisai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat skambėjo grasinimai "užmušim, namai sudegs". Raudona striuke vilkintis vyriškis gąsdino u. Berods tuos du girtus vyrus R. P. ir Ž. K. iš kavinės ištraukė. Po šio įvykio Ž. K. skundėsi stipriu galvos skausmu, buvo ištinęs žandikaulis, kraujosruvos ant rankų, krūtinės. Dėl įtariamo žandikaulio lūžimo Ž. K. kreipėsi į medikus ( II t., b. l. 69-70).

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), turi kavinę (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba (duomenys neskelbtini). 2023-02-16, apie 16 val., į kavinę atėjo Ž. K. ir R. P. su žmonomis. Maždaug po valandos į kavinę atėjo M. Ž. ir dar vienas vaikinas, kurio pravardė „G.“ (jo vardo ir pavardės nežino). Matėsi, kad abu buvo neblaivūs. Tarpusavyje jie pradėjo rėkauti, konfliktuoti. M. L. dėl jų triukšmingo elgesio paskambino bendruoju pagalbos telefonu. M. L. išgirdo, kaip M. Ž. pradėjo šaukti, trenkė per stalą ir ant grindų nukrito visi ant stalo stovėję daiktai. Smūgio į stalą nematė, bet suprato, kad tai padarė M. Ž.. Prie staliuko, kur sėdėjo Ž. K. ir R. P. su žmonomis, priėjo M. Ž.. Jis tiesė rankoje laikomą mobilaus ryšio telefoną Ž. K.. Padavęs telefoną, M. Ž. ėjo link baro, bet staigiai apsisuko, pribėgo prie Ž. K. ir ranka jam trenkė vieną kartą į galvą. Tuomet pašoko R. P. ir Ž. K., kurie M. Ž. nugriovė ant šalia stovėjusio staliuko, visi pradėjo mosikuotis kumščiais. Kas, kam ir į kurią kūno vietą sudavė, M. L. nematė. Matė, kad „G.“ pripuolė prie tų trijų besimosikuojančių kumščiais ir norėjo juos atskirti, mosikavosi kumščiais. Ar jis kam nors sudavė, nepastebėjo. Atvyko policijos pareigūnai. M. L. patvirtino, kad po įvykio sulaužyti du stalai, sudaužyti indai ir dekoracijos (I t., b. l. 7-9, II t., b. l. 57-58).

Nukentėjusiojo R. P. su 2023-02-17 pareiškimu pateiktame 2023-02-16 (7.36 min. trukmės) vaizdo įraše "received_(duomenys neskelbtini) " užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 22, 26-29).

Alkoholio matuokliu "Alcotest 7510" 2023-02-16, 18.43 val., M. Ž. nustatytas girtumas 3,26 promilės, 18.36 val., M. B. - 2,83 promilės (I t., b. l. 65-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-02-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Ž. K. nustatytas kairio žando sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kaklo kairėje, krūtinėje, dešinėje rankoje, odos įbrėžimas dešinės plaštakos ketvirtame piršte. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padaryti 2023-02-16 (I t. b. l. 72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-03-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Ž. K. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais (I t. b. l. 79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-02-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (01) konstatuota, kad R. P. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas 2023-02-16 (I t. b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Būtent tokius veiksmus atliko abu kaltinamieji.

Kaltinamųjų M. B. ir M. Ž. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Nusikaltimas yra įrodytas kaltinamųjų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, alkotesterio parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu.

Kaltinamųjų M. B. ir M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Jis ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nevedęs, dirbantis, jauno amžiaus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Kaltinamasis M. Ž. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. M. Ž. praeityje yra teistas šešis kartus, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus, teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirbantis, jauno amžiaus, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį 140,53 Eur sumoje (II t., b. l. 163-164), sutinka atlyginti teismo priteistiną žalą nukentėjusiesiems. Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. B. ir M. Ž. paskyrus bausmę baudą 54 MGL (2700 Eur) dydžio. Prokurorė prašė M. Ž. skirti didesnio dydžio baudą. Teismas sutinka, kad byloje yra M. Ž. neigiamai charakterizuojanti medžiaga, t. y., kad jis jau buvo ankščiau teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau šiuo metu M. Ž. teistumų neturi ir gana ilgą laiką laikėsi įstatymų ir nedarė nusikaltimų, be to jis vienas visiškai padengė Ligonių kasos civilinį ieškinį ir taip pat sutinka atlyginti teismo nustatytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, kas yra svarbu įgyvendinant teisingumą šioje byloje, todėl teismas skiria kaltinamiesiems vienodo dydžio baudas.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. B. ir M. Ž. paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Civiliniai ieškiniai.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Šioje byloje nukentėjusysis R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 23-26). R. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad galva yra jo darbo įrankis; buvo padaryti sužalojimai į smilkinį; buvo lengvas smegenų sukrėtimas, kuris nežinia kada gali atsiliepti; visą savaitę negalėjo dirbti, galvą skaudėjo, gulėjo; šiuo metu jis pasveiko. Šias aplinkybes jis prašo įvertinti, nustatant jam neturtinės žalos dydį.

Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį sudaro 200 000 Eur neturtinė žala ir 173,81 Eur turtinė žala (43,21 Eur medikamentai, 6 Eur Žalgirio klinika už apžiūrą, 0,42 Eur Vilniaus rajono centrinė poliklinika už vienkartines priemones priėmimui, 23,30 Eur Valstybinė teismo medicinos tarnyba už apžiūrą, 100,88 Eur už kurą, vykstant automobiliu į gydymo įstaigas) (II t., b. l. 49–54). Ž. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad proceso eigoje vyko žodiniai grasinimai, kad sudegins jo namus, mašinas; savo namą jis įvertino 1 500 000 Eur; jis turi kito turto, dėl kurio praradimo yra nesaugus; jis buvo sužalotas - buvo patinęs žandikaulis, buvo įtarimas dėl žandikaulio lūžio; jam nustatė sumušimą ir patempimą; žandikaulio patinimas praėjo po dviejų savaičių; bendras fizinis skausmas praėjo tarp trijų savaičių ir mėnesio. Nukentėjusysis nurodė, kad yra kelių įmonių savininkas, plėtros vadovas, dirba per visą pasaulį; jo galva yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Jis taip pat prašo šias aplinkybes įvertinti, nustatant jam neturtinės žalos dydį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad nuo M. B. ir M. Ž. panaudoto fizinio smurto prieš Ž. K., nukentėjusysis važiavo, kreipėsi į medicinos įstaigas. Tai įrodo byloje pateikti gydymo įstaigų, degalinių kvitai (II t., b. l. 49-51), todėl teismas priteisia solidariai iš M. B. ir M. Ž. 173,81 Eur nukentėjusiajam Ž. K. būtent tiek, kiek prašoma civiliniame ieškinyje turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra labai įvairi. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 1158,48 Eur (4000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis Nr. 2K-469/2010), 4344,30 Eur (15000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-27 nutartis Nr. 2K-181/2012), 2896,20 Eur (10000 Lt), 2316,96 Eur (8000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis Nr. 2K-25-942/2015), 5000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis Nr. 2K-377-222/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. B. ir M. Ž. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų R. P. ir Ž. K. sveikatą. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad konfliktas įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (2023-02-16), nukentėjusiesiems su savo sutuoktinėmis atvykus į kavinę praleisti laiką, ir užpultiems be jokios priežasties. Kita vertus, teismas nenustatė, kad R. P. ir Ž. K. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai fiziniai sužalojimai. Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sveikata savaitę laiko buvo pašlijusi. Po savaitės jau pagerėjo. Toks laikas nelaikytinas kaip itin didelis. Nukentėjusysis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad buvo sužalotas, patinęs žandikaulis, buvo įtariamas žandikaulio lūžis, bet nustatytas sumušimas ir patempimas. Žandikaulio patinimas praėjo po dviejų savaičių. Bendras fizinis skausmas praėjo tarp trijų savaičių, mėnesio. T. y. nukentėjusieji visiškai pasveiko. Tai, kad Ž. K. draudžia savo turimą turtą tik po padaryto nusikaltimo prieš jį, nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlygimą, kuris būtų susijęs su nukentėjusiojo turto verte ar draudimo suma, nes šioje byloje kaltinamieji nėra kaltinami su galimo turto praradimu susijusiais nusikaltimais.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Iš kaltinamųjų M. B. ir M. Ž. solidariai nukentėjusiajam R. P. ir Ž. K. priteistinas kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Būtent toks neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks nukentėjusiųjų nurodytus motyvus dėl neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusieji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jiems gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 140,53 Eur žalos (1 t., b. l. 90-92), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 93), kaltinamasis M. Ž. atlygino (II t., b. l. 163-164).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę baudą 54 MGL (2700 Eur). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę bausmę baudą 36 MGL (1800 Eur).

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę baudą 54 MGL (2700 Eur). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirti galutinę bausmę baudą 36 MGL (1800 Eur).

R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. ir M. Ž. solidariai priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. B. ir M. Ž. solidariai priteisti 173,81 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.