- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- T-2467-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00397-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 93-563 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 6 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 35 iki 33 balų. Nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas – už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą 21 kartą skatintas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – dirba (duomenys neskelbtini). Nuostata į darbą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
E. K. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 6 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 25 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą paskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą E. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Spręsdamas dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, pataisos įstaigoje net du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, be to, už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis jam taip pat buvo paskirta drausminė nuobauda, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra itin aktualus. Priešingai, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo nuosekli neteisėto elgesio korekcija, vertinant laisvės atėmimo bausmės laikotarpį stebima tik nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, nuo kurio padarymo yra praėjęs pakankamai trumpas laikotarpis, ir nors nuteistasis po paskutinės paskirtos nuobaudos aštuonis kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau šios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bendrame nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos kontekste, šiuo metu dar nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas tik dviem balais sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 33 balai pagal „OASys (2018 m. gegužės 10 d. atlikto rizikos vertinimo balas buvo 35), dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 33 balų sudaro net 28 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti, juolab, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, taip pat nustatomi kriminogeniniai veiksniai suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-563 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 93-563 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.