- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-851-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00397-2008-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. G. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendis pakeistas – E. G. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį savo sprendimą, Komisija nurodė, jog E. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai, jis už stropų darbą ir pavyzdingą elgesį skatintas 24 kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, siekia prasmingo užimtumo - dirba, yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. Taip pat Komisija pažymėjo, kad E. G. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė skirtas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą. Teismas padarė išvadą, jog E. G. daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendė, jog ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. E. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis, tik atvykęs į pataisos namus, sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, dirbo nuo 2010 m. vasario mėn. iki pat šios dienos. Per tą laiką buvo 24 kartus paskatintas. Galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistojo teigimu, jis turi aiškų planą, ką turi daryti išėjęs į laisvę (dirbti, pasirūpinti ligota mama), yra viską apgalvojęs.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. skundas tenkintinas.
6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 paskirtos bausmės), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. G., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog E. G. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog E. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuris yra 25 balai, sudaro 23 dinaminiai (t. y. tokie, kurie dar gali būti panaikinti) balai, išlieka jo nusikalstamam elgesiui įtaką darantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat teismas pažymėjo, kad skundo autorius bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka. Dar žemesnės instancijos teismas vertino ir tai, kad E. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą - nužudymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Vertindamas nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, sunkumą ir pobūdį, apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad nusikaltimas yra smurtinis, E. G. jį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo tarpu pataisos įstaigoje nuteistasis buvo kartą baustas drausmine tvarka už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, taip pat tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Tai leido apylinkės teismui padaryti išvadą, kad nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nesupranta tokio elgesio sukeltų padarinių, ir dėl to suabejoti tuo, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat teismas nurodė, kad nuteistasis iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, dėl problemų yra linkęs kaltinti kitus. Motyvuodamas sprendimą atisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti E. G., žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į skundo autoriui paskirtos neatliktos bausmės dalį.
9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis E. G., jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino E. G. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą.
10. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Aplinkybės, susijusios su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu, kaltininko pozicija dėl kaltės, gali būti vertintinos, tačiau tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė E. G. įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui, sunkumui ir pavojingumui bei baudžiamąją bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme nuteistojo išreikštai pozicijai dėl savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, nurodo besigailintis dėl ja sukeltų pasekmių.
11. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos E. G. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad E. G. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Be to, šiuo metu nuteistasis E. G. yra atlikęs 12 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 4 d.), neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 5 mėnesiai ir 15 dienų, todėl daroma išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta itin žymų laikotarpį.
12. Tinkamos E. G. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuteistojo padaryti pažeidimai ir už juos skirtos drausminės nuobaudos rodo, kad viso bausmės atliko metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Taip pat sutiktina, jog jie yra itin grubūs bei, įvertinus jų pobūdį nuteistojo įvykdyto nusikaltimo kontekste, leidžiantys spręsti, kad E. G. pakankamai ilgą laiko tarpą nebuvo padaręs tinkamų išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio ir dėl jo atsiradusių pasekmių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinį kartą drausmine tvarka už alkoholio vartojimą nuteistasis buvo baustas 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. daugiau nei prieš dvejus metus, ir nuo to laiko nei analogiško, nei kitokio pobūdžio nusižengimų nepadarė. Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis suvokia, jog alkoholio vartojimas buvo vienas iš veiksnių, kuris įtakojo nusikaltimo, už kurį jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, padarymą. Tai rodo, jog jis sugeba identifikuoti pagrindinį veiksnį, kuris skatino jo nusikalstamą elgesį, nemenkina jo įtakos. Svarbu paminėti ir tai, kad siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimą, kaip vieną iš veiksnių, galinčių paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, E. G. lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai.
13. Tuo tarpu nuo to momento, kai E. G. kitų tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlikusių asmenų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, praėjo beveik septyneri metai ir daugiau jo agresyvaus elgesio ar savitvardos praradimo apraiškų fiksuota nebuvo. Taip pat E. G. lankė konflikto sprendimo grupę. Socialinio tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad šiuo metu skundo autoriaus savitvardos problemų nestebima. Įvertinusi nuteistojo pataisos namuose įvykdytų nusižengimų padarymo laiką, taip pat tai, kad, jis dalyvavo programose, skirtose kovoti su alkoholio vartojimo problema bei spręsti kylančius konfliktus konstruktyviais būdais, o ne imantis fizinių veiksmų - smurto panaudojimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai, šiuo atveju negali užkirsti kelio lygtinio paleidimo E. G. taikymui. Be to, pažymėtina, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie padarė nusikalstamą veiką, už kurią atliko laisvės atėmimo bausmę, būdami apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, viso lygtinio paleidimo metu privalo nevartoti tokių medžiagų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Priešingu atveju teismas gali panaikinti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, lygtinio paleidimo metu E. G. bus įpareigotas nevartoti alkoholio, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam laikantis šio įpareigojimo, esmingai sumažins jo riziką įvykdyti naują nusikalstamą veiką.
14. Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog E. G. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra žema – pagal OASys metodiką nustatyti 25 balai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, šios rizikos vertinimo balų skaičius viso bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėjo, kas neabejotinai atspindi E. G. dėtas pastangas. Pirminio vertinimo, atlikto 2016 m. sausio 14 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 50 balų, kas reiškia, jog nuteistasis priklausė vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Vėliau – 2017 m. gruodžio 7 d. - nustatyti 37 balai, 2018 m. gegužės 10 d. - 35 balai, 2018 m. spalio 22 d. -33 balai, 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. spalio 7 d. - 27 balai. Nors apylinkės teismas teisus teigdamas, jog vis dar išlieka aktualus nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog nuteistajam nustatoma 4 kartus daugiau jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog E. G. riziką pakartotinai nusikalsti mažina šie veiksniai – teigiama darbinė motyvacija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir finansinių įsipareigojimų neturėjimas.
15. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog atlikdamas bausmę nuteistasis ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, siekdamas palankaus komisijos, o vėliau ir teismo jam sprendimo, bet ir dirbo (motyvaciją dirbti išreiškė iš karto atvykęs į pataisos namus), įgijo dvi specialybes. Tai rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką leido turiningai, prasmingai ir pozityviai. Be to, nuteistojo naudai vertintina ir tai, kad jis įkalinimo įstaigoje nedalyvavo veiklose, kurios galėtų turėti įtakos nusikalsti, nesilaikė subkultūros tradicijų, sutiko su jo atžvilgiu vykdoma priežiūra, suprato, kad ji gali būti naudinga, buvo net dvidešimt keturis kartus skatintas. Neabejotina, jog įgūdžiai bei žinios, įgytos aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokantis bei dirbant, nuteistajam bus naudingos ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Spręsdama dėl E. G. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad jis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, finansinių įsipareigojimų, kurie galėtų tapti jam papildoma finansine našta. Be to, nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais - mama bei seserimi, kas taip pat gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio jo nusikalstamumo.
16. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį E. G., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog jis nusikalto ir buvo nuteistas pirmą kartą, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti E. G. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
17. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas - patvirtinamas Komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti nuteistojo E. G. skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.