Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams J. J., T. J., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 21R1-250 (AG1-206/12-2022) panaikinimo (pareiškėjai J. J., T. J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės. Taigi teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikydamasis visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau – ir Žemės mokesčio įstatymas). Žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis). Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.). Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (Tvarkos aprašo 1 punktas). Tvarkos aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Tvarkos aprašo 2 punktas).

Tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad kai Tvarkos apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Tvarkos apraše nurodyta informacija. Tvarkos aprašas detaliai reglamentuoja nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar nuomininkai (naudotojai) apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Sąrašo keitimo tvarkos ir sąlygų Tvarkos apraše nėra numatyta. Taip pat Tvarkos apraše nėra numatyta detalių kriterijų, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam.

Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė nenaudojama žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu.

Tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Tvarkos aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją). Sąrašus, sudarytus pagal Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (Tvarkos aprašo 8 p.), kuris, gavęs iš seniūnų Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui (Tvarkos aprašo 9 punktas). Per 15 darbo dienų nuo tokio Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos jis paskelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku pranešama įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu ir šio įsakymo nuorašas pateikiamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Tvarkos aprašo 10 punktas).

Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai ir užtikrinti, kad žolės aukštis nebūtų didesnis nei 12 cm. Nesilaikant šių reikalavimų žemės sklypų savininkai ir valdytojai privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą. Pripažintina, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad jose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-978-261/2018).

Kriterijai, kurių nors vieną atitikus žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu ginčo Žemės sklypą įtraukė į Sąrašą. Būtent Aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kaip nurodyta Tvarkos aprašo 8 punkte, pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus ir iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais ir turima išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2022 m. liepos 5 d. Nenaudojamos žemės faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 16-8-230 ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. Nenaudojamos žemės faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. 16-8-314, vaizdine medžiaga. Nustatyta, kad 2022 m. liepos 5 d. patikrinimo akte nurodyta: sklypas neprižiūrimas, nešienaujamas. Pažeidimą atitinkančios Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos: 7.1 papunktis – valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.3 papunktis – priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Minėtas aktas prie Įspėjimo nebuvo pridėtas, tačiau Įspėjime nurodyta, kaip galima su juo susipažinti. Įspėjime nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus ir nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visame sklype, apie reikalavimų įvykdymą informuoti raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat informuota, kad suėjus nurodytam terminui bus atliekamos pakartotinės apžiūros, po kurių bus priimamas galutinis sprendimas dėl pareiškėjų žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą.

Pareiškėjai nurodė, kad jie negavo 2022 m. liepos 7 d. rašto, nes ant įteikimo pažymos yra ne J. J. parašas. Teismas pažymi, kad iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad Seniūnijos 2022 m. liepos 7 d. raštas Nr. 16-2-1670 adresuotas J. J. buvo įteiktas 2022 m. liepos 27 d., o T. J. siųstas raštas Nr. 16-2-1669 grįžo neįteiktas ir pakartotinai 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo siųstas neregistruotu paštu ir adresatui įteiktas 2022 m. rugsėjo 9 d. Teismas kritiškai vertintina pareiškėjos J. J. teiginius, kad ant įteikimo pažymos neva tai yra ne jos parašas, nes nustatyta, kad atsakovė pati neįteikinėjo rašto asmeniškai, o tai darė per profesionalią siuntų pristatymo paslaugas teikiančią įmonę UAB „Samus“, kurių teikiamomis paslaugomis ir jų kokybe atsakovė pasitiki.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai žemės sklypą valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal LR civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Taigi siekiant informuoti žemės sklypų savininkus, kai žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės pagrindais, pakanka informuoti vieną iš savininkų, idant informavimo procedūros būtų atliktos tinkamai. Kaip jau nustatyta, pareiškėja J. J. apie ketinimą žemės sklypą įrašyti į sąrašą buvo informuota 2022 m. liepos 27 d., taigi sutinkamai su CK 3.92 straipsnio nuostata, teismas laiko, kad T. J. taip pat 2022 m. liepos 27 d. buvo informuotas apie susidariusią žemės sklypo priežiūros situaciją.

Be to, būtina pažymėti ir tai, kad Aprašo 3 punktas numato, jog kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Byloje nėra paneigta, jog atsakovė visą informaciją paskelbė nurodytoje interneto svetainėje.

Pareiškėjai nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. atliktas antras patikrinimas yra nesavalaikis, nes Šilainių seniūnija negalėjo daryti antro patikrinimo 2022 m. rugpjūčio 9 d., nes nebuvo pasibaigęs 30 dienų nustatytas terminas, todėl šis patikrinimas laikytinas negaliojančiu. Teismas pažymi, kad pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 9 d., tai yra praėjus daugiau nei 30 kalendorinių dienų nuo pirmo patikrinimo (2022 m. liepos 5 d.), todėl pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų žemės sklypo nuolatinė nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota žemės sklypo ne vienkartinių apžiūrų, atliktų 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d., metu, apžiūros rezultatus fiksuojant minėtuose Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, jog Žemės sklypas neprižiūrimas, nešienaujamas. Pažeidimai atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3 papunkčius.

Taigi pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtino, kad Žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3 papunkčiai, taigi pareiškėjai pažeidė šių papunkčių reikalavimus, o Šilainių seniūnijos nustatyti ne vienkartiniai Žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, neabejotinai atitiko Aprašo 4.7 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu Žemės sklypas ginčijamu įsakymu buvo trauktas į Sąrašą, nes akivaizdu, jog tai yra nuolat neprižiūrėtas žemės sklypas (Aprašo 4 punktas).

Teismo vertinimu, Savivaldybės administracijai priimant ginčijamą įsakymą, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių žemės sklypo nepriežiūros faktą, ir atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis). Teismas pažymi, kad lyginant seniūnijos ir pareiškėjų pateiktas nuotraukas akivaizdžiai matomi tie patys naujų namų kvartalo pastatai esantys gretimuose sklypuose, todėl nėra pagrindo abejoti žemės sklypo patikrų metu seniūnijos darytomis nuotraukomis, kadangi jos atliktos tinkamoje vietoje, jose fiksuota žemės sklypo būklė, ir kaip pareiškėjai teigia nuotraukos darytos maždaug porą savaičių po žemės sklypo šienavimo, tad nėra pagrindo abejoti ir nuotraukų padarymo ir žemės sklypo apžiūrų datomis.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte įtvirtintas reikalavimas nuolat užtikrinti švarą ir tvarką. Nors pareiškėjai, reaguodami į pranešimą dėl netvarkingo sklypo, jį aptvarkė ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakovei tai patvirtinančius duomenis (foto nuotraukas), tačiau apie nuolatinę sklypo priežiūrą jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl pareiškėjų teikiami argumentai ir įrodymai niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog žemės sklypas buvo tvarkomas sistemingai, taip kaip tai numato teisės aktai, šio žemės sklypo nepriežiūrą patvirtina Seniūnijos atliktų žemės sklypo apžiūrų metu padarytos fotofiksacijos, kuriose akivaizdžiai matyti daugiau nei keletą savaičių nepjauta žolė ir kiti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai, nurodyti aktuose (b. l. 96-99, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-206/12-2022). Teismas pažymi, kad taip pat iš pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad į teritoriją laisvai ir netrukdomai gali patekti pašaliniai asmenys, tą pripažįsta ir patys pareiškėjai, kurie pripažino aplinkybę, kad pašaliniai asmenys jų sklypą teršia įvairiomis atliekomis, taip pat pareiškėjai nurodė, kad dėl paviršiaus nelygumų sunku vienodai nupjauti, kad žolės aukštis būtų 10-12 cm, dalis šakų palikta ant išvažinėtos dalies, kad nebūtų važiuojama per sklypą, tai prieštarauja pačių pareiškėjų pozicijai, kad žemės sklypas buvo tvarkingas ir įtrauktas į Sąrašą nepagrįstai. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 12 d. informavo atsakovą, kad žolę nupjovė, negali būti vertinama kaip tinkama ir nuolatinė žemės sklypų priežiūra.

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog vien tai, jog pareiškėjai nesutinka su ginčijamą įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, nėra pagrindas naikinti Ginčijamo įsakymo dalį ir tokį įsakymą laikyti neatitinkančiu numatytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administracinio akto turiniui (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis).

Taigi, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, neviršydamas jam priskirtos kompetencijos ir nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų, Pareiškėjų žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį ir pateiktas vaizdines priemones, o tai duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Visa tai apibendrinus ir įvertinus, panaikintinas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 21R1-250 (AG1-206/12-2022) ir pareiškėjų J. J. ir T. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 21R1-250 (AG1-206/12-2022).

Pareiškėjų T. J. ir J. J. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 ,,Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuriuo į nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.