Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. S. pareiškimą, suinteresuoti asmenys skolininkas K. P., V. P., antstolis Kęstutis Košys, dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys K. P., V. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Suinteresuotas asmuo antstolis Kęstutis Košys pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio Antstolio Kęstučio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0118/16/02159 pagal Šilalės rajono notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-6549, išduotą 2016-10-26, dėl 2784,47 Eur išieškojimo iš skolininko K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas 3 eilės išieškotojos - B. S. naudai. Skolininko sutuoktinės vardu įregistruoti du žemės sklypai, įgyti santuokos metu: Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,5800ha, unikalus Nr. 8744-0001-0004; Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,7300 ha, unikalus Nr. 8744-0001-0003. 2016-11-14 antstolis surašė turto arešto aktą Nr. S16-28274, kuriuo areštavo minėtus žemės sklypus.

2016 m. gruodžio 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1044-761/2016 nustatyta, jog skolininkui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, ½ 0.5800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 8744-0001-0004, 0.7300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 8744-0001-0003, esančių (duomenys neskelbtini) Antstolio pasiūlymu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

2017 m. rugsėjo 27 d. išieškotojai B. S. siųstame rašte Nr. S17-23406, antstolis išreiškė nuomonę, kad tikslinga nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios būtų galima realiai įvykdyti išieškojimą - 0.5800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 8744-0001-0004 bei atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant ½ turto dalį visam antstolio areštuotam skolininko ir jo sutuoktinės turtui, būtų neįgyvendinama CPK 667 straipsnio 4 dalyje numatyta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti turto dalį taip, kad iš jos būtų galima išieškoti. Visam turtui nustačius skolininko nuosavybe ½ turto dalį, t.y. po ½ dalį abiejų sklypų ir skolininko sutuoktinės sąskaitose esančių lėšų, nebūtų realiai įmanomas skolos išieškojimas iš areštuotų žemės sklypų – ½ dalies sklypo realizavimas praktiškai būtų sunkiai įgyvendinamas, tuo tarpu nustačius skolininko turto dalį bendrame turte - visą žemės sklypą (unikalus Nr. 8744-0001-0004), iš tokio turto išieškojimas galėtų būti realiai įmanomas ir įgyvendinamas. Taip pat, būtų apsaugotas ir skolininko, ir jo sutuoktinės interesai, kadangi iš kito žemės sklypo (unikalus Nr. 8744-0001-0003) išieškojimas nebūtų vykdomas.

Iš vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio matyti, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-42/2006, 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010, CK 3.115 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas K. P. ir V. P. yra sudarę santuoką, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog minėti žemės sklypai būtų asmeninė kurio nors iš sutuoktinių nuosavybė, todėl, remiantis įstatymo prezumpcija, nurodytas turtas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Pažymėtina, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

Teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju byloje, skolininkui nustačius realiają turto dalį, tai yra mažesnio ploto– 0,58 ha žemės sklypą, o suinteresuotam asmeniui V. P. palikus 0,73 ha žemės sklypą bus pasiekti CPK 667 str. nustatyti tikslai vykdant išieškojimą, nebus pažeisti suinteresuoto asmens V. P. interesai. Ši aplinkybė vykdant išieškojimą pripažintina svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių priin principo taikymo. Todėl nustatytina realioji skolininkui K. P. priklausati turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavbėje, tai yra, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,5800 ha ploto žemės paskirties žemės sklypas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti realiają turto dalį, kad suinteresuotam asmeniui – skolininkui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 0,5800 ha ploto žemės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.