- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-207-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01334-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“
- Ieškovas
- Scania Finans Aktiebolang
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Scania Finans Aktiebolang pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PolarLine“ iškelta bankroto byla bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PolarLine“ vadovo A. Ž. pareiškimą atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Falck Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Trailer Rental“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Scania Finans Aktiebolang kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PolarLine“. Ieškovas nurodė, kad atsakovės bendra įsipareigojimų suma jam yra 789 037,36 Eur, susidedanti iš: 96 127,89 Eur dydžio pradelstų mokėjimų pagal tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas finansinės nuomos (lizingo) sutartis (toliau – Sutartys), pagal kurias ieškovas įsigijo ir perdavė atsakovei naudoti 13 krovininių automobilių (vilkikų) (toliau – ir transporto priemonės), 486 335,13 Eur transporto priemonių neapmokėtos išpirkimo vertės, 30 658,83 Eur negautų pajamų (pelno palūkanos), 18 702,43 Eur pradelstų įmokų vilkikų draudimui, 177 486,08 Eur dydžio baudų už negrąžintus vilkikus, 18 369 Eur ieškovo apmokėtos įsiskolinimo sumos ir 1904 Eur įskaitytos draudimo išmokos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. duomenimis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 22 985,82 Eur.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Falck Lietuva“ nurodė, kad jos reikalavimo teisė į atsakovę yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių, kuriuo jai iš atsakovės priteista 29 354,14 Eur skola, 8 582,89 Eur delspinigiai ir 6 proc. metinės procesinės palūkanos. Atsakovė taip pat yra neatsiskaičiusi pagal PVM sąskaitas faktūras bendrai 7 036,79 Eur sumai.
Atsakovė UAB „PolarLine“ atsiliepimu į ieškovo pareiškimą prašė nekelti jai bankroto bylos. Atsakovė nurodė, kad ieškovo argumentai, jog bendrovė yra skolinga 486 335,13 Eur transporto priemonių neapmokėtos išpirkimo vertės, 30 658,83 Eur negautų pajamų (pelno palūkanų) ir 177 486,08 Eur dydžio baudų už negrąžintus vilkikus, yra nepagrįsti, nes šios sumos gali būti paskaičiuotos tik tuomet, kai nutraukiamos sutartys, o nagrinėjamu atveju sutarčių nutraukimas yra ginčijamas teisme. 2018 m. birželio 1 d. bendrovės įsiskolinimas pareiškėjai sudarė 103 368,46 Eur. Bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais dėl išaugusių sąnaudų (esminis kuro kainų padidėjimas), tačiau gali atkurti savo mokumą.
UAB „PolarLine“ vadovas A. Ž. pateikė pareiškimą iškelti atsakovei UAB „PolarLine“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Turto valdymas“, patvirtinti restruktūrizavimo administratorei 1000 Eur (neįskaitant mokesčių) per mėnesį išlaidų sąmatą iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovė šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus dėl padidėjusių kuro, kelių mokesčio, transporto priemonių civilinės atsakomybės ir Kasko draudimo kainų. Padidėjus šioms sąnaudoms, susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, todėl buvo vėluojama atsiskaityti su kuro tiekėjais, kurie panaikino atsakovei skirtus kuro limitus (atidėjimus). Atsakovė planavo išplėtoti ekspedijavimo veiklą, tačiau 2018 m. pradžioje paaiškėjo, kad pelninga veikla neįmanoma, todėl 2016 m. išnuomotos patalpos, įrengtos papildomos darbo vietos pilna apimtimi nebuvo panaudotos. Atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 572574,10 Eur, o turimas turtas – 2044 811,09 Eur (ilgalaikis – 1524 516,31 Eur, trumpalaikis – 520 294,75 Eur). Atsakovė 2018 m. trečią ketvirtį sumažino administracijos darbuotojų skaičių, nutraukė nepelningas bendradarbiavimo sutartis, atsisakė ekspedijavimo paslaugos, sustiprino sutarčių vykdymo kontrolę.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic Trailer Rental“ atsiliepimuį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo prašė jo netenkinti ir vykdyti bankroto procedūras. UAB „Baltic Trailer Rental“ nurodė, kad pagal 2018 m. kovo mėnesio balansą įmonė turi turto už 2 044 811 Eur, iš kurio 1524516 Eur vertės turtas yra ilgalaikis, tačiau nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių realų šio turto buvimą. Balanse nurodyta, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai sudaro 1 581 206 Eur, tačiau pateiktas kreditorių sąrašas, kuriame nurodyta bendra 572 574,09 Eur reikalavimų suma. Atsakovėnepateikė duomenų apie kitus bendrovės kreditorius, kurių reikalavimų suma didesnė nei 1 mln. Eur. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių įmonės pradelstų ir nepradelstų įsipareigojimų vertes, sutarčių, sąskaitų kopijų. Atsakovė pateikė duomenis apie vilkikų, kurie yra lizingo bendrovių turtas, vertes. Nesant duomenų apie sudarytų lizingo sutarčių turinį ir lizingo gavėjo teisės pagal šias sutartis, negalima spręsti, kad vilkikai nuosavybės teise priklauso atsakovei ar kad jų rinkos vertė didesnė už atsakovės įsipareigojimus. Atsakovės vadovas pateikė netikslius duomenis apie kreditorių reikalavimus – nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas yra 139,99 Eur, tačiau kitame priede nurodo, kad antstolis vykdo 439,03 Eur išieškojimą. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės areštuotas sąskaitas Lietuvos bankuose, tačiau nepateikta duomenų apie sąskaitas užsienio bankuose.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Falck Lietuva“ atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašė netenkinti atsakovės vadovo pareiškimo ir iškelti atsakovei bankroto bylą. UAB „Falck Lietuva“ nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse ir jo prieduose pateikta informacija neatitinka tikrovės, nepagrindžia atsakovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių realų balanse nurodyto turto buvimą. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, o vilkikai nepriklauso atsakovei nuosavybės teise. Atsakovė turi mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 1 581 206,82 Eur sumai, t. y. daugiau nei 50 proc. balanse įrašyto atsakovės turto vertės. Pagal pateiktą kreditorių sąrašą, atsakovė deklaruoja 572 574,09 Eur skolą kreditoriams, tačiau balanse įtvirtinta bendra 1581206,82 Eur atsakovės įsiskolinimų suma. Neteisingai nurodytas trečiojo asmens reikalavimas – kreditorių sąraše nurodytas 36 390,93 Eur, tačiau iš tiesų reikalavimas didesnis nei 46 tūkst. Plano priede Nr. 2 nurodytos bylos, kuriose atsakovei pareikši turtiniai reikalavimai, tačiau daugelis ieškovų iš šio sąrašo neįtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą. Atsakovė yra faktiškai nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Atsakovė jau nuo 2017 m. pirmojo ketvirčio negali atsiskaityti su savo kreditoriais net labai nedidelių sumų. Antstolis grąžino ieškovui vykdomuosius dokumentus dėl 63 146,57 Eur skolos išieškojimo su išieškojimo negalimumo aktais, nes atsakovė neturi nei turto, nei pajamų. Atsakovė nuo 2017 m. pradžios, t. y. daugiau nei 20 mėnesių, nesugeba net iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais, nes yra nemoki ir jai turėtų būti iškelta bankroto byla. Atsakovė nuostolingai dirba beveik dvejus metus, todėl sunkumai negali būti vertinami kaip laikini. Atsakovės įmonėje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. dirba tik du darbuotojai, kurie negalės užtikrinti atsakovės pajėgumo. Atsakovės vadovas nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių jo deklaratyvius teiginius apie bendradarbiavimą su didžiosiomis Europos bendrovėmis, nuostolingų sutarčių nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „PolarLine“ ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.
1. Teismas nustatė, kad UAB „PalorLine“ vadovas pateiktame restruktūrizavimo metmenų plane nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės bendrovėje dirbo 42 darbuotojai, iš kurių 34 yra transporto priemonių vairuotojai, 8 – administracijos darbuotojai. Bendrovė ėmėsi veiksmų, siekdama sumažinti išlaidas personalui išlaikyti, atsisakydama trijų administracijos darbuotojų. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, bylos nagrinėjimo dieną UAB „PolarLine“ dirba du darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „PolarLine“ veikla yra krovinių gabenimas sunkiasvoriu kelių transportu tarptautiniais maršrutais, teismas padarė išvadą, jog atsakovė negalės efektyviai įgyvendinti įmonės restruktūrizavimo plano.
Preliminariame verslo plane nurodyta, kad atsakovė vykdo veiklą, jos veikla pelninga, sudarytos ir vykdomos didelės vertės sutartys, tačiau teismui nepateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys. Kad galėtų vykdyti savo veiklą, atsakovė ketina kreiptis į kreditorius, jog šie atsisakytų 50 proc. reikalavimų. Tačiau atsakovės metmenyse nenurodyta jokių konkrečių veiksmų, kurių planuojama imtis, kad bendrovė galėtų optimizuoti sąnaudas, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Hipotetinis prašymas atleisti nuo pusės skolų, nedetalizuojant tokio siūlymo įgyvendinimo mechanizmo konkrečiomis priemonėmis (pavyzdžiui, skolų subordinavimas, kapitalizavimas ir kt.), teismo vertinimu, yra nepagrįsta prielaida tikimybei, jog gali būti atkurta įmonės veikla, atsirasti. Nesant duomenų apie konkrečius bendrovės veiksmus, teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo daryti išvados, kad preliminarus verslo planas turės tikrą poveikį ir įmonės mokumas bus atkurtas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys (verslo planas) neatitinka jų įgyvendinimo realumo kriterijaus. Be to, atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas su trūkumais – nurodytos netikslios reikalavimų sumos, nenurodyti visi kreditoriai, reikalavimų įvykdymo terminai, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Teismas nustatė, kad pagal atsakovės 2018 m. kovo 31 d. balansą, ji turi turto už 2 044 811,09 Eur, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad tokios vertės turto iš tikrųjų yra. Atsakovė finansiniais metais patyrė 318 882,83 Eur nuostolių. Viešųjų registrų duomenimis, įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovės valdomi vilkikai nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovėms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuo momentu bendrovė būtų pajėgi išpirkti lizinguojamas transporto priemones, kad ji gauna pajamų, valdo nuosavybės teise kokį nors kitą turtą, turi lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 581 206,82 Eur. Atsakovė nepateikė tikslių duomenų apie pradelstus įsipareigojimus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė daugiau negu dvejus metus nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Antstolis, vykdęs iš atsakovės išieškojimą, grąžino išieškotojai vykdomuosius dokumentus, surašęs išieškojimo negalimumo aktus, nes nenustatė jokio atsakovės turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, atsakovė skolinga 40 643,55 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonė nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė UAB „PolarLine“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas įmonės nemokumo klausimą, nesirėmė įstatymų nuostatomis, jog teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję, šių įstatymų nuostatų apskritai nevertino, todėl nutartyje panaudojo teisiškai nepagrįstą argumentaciją.
1.2. Su ieškovo nurodyta skola ir jos atsiradimo pagrindais atsakovė nesutinka, tiek ieškovo nurodytą skolą, tiek eilę kitų kreditorių nurodytų skolų (pvz., UAB „VFS“) atsakovė laiko nepagrįstomis ir jas ginčija teisme, todėl teismo teiginys, jog faktinio įmonės mokumo nustatymui svarbus ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, bet ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės deklaratyvus.
1.3. Nėra aišku, kurio kreditoriaus reikalavimai yra nevykdomi daugiau nei du metus, ar tokia nevykdomų reikalavimų suma apskritai viršija 1/2 balansinės turto vertės, todėl jais motyvuoti teismo sprendimą nėra pagrindo.
1.4. Atsižvelgiant į tai, kad visos įmonės banko sąskaitose esančios lėšos yra areštuotos būtent ieškovui pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, taip pat lėšos yra areštuotos ir pagal kitas teismo bylas, o atsakovei nebuvo leista atlikti darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, t. y. vykdyti pačius būtiniausius mokėjimus, atsakovė buvo priverstanutraukti su vairuotojais sudarytas darbo sutartis. Kaip nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse, teismui patvirtinus prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą ir panaikinus atsakovės banko sąskaitų areštus, atsakovė neabejotinai iš naujo įdarbins nepertraukiamai įmonės veiklai būtiną ir restruktūrizavimo plane patvirtintą kiekį vairuotojų.
Atsiliepimas
1.5. Trečiojo asmens UAB „Baltic Trailer Rental“ teiginys yra klaidinantis teismą, kadangi teismo iš atsakovės trečiajam asmeniui priteista suma yra 139,99 Eur, o 439,03 Eur suma yra trečiojo asmens reikalavimas ir antstolio vykdymo išlaidos – atitinkamai atsakovės pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų priede, kuriame yra pateikiami tik kreditorių reikalavimai, nurodyta 139,99 Eur suma (tikrasis kreditorės reikalavimas), o metmenų atitinkamame priede, kuriame yra pateikiama informacija apie vykdomas išieškojimo bylas, yra nurodyta 439,03 Eur (vykdomo išieškojimo, įskaitant ir antstolio darbo užmokestį bei kitas jo išlaidas, suma).
1.6. Atsakovė į bylą pateikė turto lizingo sutartis. Nors turtas priklauso lizingo bendrovėms, jis yra ženklia dalimi atsakovės apmokėtas, t. y. išpirktas, šie duomenys į bylą yra pateikti. Turto vertimo aktus atsakovė į bylą taip pat yra pateikusi, tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino, išpirkto turto vertės pagal į bylą pateiktus ar kitus duomenis nenustatinėjo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė į balansą įrašyto turto vertės nepagrindė. Dokumentų, pateiktų kartu su įmonės restruktūrizavimo planu, kuriame yra išsamiai išdėstytos įmonės laikinų finansinių sunkumų priežastys, visiškai pakanka objektyviai išvadai, jog įmonė turi balanse nurodytos vertės turto, todėl nėra ir negali būti laikoma nemokia.
1.7. Teismas tik abstrakčiai vertino atsakovės pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, iš esmės nepatikrino ieškovo ir trečiųjų asmenų pateiktos informacijos tikrumo ir teisingumo, o dalies prie restruktūrizavimo plano metmenų pridėtų dokumentų apskritai nevertino arba juos vertino itin paviršutiniškai, taip pat nesirėmė galiojančia teismų praktika nustatant įmonės (ne)mokumą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.8. Atsakovė nepateikė jokių kitų pagrindžiančių dokumentų, kurie galėtų paneigti teismo išvadą dėl įmonės nemokumo. Atsakovė nesistengė įrodyti, kad įmonė yra moki, taip pat nebandė įrodyti, kad įmonė realiai vykdo veiklą, valdo nuosavybės teise kokį nors materialųjį turtąar bando vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. UAB „PolarLine“ 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo skolinga Fondo biudžetui 33794,97 Eur, turėjo 30 apdraustųjų, per 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesius įmonėje atleista 16 darbuotojų, apdraustųjų skaičius ženkliai mažėja. Paskutinį kartą tik dalis įmokų buvo sumokėtos 2018 m. liepos 19 d.– 292,84 Eur suma buvo nurašyta debeto mokėjimo nurodymu. Daugiau lėšų nebuvo gauta, mokėjimo nurodymai liko nepadengti, dėl to galima teigti, kad lėšų judėjimas banko sąskaitose nevyksta.
1.9. Bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui nuolat auga ir 2018 m. gruodžio 11 d. sudaro 41344,51 Eur.UAB „PolarLine“, žinodama apie pareigą mokėti įmokas Fondo biudžetui, nesikreipė dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Įmonės įsiskolinimas Fondo biudžetui tik didėja, kadangi VSD įmokos kiekvieną mėnesį yra priskaičiuojamos, tačiau nėra mokamos.
1.10. Skolininkės UAB „PolarLine“ nesugeba atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV Vilniaus skyriumi jau nuo 2016 metų, įsiskolinimo išieškojimas kitų kreditorių buvo perduotas antstoliams, tačiau skolos išieškoti nepavyko, o įsiskolinimai kreditoriams didėja, todėl UAB „PolarLine“ faktinė padėtis akivaizdžiai prieštarauja ir neatitinka ĮRĮ 1 straipsnio sąlygų.
1.11. Atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2017 metus. Įmonėje, kuri užsiima transportu ir logistika, dirba tik 2 darbuotojai. Įmonės sąskaitos areštuotos. Šių ir aukščiau išdėstytų įrodymų visetas neginčijamai patvirtina teismo nutartyje konstatuotą išvadą, kad atsakovė UAB „PolarLine“ yra nemoki.
1.12. Restruktūrizavimo proceso taikymas neatitiktų ĮRĮ paskirties ir tikslo. Atsakovė nesilaiko savo procesinių teisių, formaliai kreipdamasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tą pačią dieną, kai buvo numatytas teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiais veiksmais, vilkindama bankroto procedūrą, pažeidžia kreditorių interesus ir toliau didina įsiskolinimą Fondo biudžetui. Tokie atsakovės veiksmai vertinami kritiškai, kaip mėginimas išvengti bankroto bylos iškėlimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic Trailer Rental“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.13. Pareiga teismui pateikti tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės turtinę padėtį priklauso atsakovei. Šios pareigos atsakovė neįvykdė, dėl to turi prisiimti neigiamas tokio neįvykdymo pasekmes.
1.14. Neaiškumas dėl 1 mln. Eur vertės kreditorinių reikalavimų rodo tik vieną – jog įmonė galimai atsiskaitinėjo, pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, arba atsakovės kreditoriai nesikreipė dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Nei vienu, nei kitu atveju su kreditoriais nėra atsiskaityta ir atsakovės nemokumas nebuvo paneigtas.
1.15. Atsakovės argumentai, kad darbuotojai bus įdarbinti ateityje taip pat nesuteikia jokio pagrindo tikėti šiais teiginiais. Tai yra lygiai toks pats teorinis pažadas, kaip kad „su kreditoriais bus atsiskaityta“. Atsakovė nepateikė duomenų apie realius pinigų šaltinius bendrovės mokumui atkurti.
1.16. Vien faktas, jog lizingo bendrovėms atsakovė yra kažką sumokėjusi, nežinant lizingo sutarčių sąlygų, neleidžia daryti jokių išvadų apie atsakovės turtą. Nepagrindusi savo turtinės padėties, atsakovė negali reikalauti nemokiai įmonei taikyti restruktūrizavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltic Trailer Rental“ pateikė 2018 m. balandžio 11 – 12 d. vykdomuosius raštus, išduotus Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-839-235/2016 bei 2018 m. birželio 14 d. pranešimą dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „PolarLine“2018 m. IV ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarias finansines ataskaitas.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).
ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
3. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „PolarLine“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
Paskutinio teismui pateikto 2018 m. kovo 31 d. UAB „PolarLine“ balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudaro 2 044 811,09 Eur. Ilgalaikio turto vertė yra 1 524 516,34Eur, kurį sudaro nematerialus turtas – 1 641,47 Eur, materialus turtas – 1 491 574,87Eur, kitas ilgalaikis turtas – 31 300 Eur. Bendrovės trumpalaikio turto vertė yra 520 294,75 Eur, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 42 618,64Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 534 874,63Eur ir pinigai bei jų ekvivalentai – -57 198,52Eur. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji nepateikė bendrovės turtą pagrindžiančių duomenų, nurodė, kad į bylą ji pateikė turto lizingo sutartis.Šis atsakovės argumentas leidžia spręsti, jog apeliantė savo materialiuoju turtu laiko pagal byloje esančias Finansinės nuomos sutartis Nr. 130100557, Nr. 130100600, Nr. 130100629, Nr. 130100866, Nr. 130100868, Nr. 130101147, Nr. 130101214, Nr. 130101227įsigytus iš ieškovo Scania Finans Aktiebolang krovininius automobilius (vilkikus). Tačiau, Lietuvos apeliacinio teismo yra nurodyta, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, taip pat negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad bendrovė yra sumokėjusi didžiąją dalį lizinguojamo daikto kainos ir likusi neišpirkta daikto vertė nėra labai didelė, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), todėl šis turtas negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, atitinkamai tokiu negali būti vertinama ir likusi neišpirkta turto vertė, nepaisant jos dydžio. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „PolarLine“ kito nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi, todėl spręstina, kad bendrovės balanse nurodytas1 491 574,87Eur materialus turtas negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas.
Taip pat aukščiau minėta, kad atsakovė savo 2018 m. kovo 31 d. balanse nurodė, kad jos valdomą ilgalaikį turtą taip pat sudaro nematerialus turtas bei kitas ilgalaikis turtas, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie šio turto realumą, t. y. atsakovė nepateikė duomenų apie nurodyto turto sudėtį ir realią jo vertę. Analogiškai apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie bendrovės balanse nurodyto 520 294,75 Eur trumpalaikio turto vertę, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos (bendrovės debitorinės skolos) ir pinigai bei jų ekvivalentai. Be to, iš ieškovo į bylą pateiktų dešimties antstolės B. P. 2018 m. liepos 18 d. išieškojimo negalimumo aktų matyti, kad ieškovo teikimu atsakovei pritaikius apribojimus, buvo nustatyta, kad UAB „PolarLine“ lėšų kredito sąskaitose ir turto, į kurį būtų galima nukreipti ieškojimą, nebuvo rasta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės balanse nurodyto turto verte, t. y. UAB „PolarLine“ jokio turto neturi.
4. Minėta, kas sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.
Apeliantės pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 572 573,56 Eur, kurių atsiskaitymo terminai jau yra suėję, t. y. nurodytos kreditorinės skolos yra pradelstos. Kaip teisingai pastebėjo bylos tretieji asmenys, kreditorių sąraše ir 2018 m. kovo 31 d. balanse nurodyta bendrovės įsipareigojimų suma – 1 581 206,82 Eur – nesutampa. Šio neatitikimo atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepaaiškino. Kita vertus, šioje nutartyje nustačius, kad bendrovė neturi jokio realiai valdomo turto, o bylos duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiausiai 572 573,56 Eur, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atitinka ĮBĮ2straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokios įmonės apibrėžimą yra teisinga. Minėta, kad teismas atsisako kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendrovei galėtų būti keliama restruktūrizavimo byla.
Galimybę kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą apeliantė taip pat grindžia aplinkybe, jog tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuojančią pajamas. Tačiau daryti tokią išvadą nėra pagrindo. Preliminariame verslo plane atsakovė nurodė, kad ji yra sudariusi ir vykdo didelės vertės sutartis, tačiau teismui nepateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys. Priešingai, 2018 m. birželio 30 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis,2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. bendrovė patyrė 98 130,83 Eur nuostolį. Be to, bendrovės darbuotojų skaičius nuo 44(2018 m. rugpjūčio mėn.) sumažėjo iki 2 darbuotojų(2018 m. lapkričio mėn.), todėl senų projektų tęsimo ir naujų projektų vykdymo tikimybė nėra didelė.
Nurodytos aplinkybės kartu paneigia ir atsakovės argumentus, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės yra pakankamos UAB „PolarLine“ mokumo atkūrimui. Nors bendrovė neprivalo restruktūrizavimo metmenyse konkretizuoti ir detalizuoti finansinio pajėgumo atkūrimo priemonių, nes tokios priemonės tiksliai numatomos restruktūrizavimo plane, tačiau restruktūrizavimo metmenys – tai pagrindinis dokumentas, reikalingas restruktūrizavimo procesui pradėti. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovei restruktūrizavimo metmenyse nenumačius pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais bei atkurti normalios veiklos, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo pateikė tik po to, kai ieškovas kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl bendrovės nemokumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.