- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1092-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00584-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- T. M. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria išspęstas ieškovės S. R. ieškinio atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo priėmimo klausimas, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-04-08 nutartimi ieškovei S. R. nustatė 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. teismui pateikti rašytinius įrodymus, jog realiai gyvena Lietuvoje ilgiau nei pusę metų, darbo ieškančio asmens pažymas. Nurodė, kad nėra pateikti duomenys, jog ji su dukra gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kad su dukra realiai gyvena pusmetį Lietuvoje, su šia valstybe yra siejami jos ekonominiai ir socialiniai interesai (sveikatos priežiūros įstaigų pažymas, kada vaikas užregistruotas pas gydytojus, t. y. sudaryta sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nes vaikui privalomai turi būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kt.), pateikti duomenys apie kito tėvo sutikimą, tai yra, kad tėvas žinojo ir sutiko, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas iš jo gimtinės Nyderlanduose nuolatinai gyventi į Lietuvą, šiuo atveju vaiko tėvas mano, jog dukra išvykusi atostogauti į Lietuvą; šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2019-04-17 gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo. Pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę R. B. ir ieškovės gimimo liudijimo kopiją; Darbo biržos pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2019-04-02 registravosi, kaip asmuo ieškantis darbo; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos informaciją, patvirtinanti, kad nuo 2019-04-04 registravausi eilėje dukters darželiui gauti; Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą apie tai, kad su dukterimi nuo 2019-04-01 prisirašė Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės S. R. ieškinys atsakovui T. M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Išaiškinta ieškovei, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, išnykus šioje nutartyje nurodytiems pagrindams.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2019-04-17 teismui pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, tačiau konstatavo, jog ieškovė nepašalino visų įsiteisėjusioje teismo 2019-04-08 nutartyje nurodytų trūkumų, tai yra ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovė su dukra realiai gyvena pusmetį Lietuvoje, tėvo (atsakovo) sutikimo, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas iš vaiko gimtinės Nyderlanduose nuolatinai gyventi į Lietuvą, šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, jog ieškovės pateikti papildomi duomenys nepatvirtina, jog ieškovės pareikštas ieškinys šiuo metu galėtų būti nagrinėjimas Lietuvos valstybės kompetentingame teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip.
7.2. Ieškovės nuomone, teismas atsisakęs priimti ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, remdamasis Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktyje nustatytu teismingumo pagrindu, turėjo priimti ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, remdamasis Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsniu, nustatančiu bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikciją.
7.3. Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio nuostatas, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepašalino visų įsiteisėjusioje teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovė su dukra realiai gyvena pusmetį Lietuvoje, tėvo (atsakovo) sutikimo, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas iš vaiko gimtinės Nyderlanduose nuolatinai gyventi į Lietuvą, šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos.
12. Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išspręsto ieškinio priėmimo klausimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo turėjo būti priimta.
13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog esant byloje nustatytai faktinei situacijai apylinkės teismas teisingai sprendė, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes vaiko tėvas yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje, vaikas su motina iki ieškinio pateikimo gyveno užsienio valstybėje. Taigi, nustatęs, kad byloje yra tarptautinis elementas, teismas sprendė, koks jo pobūdis ir intensyvumas, t. y. ar tarptautinis elementas gali lemti teismingumo klausimo sprendimą ir pan.
14. Nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šeimos bylose su tarptautiniu elementu šią dieną yra aktualūs du teisės aktai: klausimams dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo – 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis“), o klausimams dėl išlaikymo – 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 21 punktas).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo, vaiko tėvo, gyvenamąją vietą Nyderlanduose, taip pat pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo ji kartu su vaiku taip pat gyveno Nyderlanduose (iki 2019 m. vasario 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byla yra susijusi su ES valstybe nare, Nyderlandais, todėl jai taikytinas ES teisinis reguliavimas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, jog esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai, todėl šeimos bylose su užsienio elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
17. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė turi pateikti objektyvaus pobūdžio duomenis, kad realiai gyvena Lietuvoje ilgiau nei pusę metų pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 6 papunktį. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu yra pateikta 2019 m. vasario 21 d. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Joje nurodyta, kad ieškovė S. R. nuo 2019 m. vasario 14 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tėvams priklausančiame gyvenamajame name. Be to, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota ir jos nepilnamečiam vaikui. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į tai, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 9 dalis), spręstina, kad aptartas klausimas šios nutarties priėmimo metu iš esmės nebėra aktualus, kaip minėta, ieškovė ir jos vaikas nuo 2019 m. vasario mėn. faktiškai gyvena Lietuvoje, o nuo 2019 m. vasario 14 d. ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą (2019 m. vasario 21 d. vaiko) adresu (duomenys neskelbtini), dėl to jis nebegali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovė nepateikė tėvo (atsakovo) sutikimo, kad nepilnametis vaikas būtų išvežtas iš vaiko gimtinės Nyderlanduose nuolatinai gyventi į Lietuvą. Spręsdamas šį klausimą teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu metu nėra ginčo dėl vaiko išvežimo iš vaiko gimtinės Nyderlanduose. Kaip žinoma, vaikas faktiškai nuo 2019 m. vasario mėn. gyvena Lietuvoje, šiuo metu jokių reikalavimų dėl vaiko ne(teisėto) išvežimo nėra. Dėl to įpareigojimas patekti atsakovo sutikimą vertintinas kaip perteklinis reikalavimas, užkertantis kelią ieškovei realizuoti teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė šalių susitarimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jurisdikcijos prorogacijos taikymo galimybės bei išsiaiškinimas, ar kitas sutuoktinis (atsakovas) pritaria jurisdikcijos prorogacijai, kad reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kt., būtų nagrinėjami Klaipėdos apylinkės teisme, gali būti realizuotos nagrinėjant bylą iš esmės. Pažymėtina, kad atsakovo pritarimas jurisdikcijos prorogacijai gali būti įforminamas raštu, pareiškiamas teismo posėdžio metu ar gali būti išreiškiamas konkliudentiniais veiksmais, atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl jurisdikcijos prorogacijos. Dėl šių priežasčių spręstina, kad apylinkės teismo nurodytas reikalavimas yra perteklinis, užkertantis kelią ieškovei realizuoti teisę kreiptis į teismą su prašymais dėl vaiko teisių.
20. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė reglamentą „Briuselis II bis“ ir Išlaikymo reglamentą, dėl to nepagrįstai ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo laikė nepaduotu, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir perduoti ieškovės S. R. ieškinio dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.