- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- I-4171-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03050-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Jonas Butkus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo ir išvados panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. P. prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-05-20 sprendimą Nr. 3R-205(AG-168/04-2014); 2) panaikinti Valstybės saugumo departamento 2014-03-31 tarnybinio tyrimo komisijos išvadą Nr. (K)-22-689 (toliau – Išvada); 3) įpareigoti atsakovą pateikti išvadą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 nustatytą įpareigojimą.
Paaiškino, kad VAGK 2014-05-20 sprendimu nutraukė bylą pagal L. P. skundą dėl Išvados, padariusi išvadą, kad ginčai dėl Valstybės saugumo departamento tarnybinio tyrimo komisijos išvados laikytini ginčais dėl kompensacijos mokėjimo. Tvirtina, kad šis Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja nekėlė reikalavimo dėl kompensacijos mokėjimo, o VAGK neturėjo teisės išeiti už pareikštų reikalavimų ribų.
Pažymėjo, kad Tarnybinio tyrimo komisija 2014-03-31 atliko tarnybinį tyrimą ir sprendė dėl priežastinio ryšio tarp V. P. mirtis ir jo, kaip Valstybės saugumo departamento, pareigūno tarnybos buvimo. Tarnybinio tyrimo komisija konstatavo, kad žūties metu V. P. buvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Ši išvada jau buvo padaryta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014. Tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Valstybės saugumo departamente (pareigūno statuso, siejamo su tarnyba Valstybės saugumo departamente, ar tarnybinių pareigų, tiesiogiai siejamų su Valstybės saugumo departamento kompetencija pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą ir kitus teisės aktus ar Valstybės saugumo departamento pavestų atlikti atskirų tarnybinių užduočių, vykdymo) nenustatytas. Tvirtina, kad ši išvada neatitinka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimo, kuriame nuspręsta, kad priežastinis ryšys turi būti nustatinėjamas ne tarp V. P. kaltės ir kilusių pasekmių, bet tarp konkrečių jo veiksmų (vykdytų specifinių Valstybės saugumo departamentui priskirtų funkcijų) ir dėl to kilusių pasekmių, nes (duomenys neskelbtini) jis dirbo kaip Valstybės saugumo departamento pareigūnas, vykdė įstatymais nustatytas funkcijas, jo veikla (duomenys neskelbtini) buvo siejama su specifine (nevieša) saugumo pareigūno veikla, siekiant atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Tarnybinis tyrimas turėjo būti atliktas iš karto po žūties. Valstybės saugumo departamentas turėjo savarankiškai iškelti uždavinius ir tikslus, nurodytus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime ir atlikti objektyvų tyrimą. Tyrimas nebuvo atliktas dėl to, kad atsakovas tik po teismo sprendimų pripažino faktą, jog V. P. žūties metu buvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Tarnybinio tyrimo komisija išnagrinėjo Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (toliau – Sąlygos) 3 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl priežastinio ryšio nustatymo pareigūnams žuvus. Ši tarnybinio tyrimo komisijos išvados dalis priskirtina viešosios teisės sričiai ir galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jai būtų ištirta specifinė (nevieša) saugumo pareigūno V. P. veikla (duomenys neskelbtini).
Išvadą, kad nėra aplinkybių, patvirtinančių saugumo pareigūno žūties priežastinį ryšį su jo tarnyba Valstybės saugumo departamente, Tarnybinio tyrimo komisija grindžia Generalinės prokuratūros prokuroro 2014-01-31 nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartimi, tačiau prokuratūra ir teismas veikia viešosios teisės srityje, todėl komisija negalėjo savo išvadų remti nurodytų institucijų procesiniais sprendimais, nes šioms institucijoms nepavesta atlikti ar tirti specifinę Valstybės saugumo departamento veiklą. Tarnybinio tyrimo komisija nevertino pareiškėjos pasisakymų, kad V. P. žūtis galėjo būti įvykdyta dėl keršto ar siekiant jį nutildyti.
Tarnybinio tyrimo komisija, ignoruodama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimą ir jo privalomumą, padarė išvadą, kad V. P. mirties priežastis (įvykęs nelaimingas atsitikimas) nėra susijusi su jo, kaip saugumo pareigūno veikla, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelaimingo atsitikimo metu jis būtų vykdęs tarnybines pareigas, tiesiogiai siejamas su Valstybės saugumo departamento kompetencija pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą ir kitus teisės aktus, ar Valstybės saugumo departamento pavestas atlikti atskiras tarnybines užduotis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime nurodoma priešingai. Negali vykti teisinė diskusija, jei valstybės institucija ignoruoja teismo sprendimą. Tarnybinio tyrimo komisija atmetė L. P. ir jos atstovo teiginius, kad V. P. (duomenys neskelbtini) buvo ilgalaikėje komandiruotėje kaip Valstybės saugumo departamento pareigūnas. Atsakovo nuomone, faktas, kad Valstybės saugumo departamentas V. P. atžvilgiu nevykdė darbdavio funkcijų, savaime įrodo, jog jis nevykdė saugumo pareigūnui pavestos veiklos.
Pagal Sąlygų 1.10 punktą Valstybės saugumo departamento pareigūnai laikomi apdraustais. Kompensacijų skyrimo ir mokėjimo procedūra reglamentuota Sąlygų 18, 19, 20, 21 ir 25 punktuose. Sąlygose nustatytais terminais Valstybės saugumo departamentas tarnybinio tyrimo neatliko, sprendimo bei informacijos apie būtinų procedūrų atlikimą (neatlikimą) L. P. nepateikė. Tarnybinio tyrimo neatlikimas iš karto po V. P. žūties gali būti pripažintas neteisėtu atsakovo veiksmu, pasireiškusiu Valstybės saugumo departamento kompetencijai priskirtų pareigų neatlikimu. Dėl neteisėto neveikimo yra atsakovo kaltė. Nuo žūties praėję daugiau kaip 7 metai. Neigiamos atsakovo išvados dėl priežastinio ryšio gali būti nulemtos itin ilgo neveikimo laikotarpio. Pareiškėjos nuomone, galima viena iš išvadų: arba priežastinio ryšio konstatavimas arba pripažinimas, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovas nesutiko su tuo, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, nurodė, jog buvo kreiptasi į VAGK, kuri skundą priėmė, o bylą nutraukė tik jį išnagrinėjusi.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės saugumo departamentas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad L. P., ginčydama Išvadą ir skųsdama Valstybės saugumo departamento neveikimą, pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą, nors tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, tiek Sąlygų 25 punktas nustato specialią šio ginčo nagrinėjimui taikomą tvarką, kreipimąsi į teismą.
Pareiškėja nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad nepasisakydama dėl Išvados teisėtumo bei pagrįstumo, VAGK priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. VAGK ginčą vertino kaip ginčo dėl kompensacijos mokėjimo pagal Sąlygų nuostatas dalį. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendžia pirminius (naujai iškilusius) ginčus, kurie nebuvo nagrinėti teismine tvarka, o L. P. kreipimasis į VAGK yra administracinio ginčo dėl kompensacijos išmokėjimo, pradėto administraciniuose teismuose, tąsa. Teisminiuose ginčuose administraciniams teismams buvo pateikta Valstybės saugumo departamento turima medžiaga, nagrinėti baudžiamoje byloje surinkti duomenys, Atsakovas vykdė administracinių teismų sprendimuose išdėstytus įpareigojimus, su kurių vykdymo rezultatu nesutikdama, L. P. vėl kreipdavosi į administracinius teismus dėl teisminės savo teisių gynybos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 priimtas įpareigojimas, t. y. klausimo dėl priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo tarnybos Valstybės saugumo departamente išsprendimas, yra būtinas tarpinis etapas kompensacijos pagal tuo metu galiojusių Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 1 dalį, kurios L. P. siekia, skyrimo ir išmokėjimo procedūroje. Pagal Sąlygų 25 punktą iškilę ginčai dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėjami valstybės institucijoje, kurioje tarnauja (tarnavo) ar eina (ėjo) pareigas apdraustasis, o neišsprendus ginčo, jis nagrinėjamas teisme. VAGK nariai, priešingai nei teisėjai, neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija, kuri buvo nagrinėta Tarnybinio tyrimo komisijos tyrimo, atlikto pagal teismo 2014-01-24 sprendimą, metu. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tvirtino, kad VAGK gali pasisakyti tik dėl viešojo administravimo institucijos sprendimų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau negali perimti viešojo administravimo institucijos kompetencijos. Pareiškėja VAGK teigė, kad Valstybės saugumo departamentas nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimo, nors Komisijai nėra suteikta kompetencija spręsti klausimų dėl administracinių teismų sprendimų vykdymo tinkamumo. Pasak L. P., Valstybės saugumo departamentas neįvykdė teismo sprendime suformuoto įpareigojimo – neatliko tyrimo, tačiau skunde VAGK nepateikta argumentų dėl Išvados neteisėtumo, o kalbama tik apie Valstybės saugumo departamento neveikimą nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimo.
Administracinių teismų sprendimų vykdymo klausimą reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnio ir Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pareiškėja savo teises turėjo ginti šia tvarka.
Nurodė, kad Valstybės saugumo departamento direktoriaus 2014-02-28 įsakymu Nr. 1-26 „Dėl išvados pateikimo“ Tarnybinio tyrimo komisijai buvo pavesta vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą įpareigojimą ir pateikti išvadą. Tarnybinio tyrimo komisija išnagrinėjo ne tik teismo sprendime nurodytus duomenis, valstybės institucijų bei Valstybės saugumo departamento struktūrinių padalinių pateiktą informaciją, į posėdį kviestų Valstybės saugumo departamento struktūrinių padalinių, kurių kompetencija nagrinėtu laikotarpiu buvo susijusi su Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 8–9 punktuose numatytomis funkcijomis, žvalgybos pareigūnų bei L. P. pasisakymus. Įvertinusi surinktą medžiagą, Tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno tarnybos Valstybės saugumo departamente, buvimo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Valstybės saugumo departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi senaties terminą kreiptis į teismą, nes skundą teismui dėl 2014-03-31 priimtos Išvados padavė tik 2014-06-10.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės saugumo departamento Tarnybinio tyrimo komisijos 2014-03-31 išvados Nr. (K)-22-689, kuria nenustatytas priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Valstybės saugumo departamente.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas 2005 spalio mėn. raštu (VAGK byla, t. 1, b. l. 122) kreipėsi į užsienio reikalų ministrą, prašydamas nuo 2005-11-02 su V. P. sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, kadangi reikalinga vykdyti Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1064-14 patvirtintą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005-2008 metų programą. Pagal užsienio reikalų ministro 2005-10-28 įsakymą Nr. D-159 2005-10-28 su V. P. buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 87 (VAGK byla, t. 1, b. l. 95), kuria jis nuo 2005-11-02 buvo priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą eiti ministro patarėjo pareigas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini). Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2005-11-03 įsakymais Nr. P-360, P-361 V. P. buvo perkeltas iš Valstybės saugumo departamento Trečiosios valdybos viršininko pareigų į Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigas bei nuo 2005-11-02 įtrauktas į Valstybės saugumo departamento pareigūnų rezervą (VAGK byla, t. 1, b. l. 111, 152).
Užsienio reikalų ministro 2006-07-12 įsakymu Nr. A-91 generalinei konsulei D. M. suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2006-07-31 iki 2006-08-25 (VAGK byla, t. 1, b. l. 148). Tuo metu laikinai generalinio konsulo pareigas (duomenys neskelbtini) ėjęs V. P. 2006-08-21 priėmė įsakymą Nr. 55 dėl savo komandiruotės į (duomenys neskelbtini), į Ukrainos Nepriklausomybės 15-ųjų metinių minėjimą nuo 2006-08-22 iki 2006-08-23 (VAGK byla, t. 1, b. l. 149).
Komandiruotės metu (duomenys neskelbtini) V. P. mirė (VAGK byla, t. 1, b. l. 96). Užsienio reikalų ministerija sutinkamai su užsienio reikalų ministro 2007-02-19 įsakymu Nr. DP-39 V. P. šeimai išmokėjo 2,5 metų jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (VAGK byla, t. 1, b. l. 106-110).
Byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-651/2013 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014. Skundžiama Tarnybinio tyrimo komisijos išvada buvo priimta vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimą. Valstybės saugumo departamento direktorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-22 nutartyje įtvirtintą įpareigojimą nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą ar nebuvimą, 2013-06-13 įsakymu Nr. 1-80 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė Tarnybinio tyrimo komisiją atlikti tarnybinį tyrimą bei pateikti išvadą, ar yra priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos (b. l. 51). Valstybės saugumo departamento direktorius 2014-02-28 įsakymu Nr. 1-26 „Dėl išvados pateikimo“, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimą pavedė Tarnybinio tyrimo komisijai atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus argumentus bei rezoliucinės dalies įpareigojimą nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą bei pateikti išvadą (b. l. 52).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendimu buvo panaikinta 2013-07-31 Valstybinio saugumo departamento tarnybinio tyrimo komisijos išvada ir Valstybės saugumo departamentas įpareigotas nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą iš naujo. Teismo sprendime pažymėta, kad panaikinama Tarnybinio tyrimo komisijos išvada buvo prieštaringa ta prasme, kad, viena vertus, pripažinta, jog V. P. jo darbo Generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) metu buvo pavestos Valstybės saugumo departamentui priskirtos funkcijos, susijusios su įslaptintos informacijos apsauga bei diplomatinės įstaigos apsaugos organizavimu, kita vertus, pripažinta, jog V. P. nevykdė jokių Valstybės saugumo departamento deleguotų funkcijų. Pažymėta, jog Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos nėra priskirtos diplomatinei tarnybai. Be to, faktiniai duomenys – liudytojų paaiškinimai dėl V. P. susitikimų, jo veiklos užtikrinant saugumą, rengiantis naujo Generalinio konsulato pastato statyboms, vykdant Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1064-14 KF patvirtintą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005-2008 metų programą, patvirtina, jog V. P. vykdė Valstybės saugumo departamentui pavestas užduotis. Atkreiptas dėmesys, kad Tarnybinio tyrimo komisija nesiaiškino dėl V. P. tarnybos įvertinimo, jo veiklos patikrinimo, nevertino jo nuopelnų Lietuvos Respublikai, nepateikė argumentų dėl Valstybės saugumo departamento raštų Užsienio reikalų ministerijai, Generalinei prokuratūrai apie V. P. pavestas užduotis, nepasisakė dėl 2006-10-12 Valstybės saugumo departamento pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie V. P. atleidimą. Teismo sprendime Valstybės saugumo departamentui suformuluota užduotis iš naujo nustatyti priežastinį ryšį tarp V. P. konkrečių vykdytų Valstybės saugumo departamentui priskirtų funkcijų ir kilusių pasekmių.
Tarnybinio tyrimo komisija 2014-03-31 pateikė išvadą Nr. (K)-22-689, kuria konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Valstybės saugumo departamente (pareigūno statuso, siejamo su tarnyba Valstybės saugumo departamente, ar tarnybinių pareigų, tiesiogiai siejamų su Valstybės saugumo departamento kompetencija pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą ir kitus teisės aktus, ar Valstybės saugumo departamento pavestų atlikti atskirų tarnybinių užduočių, vykdymo) nenustatytas (b. l. 8-12). Tarnybinio tyrimo komisija Išvadoje nustatė, kad V. P., vykdant Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005-2008 metų programą, užėmė ministro patarėjo pareigas Generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini). Pasibaigus diplomato tarnybos sutarčiai, jo tarnyba būtų tęsiama Valstybės saugumo departamente. V. P. buvo atsakingas už klausimų, susijusių su diplomatinės atstovybės saugaus funkcionavimo užtikrinimu – įslaptintos informacijos apsauga, įstaigos apsaugos organizavimas, informacijos apie įvykius, susijusius su atstovybės ir personalo saugumu, teikimas Valstybės saugumo departamentui – ir ryšių su (duomenys neskelbtini) nacionalinį saugumą užtikrinančiomis valstybės institucijomis palaikymą. Tame tarpe jis ėjo vykdė diplomatinį rangą turinčio Užsienio reikalų ministerijos darbuotojo funkcijas. V. P. neturėjo teisės ir nevykdė Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų, jo veikla nebuvo vertinama ir tarnybiniai patikrinimai neatliekami. V. P. 2006-08-22 vyko pavaduoti Generalinę konsulę dalyvauti Ukrainos Nepriklausomybės 15-ųjų metinių šventėje, Valstybės saugumo departamentui nežinant. Jam nebuvo duota Valstybės saugumo departamentui funkcijoms priskirtų užduočių. Valstybės saugumo departamentas V. P. darbo Generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, Valstybės saugumo departamentas 2006-10-12 raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pranešė apie atleidimą iš darbo, nes iki Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriaus 2007-06-15 įsakymo Nr. 123 priėmimo nebuvo aiški informavimo apie perkeltus į diplomatines atstovybes asmenis tvarka. Kitų asmenų neteisėtą poveikį dėl atliekamų pareigų paneigė Generalinės prokuratūros prokuroro 2014-01-31 nutarimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartimi, pažymėjo, kad grasinimų dėl susidorojimo negauta.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014-05-20 sprendimu Nr. 3R-205(AG-168/04-2014) bylą pagal L. P. skundą nutraukė, nustačiusi, kad ginču iš esmės siekiama išspręsti tarp pareiškėjos ir Valstybės saugumo departamento nuo 2010 metų besitęsiantį ginčą dėl kompensacijos mokėjimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės saugumo departamento įstatymas, Valstybės saugumo departamento statutas bei Sąlygos. Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje (2006-05-11 redakcija) buvo nustatyta, kad saugumo departamento pareigūno, žuvusio ryšium su tarnyba, šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pagal V. P. mirties metu galiojusią Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 1 dalį saugumo pareigūnui žuvus dėl tarnybos Valstybės saugumo departamente, jo šeimai – nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per 1 metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad aplinkybė ar saugumo pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, nustatoma Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlikus tarnybinį tyrimą.
Sąlygų 3 punkte nustatyta, kad draudiminiais pripažįstami įvykiai, atsitikę apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos, taip pat ne tarnybos (darbo) laiku, jeigu teismo ar tardymo (ikiteisminio tyrimo) nustatyta, kad šie įvykiai susiję su tarnyba (darbu), per apdraustojo mokymo ir pratybų laiką, ir pakenkę apdraustojo sveikatai arba tapę jo mirties priežastimi. Sąlygų 3 punkte nustatyta, kad žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-05-22 nutartyje byloje Nr. A858-651/2013 konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos kompensacijos išmokėjimą sieja su faktine aplinkybe, kad saugumo pareigūnas žuvo būtent dėl jo, kaip saugumo pareigūno veiklos, t. y. tam, kad tokia kompensacija būtų išmokėta, nepakanka, kad, būdamas susietas tarnybos santykiais su atsakovu, saugumo pareigūnas mirtų darbo metu, nes pirmiau minėtose teisės normose tiesiogiai kalbama apie saugumo pareigūno žūtį ryšium su tarnyba, taigi kompensacijos išmokėjimas siejamas būtent su specifine saugumo pareigūno veikla.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime buvo konstatuotas faktas, kad (duomenys neskelbtini) V. P., kaip valstybės saugumo pareigūnas, vykdė Valstybės saugumo departamento deleguotas funkcijas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Minimame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad priežastinis ryšys turi būti nustatinėjamas tarp konkrečių V. P. veiksmų (vykdytų specifinių Valstybės saugumo departamentui priskirtų funkcijų) ir dėl to kilusių pasekmių, nes (duomenys neskelbtini) jis dirbo kaip Valstybės saugumo departamento pareigūnas, vykdė įstatymais nustatytas funkcijas, jo veikla (duomenys neskelbtini) buvo siejama su specifine (nevieša), kaip saugumo pareigūno veikla, siekiant atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
Taigi, Tarnybinio tyrimo komisija, vykdydama Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 6 dalyje pavestą funkciją nustatyti, ar saugumo pareigūno mirtis yra susijusi su tarnyba, ir atlikdama tarnybinį tyrimą turėjo patikrinti sąsajų tarp V. P. mirties ir jam pavestų Valstybės saugumo departamento funkcijų buvimą bei įvykdyti jai teismo pavestus uždavinius dėl papildomų duomenų tyrimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime nurodyta tyrimo apimtis bei tirtini dokumentai.
Atlikdama tyrimą Tarnybinio tyrimo komisija gavo duomenis iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento struktūrinių padalinių, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos (VAGK byla, t. 1, b. l. 58, 89-92, 114, t. 2 b. l. 1-18, 52-53, 55-66). Tarnybinio tyrimo komisija, vykdydama pavedimą, išnagrinėjo pagal Tarnybinio tyrimo komisijos paklausimus Užsienio reikalų ministerijai, Generalinei prokuratūrai, Vyriausybės kanceliarijai, Valstybės saugumo departamento struktūriniams padaliniams pateiktą informaciją, Tarnybinio tyrimo komisijos, sudarytos Valstybės saugumo departamento direktoriaus 2011-06-08 įsakymu Nr. 1-77, surinktą medžiagą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime pateiktą informaciją bei nurodytus dokumentus, pareiškėjos ir jos atstovo pasisakymus Tarnybinio tyrimo komisijos posėdžiuose.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime pažymėta, kad iš naujo nagrinėjant priežastinio ryšio nustatymo klausimą privalu ištirti ir įvertinti šiuos įrodymus: 1) buvusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus A. P. duotus paaiškinimus komisijai; 2) Valstybės saugumo departamento raštus (2006-09-29 raštas Nr. (01)-18-369-743 ir 2005-10-20 raštas Nr. (01)-19-1500KF-5), kurie patvirtina V. P., kaip saugumo pareigūno, veiklą (duomenys neskelbtini), atliekant Valstybės saugumo departamentui priskirtas funkcijas; 3) Valstybės saugumo departamento 2006-10-12 pranešimo Nr. (67)-18-1215, kurį Valstybės saugumo departamentas išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie V. P. atleidimą iš darbo, jo sumokėtus socialinio draudimo mokesčius 2005-2006 metais; 4) V. P. tarnybos įvertinimą, veiklos patikrinimus, kuomet jis buvo (duomenys neskelbtini); 5) jo nuopelnus Lietuvos Respublikai.
Iš komisijai V. P. žūčiai tirti 2010-05-07 posėdžio protokolo stenogramos (VAGK byla, t. 2, b. l. 23-32) matyti, kad tuometinis Valstybės saugumo departamento direktorius A. P. nurodė, jog V. P. buvo pavestos Valstybės saugumo departamento atstovo funkcijos be teisės vykdyti operatyvinę veiklą, suteikiant teisę naudotis tik vieša informacija.
Valstybės saugumo departamento 2005-10-20 raštu Nr. (01)-19-1500KF-500K (VAGK byla t. 2, b. l. 63) pažymėta, kad V. P. deleguojamas Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1064-14 patvirtintos programos įgyvendinimui, o vėliau tęs tarnybą Valstybės saugumo departamente.
Valstybės saugumo departamentas 2006-09-29 raštu Nr. (01)-18-369-743 (VAGK byla, t. 1, b. l. 153) informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad V. P. darbo Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) metu buvo pavesta atlikti Valstybės saugumo departamento kompetencijai priskirtas funkcijas, nustatytas Valstybės saugumo departamento įstatyme ir kituose teisės aktuose. Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 8 ir 9 punktuose Valstybės saugumo departamentui pavedama kontroliuoti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugą valstybės viduje bei jos įstaigose užsienyje; savarankiškai arba su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis rengti ir įgyvendinti priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti. Vykdydamas savo funkcijas V. P. palaikydavo ryšius su (duomenys neskelbtini) įstaigomis ir pareigūnais, atsakingais už ryšius su užsienių šalių diplomatinėmis įstaigomis bei šių įstaigų saugaus funkcionavimo užtikrinimą. Nurodė, kad per darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį V. P. apie grasinimus susidoroti nepranešė.
Valstybės saugumo departamento 2006-10-12 pranešime Nr. (67)-18-1215 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie V. P. atleidimą iš darbo nurodoma apie jo atleidimą iš darbo 2006-08-23 (VAGK byla, t. 1, b. l. 120). Iš Valstybės saugumo departamento pranešimų apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą (b. l. 53-55) matyti, kad Valstybės saugumo departamentas įmokas už V. P. nustojo mokėti 2005 m. IV ketvirtį, t. y. po diplomato sutarties sudarymo. Kartu su Valstybės saugumo departamento 2010-01-25 raštu Nr. (A)-18-98 (VAGK byla, t. 2, b. l. 56-57) pateikta pažyma apie gaunamas pajamas rodo, jog paskutines pajamas iš Valstybės saugumo departamento V. P. gavo 2005 metų lapkričio mėnesį.
Tarnybinio tyrimo komisija nustatė, kad V. P. veikla jo buvimo (duomenys neskelbtini) metu nebuvo vertinama ir tarnybinių patikrinimų nei Užsienio reikalų ministerija, nei Valstybės saugumo departamentas neatliko. Tai patvirtinta Užsienio reikalų ministerijos 2014-03-14 rašte Nr. (4.11)3-1663 (VAGK byla, t. 2, b. l. 53) bei Valstybės saugumo departamento 13 valdybos 2014-03-12 rašte Nr. (67)-18-122 (VAGK byla, t. 2, b. l. 52).
Valstybės saugumo departamento 2010-01-25 rašte Nr. (A)-18-98 (VAGK byla, t. 2, b. l. 56) nurodyti V. P. apdovanojimai. Kitas apdovanojimų sąrašas pateiktas Vyriausybės kanceliarijos 2014-03-18 raštu Nr. 39-995 (VAGK byla, t. 2, b. l. 64-66).
Taigi, Tarnybinio tyrimo komisija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime išdėstytus nurodymus dėl tirtinų duomenų įgyvendino tinkamai ir Išvadoje aptarė visus teismo pažymėtus dokumentus. Daugiau dokumentų, aplinkybių ar faktų, kurie galėjo būti tiriami ir vertinami Tarnybinio tyrimo komisijai priimant sprendimą, bylos šalys nenurodė, todėl atliktas tyrimas pripažintinas pakankamu ir išsamiu. Teismo vertinimu, Tarnybinio tyrimo komisija pagrįstai pripažino, kad V. P. vykdė tiek diplomatines funkcijas, tiek funkcijas, susijusias su Valstybės saugumo departamentui pavestų užduočių įgyvendinimu. Žūties metu V. P. buvo pavesta eiti Generalinio konsulo pareigas. Generalinio konsulo pareigų ėjimas yra diplomatinei tarnybai pavestų užduočių įgyvendinimas. Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką. Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) nuostatuose nurodoma, kad konsulinė įstaiga palaiko santykius su (duomenys neskelbtini) sričių vadovais bei įvairiomis institucijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius, gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus bei kita (VAGK byla, t. 1, b. l. 112-113). Taigi Generalinio konsulato vadovas privalo užtikrinti diplomatinių funkcijų atlikimą, vien tik Valstybės saugumo departamento darbuotojas vadovauti konsulinei įstaigai negali.
Be diplomatinių pareigų, V. P. atliko ir Valstybės saugumo departamento uždavinius. Užsienio reikalų ministro 2006-03-06 įsakymu Nr. K-57 patvirtintame Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigybės aprašyme (VAGK byla, t. 1, b. l. 100-101) nurodoma, kad ši pareigybė reikalinga Vyriausybės programos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos dalies nuostatų įgyvendinimo užtikrinimui, pagal kompetenciją – atstovavimo funkcijų užtikrinimui. Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigybė reikalinga suformuoti tarnybinių užduočių, susijusių su Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, vykdymui, sprendžiant klausimus, susijusius su diplomatinės atstovybės saugaus funkcionavimo užtikrinimu, ryšių su (duomenys neskelbtini) nacionalinį saugumą užtikrinančiomis valstybės institucijomis palaikymui. Tiek pareigybės aprašymas, tiek aukščiau cituoti Valstybės saugumo departamento raštai bei buvusio Valstybės saugumo departamento direktoriaus liudijimas komisijai V. P. žūčiai tirti rodo, jog V. P. vykdė ir Valstybės saugumo departamento atstovo funkcijas.
Priežastinio ryšio nustatymas reikalauja ne tik fakto, jog asmuo žuvo būdamas susietas tarnybos santykiais su Valstybės saugumo departamentu, bet nustatymo fakto, jog asmuo žuvo dėl jo, kaip saugumo pareigūno, veiklos. Tarnybinio tyrimo komisija konstatavo, jog nėra aplinkybių, kurios patvirtintų saugumo pareigūno žūties priežastinį ryšį su tarnyba Valstybės saugumo departamente. Teismas su šia išvada sutinka. Visų pirma, šią išvadą patvirtina V. P. žūties aplinkybių tyrimas. Sąlygų 3.1-3.4 punktuose pateikiamas galimų įvykių sąrašas, tai gali būti: nelaimingas atsitikimas, pasikėsinimas į apdraustojo gyvybę ir (ar) sveikatą, taip pat kitas staigus įvykis, kai prieš apdraustojo valią jo kūną veikia fizinė jėga (cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas fizinis poveikis); atsitiktinis ūminis apsinuodijimas maistu (taip pat užsikrėtimas per maistą infekcinėmis ligomis, nurodytomis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame ūminių infekcinių žarnyno ligų sąraše), vaistais, nuodingaisiais augalais, taip pat ūminis ar lėtinis apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis ir preparatais; neigiami padariniai dėl klaidingo diagnozavimo ar gydymo ir profilaktikos priemonių (tarp jų vaistų injekcijų) panaudojimo po draudiminių įvykių; 3.4. svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, anafilaksinis šokas, apdraustojo paskendimas ar sušalimas.
Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl V. P. nužudymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad V. P. būtų pašalinės jėgos poveikyje stumiamas pro langą ir priešinęsis šiam stūmimui. Negauta duomenų, kad prieš iškrisdamas pro langą jis būtų buvęs apsvaigintas ir dėl to negalėjęs priešintis. Taip pat nenustatyta, kad iškritimo metu kambaryje būtų buvę pašaliniai asmenys. Versija, kad V. P. tyrė neskaidrų Jungtinių Amerikos Valstijų finansinės paramos demokratijos procesams (duomenys neskelbtini) panaudojimą, nepasitvirtino, negauta duomenų, kad toks tyrimas galėtų demaskuoti konkrečius asmenis. Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartimi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti. Taigi, atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta nei vienos aplinkybės, kuri galėtų patvirtinti, jog pareiškėjas žuvo dėl kurios nors iš Sąlygų 3.1-3.4 punktuose nurodytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos ir V. P. apnuodijimo ir nusikalstamos veikos prieš jį aplinkybės, tačiau tokių faktų nustatyta nebuvo. Teismui taip pat nepateikti duomenys dėl padarytų išvadų neišsamumo ar klaidingumo.
Skunde pagrįstai pažymėta, kad Tarnybinio tyrimo komisija turėjo atsižvelgti į pareiškėjos argumentus, jog V. P. žūtis galėjo įvykti dėl noro jį nutildyti ar atkeršyti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime taip pat buvo pažymėta, kad atsakovas privalo vadovautis gero administravimo principu ir svarstyti galimybę išklausyti pareiškėją svarstant klausimą iš naujo. Konkrečių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos posėdžio metu išsakytus motyvus, nei pareiškėja, nei jos atstovas nenurodė, tokius motyvus patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarimo matyti, jog skunde iškelta versija ikiteisminio tyrimo metu buvo itin išsamiai tirta – apklausta 17 buvusių V. P. bendradarbių, politikai, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados atstovė, V. P. pažįstami. Nei vienas iš jų nenurodė aplinkybių, kad konkreti V. P. veikla būtų turėjusi kokių nors pasekmių kitiems asmenims, kurie būtų galėję turėti interesą imtis neteisėtų veiksmų. Buvo minimas Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinės atstovybės darbuotojų domėjimasis (duomenys neskelbtini) opozicijai skiriamų pinigų panaudojimu, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatas J.M. paaiškino, kad susitikimo su V. P. metu pastarasis nekalbėjo šiuo klausimu. Valstybės saugumo departamento 2010-01-25 rašte Nr. (A)-18-98 (VAGK byla, t. 2, b. l. 56) nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas neturi informacijos, jog V. P. tyrė ar turėjo duomenų apie į Lietuvą įvežtus ir (duomenys neskelbtini) opozicijai skirtus 40 milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Taip pat pažymėta ir tai, kad 2004 m. gegužės 17 d. – 2005 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu V. P. asmeniškai pats operatyvinių ar ikiteisminių tyrimų Valstybės saugumo departamente neatliko. Iš to galima daryti išvadą, kad ir galimas tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) opozicijos veiklos nebuvo paskirtas atlikti Valstybės saugumo departamento. Jokie ankstesni V. P. vykdyti tyrimai nei ikiteisminio tyrimo eigoje, nei šioje byloje nurodyti nebuvo, todėl nėra įrodyta, jog V. P. žuvo dėl neteisėtų kitų asmenų interesų.
Taip pat turi būti pažymėta, jog žūties metu V. P. vykdė konsulinės įstaigos vadovo pareigas, t. y. atliko diplomatinei tarnybai priskirtas funkcijas. Tuometinis Valstybės saugumo departamento direktorius A. P. patvirtino, jog jis nežinojo, kad V. P. atstovavo Generalinei konsulei (duomenys neskelbtini) vykusiame renginyje. Pats V. P. priėmė įsakymą dėl jo komandiruotės į (duomenys neskelbtini). Konkrečių duomenų, kad jis komandiruotės metu būtų vykęs vykdyti Valstybės saugumo departamento funkcijų nėra. Užsienio reikalų ministerija 2013-07-25 raštu Nr. (22.29)3-5394 (VAGK byla, t. 1, b. l. 121) nurodė, kad V. P. į (duomenys neskelbtini) vyko pagal Ukrainos generalinio konsulo (duomenys neskelbtini) kvietimą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei konsulei D. M., dėl ko darė išvadą, kad vykdamas į tarnybinę komandiruotę V. P. vykdė diplomatines pareigas. Užsienio reikalų ministerija duomenų, jog V. P. vykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini) būtų pavesta atlikti ir Valstybės saugumo departamento kompetencijai priskirtas funkcijas. Kita vertus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime konstatuota, kad Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1064-14 KF patvirtinta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005-2008 metų programa Generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini), į kurią, kaip minėta, buvo paskirtas saugumo pareigūnas V. P., buvo tęstinio pobūdžio, atsižvelgiant į tai, kad V. P. mirtis konstatuota komandiruotės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą metu, t. y. tarnybos metu vykdant specifines Valstybės saugumo departamentui priskirtas funkcijas, susijusias su tęstinio pobūdžio veikla. Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog alkoholinių gėrimų vartojimas galėjo būti susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu. V. P. žūties metu galiojusiame teisiniame reguliavime – Sąlygų 4.2 punkte buvo nurodyta, jog įvykis nelaikomas draudiminiu, jeigu apdraustasis nukentėjo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Valstybės saugumo departamento statuto 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo 2008-10-06 įstatymu Nr. X-1740 buvo papildyta Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 7 dalis ir numatyta, kad kompensacijos nemokamos, jeigu pareigūno žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų. Panaši nuostata išlikusi ir Žvalgybos įstatymo 69 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Tuo tarpu Generalinės prokuratūros prokuroro 2013-01-31 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, jog V. P. kraujyje rasta 1,9 promilių alkoholio.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiama Tarnybinio tyrimo komisijos Išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai argumentuota, Vilniaus apygardos teismo 2014-01-24 sprendime numatyti įpareigojimai iš esmės įvykdyti. Teisminio nagrinėjimo metu jokių naujų faktų, aplinkybių ar dokumentų nepateikta. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti išvadą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 nustatytą įpareigojimą yra išvestinis iš čia išnagrinėto reikalavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-24 sprendime buvo duoti konkretūs įpareigojimai dėl Tarnybinio tyrimo komisijos tyrimo papildymo, naujų dokumentų ištyrimo, atsižvelgimo į sprendimo motyvus, pačios pareiškėjos apklausos posėdyje, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta Tarnybinio tyrimo komisijos priimamos išvados rezoliucinė dalis bei įpareigojimas nustatyti priežastinio ryšio buvimą. Teismas šioje byloje nustatė, kad Tarnybinio tyrimo komisija iš esmės tinkamai atsižvelgė į teismo nurodymus, o jos priimtas sprendimas atitinka objektyvius duomenis. Pareiškėjos atstovo manymas, jog Tarnybinio tyrimo komisija turėtų pasisakyti, jog priežastinį ryšį patvirtinančių duomenų nėra šiuo metu, nėra teisingas, kadangi tokios formuluotės nei teisės aktuose, nei praktikoje nėra. Naujų įrodymų atsiradimas gali būti pagrindu svarstyti klausimą dėl tyrimo dėl priežastinio ryšio atnaujinimą ar naujo tyrimo pradėjimą.
Kitu skundo reikalavimu pareiškėja prašė panaikinti VAGK 2014-05-20 sprendimą Nr. 3R-205(AG-168/04-2014), kuriuo byla pagal L. P. skundą buvo nutraukta remiantis Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.5 punktu kaip nepriskirtina VAGK kompetencijai. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 9 punktas numato, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Sąlygų 25 punktas nurodo, kad ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per mėnesį nepraneša apie savo sprendimą arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą. Tai rodo, jog yra nustatyta teisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka ir VAGK 2014-05-20 sprendimas dėl bylos nutraukimo buvo priimtas teisėtai.
Atsakovo atstovas prašė taikyti senaties terminą, kadangi pareiškėjos skundas teismui dėl 2014-03-31 Išvados buvo paduotas tik 2014-06-10. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Byloje nustatyta, kad pareiškėja visų pirma su skundu kreipėsi į VAGK. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ginčo nagrinėjimas VAGK pagal teisės aktus nenustatytas, todėl pareiškėja turėjo skundą teismui paduoti tiesiogiai per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus. Kreipimąsi į VAGK teismas prilygina svarbiai priežasčiai, dėl kurios Išvados apskundimo terminas turi būti atnaujinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjos atstovas tiesiogiai tokio prašymo nepareiškė, tačiau tokio prašymo pareiškimas vertintinas kaip formalus reikalavimas, kurio neįvykdžius aiškiai išreikšta bylos dalyvio valia pasinaudoti teismine savo pažeistų teisių gynimo priemone, negali būti teismo ignoruojama. Termino atnaujinimo priežastis yra akivaizdi, pavėluotas kreipimasis yra susijęs su valstybės institucijų veikimu, nes, tuo atveju, jei VAGK būtų iš karto atsisakiusi priimti pareiškėjos skundą, tai ši nebūtų praleidusi kreipimosi į teismą termino (skundas VAGK paduotas 2014-04-25).
Atsižvelgus į nurodytus motyvus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.