Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-08 · Administracinė byla Nr. A-739-602/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
A-739-602/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03050-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Administracinė byla Nr. A-739-602/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03050-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. P. nuo 2005 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėju. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, Departamentas, Valstybės saugumo departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu V. P. buvo įtrauktas į Valstybės saugumo departamento pareigūnų rezervą nuo 2005 m. lapkričio 2 d.

(duomenys neskelbtini) V. P. mirė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir Generalinės prokuratūros ONKTD) prokuroras 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-06 dėl V. P. mirties fakto, nustačius, kad nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) valstybės sekretoriaus 2007 m. vasario 19 d. potvarkiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsniu, žuvusiojo V. P. šeimai nuspręsta sumokėti 2,5 metų jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2007 m. vasario 22 d. žuvusiojo V. P. sutuoktinei L. P. sumokėta 141 259,8 Lt kompensacija.

2011 metais L. P. kreipėsi į VSD su prašymu sumokėti kompensaciją dėl V. P., kaip saugumo pareigūno, mirties.

2013 m. sausio 31 d. Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-06 dėl V. P. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 įpareigojo VSD nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą.

VSD Tarnybinio tyrimo komisija 2014 m. kovo 31 d. surašė išvadą Nr. (K)-22-689 (toliau – ir Išvada), kuria konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Departamente (pareigūno statuso, siejamo su tarnyba Departamente, ar tarnybinių pareigų, tiesiogiai siejamų su Departamento kompetencija pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymą (toliau – ir VSD įstatymas) ir kitus teisės aktus, ar Departamento pavestų atlikti atskirų tarnybinių užduočių, vykdymo) nenustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir VAGK) 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu bylą pagal L. P. skundą nutraukė, nustačiusi, kad ginču iš esmės siekiama išspręsti tarp pareiškėjos ir VSD nuo 2010 metų besitęsiantį ginčą dėl kompensacijos mokėjimo.

II.

Pareiškėja L. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti VAGK 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 3R-205(AG-168/04-2014); 2) panaikinti VSD Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 31 d. Išvadą Nr. (K)-22-689; 3) įpareigoti atsakovą pateikti išvadą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 nustatytą įpareigojimą.

Paaiškino, kad VAGK nepagrįstai nutraukė bylą, padariusi išvadą, kad ginčai dėl VSD Tarnybinio tyrimo komisijos išvados laikytini ginčais dėl kompensacijos mokėjimo, nors pareiškėja nekėlė reikalavimo dėl kompensacijos mokėjimo.

Pažymėjo, kad Išvada neatitinka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriame nuspręsta, kad priežastinis ryšys turi būti nustatinėjamas ne tarp V. P. kaltės ir kilusių pasekmių, bet tarp konkrečių jo veiksmų (vykdytų specifinių Departamentui priskirtų funkcijų) ir dėl to kilusių pasekmių, nes (duomenys neskelbtini) jis dirbo kaip VSD pareigūnas, vykdė įstatymais nustatytas funkcijas, jo veikla (duomenys neskelbtini) buvo siejama su specifine (nevieša) saugumo pareigūno veikla, siekiant atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Tarnybinis tyrimas turėjo būti atliktas iš karto po žūties. VSD turėjo savarankiškai iškelti tyrimo uždavinius ir tikslus, atlikti objektyvų tyrimą. Tyrimas nebuvo atliktas dėl to, kad atsakovas tik po teismo sprendimų pripažino faktą, jog V. P. žūties metu buvo VSD pareigūnas. Tarnybinio tyrimo komisija išnagrinėjo priežastinio ryšio klausimą, kuris priskirtinas viešosios teisės sričiai ir galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jai būtų ištirta specifinė (nevieša) saugumo pareigūno V. P. veikla (duomenys neskelbtini).

Išvada grindžiama prokuratūros ir teismo procesiniais dokumentais, priimtais baudžiamojoje byloje, tačiau prokuratūra ir teismas veikia viešosios teisės srityje, todėl Išvada negalėjo būti paremta nurodytų institucijų procesiniais sprendimais, nes šioms institucijoms nepavesta atlikti ar tirti specifinę VSD veiklą. Tarnybinio tyrimo komisija nevertino pareiškėjos pasisakymų, kad V. P. žūtis galėjo būti įvykdyta dėl keršto ar siekiant jį nutildyti.

Tarnybinio tyrimo komisija, ignoruodama teismo sprendimą ir jo privalomumą, padarė išvadą, kad V. P. mirties priežastis (įvykęs nelaimingas atsitikimas) nėra susijusi su jo, kaip saugumo pareigūno veikla, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelaimingo atsitikimo metu jis būtų vykdęs tarnybines pareigas, tiesiogiai siejamas su VSD kompetencija pagal VSD įstatymą ir kitus teisės aktus, ar VSD pavestas atlikti atskiras tarnybines užduotis. Teismo sprendime nurodoma priešingai. Tarnybinio tyrimo komisija atmetė L. P. ir jos atstovo teiginius, kad V. P. (duomenys neskelbtini) buvo ilgalaikėje komandiruotėje kaip VSD pareigūnas. Atsakovo nuomone, faktas, kad VSD V. P. atžvilgiu nevykdė darbdavio funkcijų, savaime įrodo, jog jis nevykdė saugumo pareigūnui pavestos veiklos.

VSD nustatytais terminais tarnybinio tyrimo neatliko, sprendimo bei informacijos apie būtinų procedūrų atlikimą (neatlikimą) L. P. nepateikė. Tarnybinio tyrimo neatlikimas iš karto po V. P. žūties gali būti pripažintas neteisėtu atsakovo veiksmu, pasireiškusiu VSD kompetencijai priskirtų pareigų neatlikimu. Dėl neteisėto neveikimo yra atsakovo kaltė. Nuo žūties praėję daugiau kaip 7 metai. Neigiamos atsakovo išvados dėl priežastinio ryšio gali būti nulemtos itin ilgo neveikimo laikotarpio. Pareiškėjos nuomone, galima viena iš išvadų: arba priežastinio ryšio konstatavimas, arba pripažinimas, kad nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014.

Atsiliepimas

Atsakovas VSD atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad L. P. kreipimasis į VAGK yra administracinio ginčo dėl kompensacijos išmokėjimo, pradėto administraciniuose teismuose, tąsa. Teisminiuose ginčuose administraciniams teismams buvo pateikta VSD turima medžiaga, nagrinėti baudžiamoje byloje surinkti duomenys, atsakovas vykdė administracinių teismų sprendimuose išdėstytus įpareigojimus, su kurių vykdymo rezultatu nesutikdama, L. P. vėl kreipdavosi į administracinius teismus dėl teisminės savo teisių gynybos.

Klausimo dėl priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo tarnybos Departamente išsprendimas yra būtinas tarpinis etapas kompensacijos, kurios L. P. siekia, skyrimo ir išmokėjimo procedūroje.

Administracinių teismų sprendimų vykdymo klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos. Pareiškėja savo teises turėjo ginti šia tvarka.

Nurodė, kad VSD direktoriaus įsakymu Nr. 1-26 „Dėl išvados pateikimo“ Tarnybinio tyrimo komisijai buvo pavesta vykdyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą įpareigojimą ir pateikti išvadą. Tarnybinio tyrimo komisija išnagrinėjo teismo sprendime nurodytus duomenis, valstybės institucijų bei VSD struktūrinių padalinių pateiktą informaciją, į posėdį kviestų VSD struktūrinių padalinių, kurių kompetencija nagrinėtu laikotarpiu buvo susijusi su Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 8–9 punktuose numatytomis funkcijomis, žvalgybos pareigūnų bei L. P. pasisakymus. Įvertinusi surinktą medžiagą, Tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos VSD, buvimo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-651/2013 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014.

Tarnybinio tyrimo komisija, vykdydama pavestą funkciją nustatyti, ar saugumo pareigūno mirtis yra susijusi su tarnyba, ir atlikdama tarnybinį tyrimą, turėjo patikrinti sąsajų tarp V. P. mirties ir jam pavestų VSD funkcijų buvimą bei įvykdyti jai teismo pavestus uždavinius dėl papildomų duomenų tyrimo. Teismo sprendime nurodyta tyrimo apimtis bei tirtini dokumentai.

Tarnybinio tyrimo komisija, vykdydama pavedimą, išnagrinėjo pagal Tarnybinio tyrimo komisijos paklausimus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento struktūriniams padaliniams pateiktą informaciją, Tarnybinio tyrimo komisijos surinktą medžiagą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendime pateiktą informaciją bei nurodytus dokumentus, pareiškėjos ir jos atstovo pasisakymus Tarnybinio tyrimo komisijos posėdžiuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad iš komisijai V. P. žūčiai tirti 2010 m. gegužės 7 d. posėdžio protokolo stenogramos matyti, kad tuometinis VSD direktorius A. P. nurodė, jog V. P. buvo pavestos VSD atstovo funkcijos be teisės vykdyti operatyvinę veiklą, suteikiant teisę naudotis tik vieša informacija.

Teismas nustatė, kad VSD 2006 m. rugsėjo 29 raštu informavo Generalinę prokuratūrą, kad V. P. darbo Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) metu buvo pavesta atlikti Departamento kompetencijai priskirtas funkcijas, nustatytas Valstybės saugumo departamento įstatyme ir kituose teisės aktuose. Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 8 ir 9 punktuose Valstybės saugumo departamentui pavedama kontroliuoti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugą valstybės viduje bei jos įstaigose užsienyje; savarankiškai arba su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis rengti ir įgyvendinti priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti. Vykdydamas savo funkcijas, V. P. palaikydavo ryšius su (duomenys neskelbtini) įstaigomis ir pareigūnais, atsakingais už ryšius su užsienių šalių diplomatinėmis įstaigomis bei šių įstaigų saugaus funkcionavimo užtikrinimą. Nurodė, kad per darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpį V. P. apie grasinimus susidoroti nepranešė.

Tarnybinio tyrimo komisija nustatė, kad V. P. veikla jo buvimo (duomenys neskelbtini) metu nebuvo vertinama ir tarnybinių patikrinimų nei URM, nei Valstybės saugumo departamentas neatliko.

Valstybės saugumo departamento 2010 m. sausio 25 d. rašte nurodyti V. P. apdovanojimai. Kitas apdovanojimų sąrašas pateiktas Vyriausybės kanceliarijos 2014 m. kovo 18 d. raštu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio tyrimo komisija, surinkusi ir įvertinusi minėtus faktinius duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendime išdėstytus nurodymus dėl tirtinų duomenų įgyvendino tinkamai. Teismo vertinimu, Tarnybinio tyrimo komisija pagrįstai pripažino, kad V. P. vykdė tiek diplomatines funkcijas, tiek funkcijas, susijusias su VSD pavestų užduočių įgyvendinimu. Žūties metu V. P. buvo pavesta eiti Generalinio konsulo pareigas. Generalinio konsulo pareigų ėjimas yra diplomatinei tarnybai pavestų užduočių įgyvendinimas. Taigi Generalinio konsulato vadovas privalo užtikrinti diplomatinių funkcijų atlikimą, vien tik VSD darbuotojas vadovauti konsulinei įstaigai negali.

Be diplomatinių pareigų, V. P. atliko ir VSD uždavinius. Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigybės aprašyme nurodoma, kad ši pareigybė reikalinga Vyriausybės programos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos dalies nuostatų įgyvendinimo užtikrinimui, pagal kompetenciją – atstovavimo funkcijų užtikrinimui. Generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigybė reikalinga suformuoti tarnybinių užduočių, susijusių su Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, vykdymui, sprendžiant klausimus, susijusius su diplomatinės atstovybės saugaus funkcionavimo užtikrinimu, ryšių su (duomenys neskelbtini) nacionalinį saugumą užtikrinančiomis valstybės institucijomis palaikymui. Tiek pareigybės aprašymas, tiek VSD raštai bei buvusio Departamento direktoriaus liudijimas komisijai V. P. žūčiai tirti rodo, jog V. P. vykdė ir VSD atstovo funkcijas.

Priežastinio ryšio nustatymas reikalauja ne tik fakto, jog asmuo žuvo būdamas susietas tarnybos santykiais su VSD, bet nustatymo fakto, jog asmuo žuvo dėl jo, kaip saugumo pareigūno, veiklos. Tarnybinio tyrimo komisija konstatavo, jog nėra aplinkybių, kurios patvirtintų saugumo pareigūno žūties priežastinį ryšį su tarnyba VSD. Teismas su šia išvada sutiko. Visų pirma, šią išvadą patvirtina V. P. žūties aplinkybių tyrimas.

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl V. P. nužudymo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad V. P. būtų pašalinės jėgos poveikyje stumiamas pro langą ir priešinęsis šiam stūmimui. Negauta duomenų, kad prieš iškrisdamas pro langą jis būtų buvęs apsvaigintas ir dėl to negalėjęs priešintis. Taip pat nenustatyta, kad iškritimo metu kambaryje būtų buvę pašaliniai asmenys. Versija, kad V. P. tyrė neskaidrų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) finansinės paramos demokratijos procesams (duomenys neskelbtini) panaudojimą, nepasitvirtino, negauta duomenų, kad toks tyrimas galėtų demaskuoti konkrečius asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos ir V. P. apnuodijimo ir nusikalstamos veikos prieš jį aplinkybės, tačiau tokių faktų nustatyta nebuvo. Teismui taip pat nepateikti duomenys dėl padarytų išvadų neišsamumo ar klaidingumo.

Skunde pagrįstai pažymėta, kad Tarnybinio tyrimo komisija turėjo atsižvelgti į pareiškėjos argumentus, jog V. P. žūtis galėjo įvykti dėl noro jį nutildyti ar atkeršyti. Konkrečių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos posėdžio metu išsakytus motyvus, nei pareiškėja, nei jos atstovas nenurodė, tokius motyvus patvirtinančių duomenų nepateikė. Iš Generalinės prokuratūros prokuroro 2013 m. sausio 31 d. nutarimo matyti, jog skunde iškelta versija ikiteisminio tyrimo metu buvo itin išsamiai tirta – apklausta 17 buvusių V. P. bendradarbių, politikai, (duomenys neskelbtini) ambasados atstovė, V. P. pažįstami. Nei vienas iš jų nenurodė aplinkybių, kad konkreti V. P. veikla būtų turėjusi kokių nors pasekmių kitiems asmenims, kurie būtų galėję turėti interesą imtis neteisėtų veiksmų. Buvo minimas (duomenys neskelbtini) diplomatinės atstovybės darbuotojų domėjimasis (duomenys neskelbtini) opozicijai skiriamų pinigų panaudojimu, tačiau (duomenys neskelbtini) diplomatas J. M. paaiškino, kad susitikimo su V. P. metu pastarasis nekalbėjo šiuo klausimu. VSD 2010 m. sausio 25 d. rašte nurodyta, kad Valstybės saugumo departamentas neturi informacijos, jog V. P. tyrė ar turėjo duomenų apie į Lietuvą įvežtus ir (duomenys neskelbtini) opozicijai skirtus (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta ir tai, kad 2004 m. gegužės 17 d. – 2005 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu V. P. asmeniškai pats operatyvinių ar ikiteisminių tyrimų Valstybės saugumo departamente neatliko. Iš to galima daryti išvadą, kad ir galimas tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) opozicijos veiklos nebuvo paskirtas atlikti Valstybės saugumo departamento. Jokie ankstesni V. P. vykdyti tyrimai nei ikiteisminio tyrimo eigoje, nei šioje byloje nurodyti nebuvo, todėl nėra įrodyta, jog V. P. žuvo dėl neteisėtų kitų asmenų interesų.

Taip pat teismas pažymėjo, jog žūties metu V. P. vykdė konsulinės įstaigos vadovo pareigas, t. y. atliko diplomatinei tarnybai priskirtas funkcijas. Tuometinis VSD direktorius A. P. patvirtino, jog jis nežinojo, kad V. P. atstovavo Generalinei konsulei (duomenys neskelbtini) vykusiame renginyje. Pats V. P. priėmė įsakymą dėl jo komandiruotės į (duomenys neskelbtini). Konkrečių duomenų, kad jis komandiruotės metu būtų vykęs vykdyti Valstybės saugumo departamento funkcijų nėra. URM 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. (22.29)3-5394 nurodė, kad V. P. į (duomenys neskelbtini) vyko pagal (duomenys neskelbtini) generalinio konsulo (duomenys neskelbtini) kvietimą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei konsulei D. M., dėl ko darė išvadą, kad vykdamas į tarnybinę komandiruotę V. P. vykdė diplomatines pareigas. URM nepateikė duomenų, jog V. P. vykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini) būtų pavesta atlikti ir VSD kompetencijai priskirtas funkcijas. Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) galėjo būti susijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu. Tuo tarpu nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymėta, jog V. P. (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog skundžiama Tarnybinio tyrimo komisijos Išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai argumentuota, teismo sprendime numatyti įpareigojimai iš esmės įvykdyti. Teisminio nagrinėjimo metu jokių naujų faktų, aplinkybių ar dokumentų nepateikta. Pareiškėjos atstovo manymas, jog Tarnybinio tyrimo komisija turėtų pasisakyti, jog priežastinį ryšį patvirtinančių duomenų nėra šiuo metu, nėra teisingas, kadangi tokios formuluotės nei teisės aktuose, nei praktikoje nėra. Naujų įrodymų atsiradimas gali būti pagrindu svarstyti klausimą dėl tyrimo dėl priežastinio ryšio atnaujinimo ar naujo tyrimo pradėjimo.

IV.

Pareiškėja L. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu, prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta naikinti VSD Tarnybinio tyrimo komisijos 2014 m. kovo 31 d. išvadą Nr. (K)-22-689, panaikinti nurodytą išvadą bei įpareigoti atsakovą pateikti išvadą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 nustatytą įpareigojimą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvykdė teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas nustatyti priežastinį ryšį tarp konkrečių V. P. veiksmų (vykdytų specifinių Departamentui priskirtų funkcijų) ir dėl to kilusių pasekmių. Atsakovo konstatavimas, kad V. P. nevykdė Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų funkcijų, dirbtinai sukūrė prielaidą nevykdyti teismo sprendimo.

Atsakovas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros ir teismo priimtais procesiniais dokumentais, kurie neturi prejudicinės galios administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Teismas išplėtė nagrinėjamos bylos ribas, nes nagrinėjamoje byloje pareiškėja nekėlė ginčo dėl kompensacijos priteisimo, ginčas byloje vyksta tik dėl Tarnybinio tyrimo komisijos išvados.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nesutinka su apeliaciniu skundu.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą, atkreipė dėmesį į pastarajame sprendime nurodytas VSD tarnybinio tyrimo komisijos tyrimo apimtis bei nagrinėtus dokumentus bei į administracinėje byloje pateiktus įrodymus. Teismas bylą išnagrinėjo neišeidamas už skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Minėta, kad V. P. nuo 2005 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu buvo paskirtas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėju.

Terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo sudaryta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymo dėl V. P. perkėlimo iš VSD Trečiosios valdybos viršininko pareigų į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) ministro patarėjo pareigas. Diplomato tarnybos sutartis su V. P. buvo sudaryta VSD iniciatyva, pažymint, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų saugaus funkcionavimo užtikrinimo 2005-2008 metų programoje numatyta Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) saugaus funkcionavimo užtikrinimui skirti saugumo pareigūną, VSD į šį postą deleguoja V. P. Šiame Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio mėn. prašyme, adresuotame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui, nurodyta, kad pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, V. P. tęs tarnybą VSD.

VSD generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymu V. P. buvo įtrauktas į VSD pareigūnų rezervą nuo 2005 m. lapkričio 2 d.

(duomenys neskelbtini) V. P. mirė.

Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-06 dėl V. P. mirties fakto, nustačius, kad nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

URM valstybės sekretoriaus 2007 m. vasario 19 d. potvarkiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsniu žuvusiojo V. P. šeimai nuspręsta sumokėti 2,5 metų jo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

2011 metais L. P. kreipėsi į VSD su prašymu sumokėti kompensaciją dėl V. P., kaip saugumo pareigūno, mirties. Ši aplinkybė yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1786/2012 pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje pareiškėja prašė įpareigoti Departamentą apskaičiuoti ir sumokėti žuvusiojo V. P. šeimai kompensaciją.

2013 m. sausio 31 d. Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 19-1-002-06 dėl V. P. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro 2013 m. sausio 31 d. nutarimą paliko galioti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartyje nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014 (pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus) įpareigojo VSD nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą.

VSD Tarnybinio tyrimo komisija 2014 m. kovo 31 d. surašė išvadą, kurioje konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Departamente (pareigūno statuso, siejamo su tarnyba Departamente, ar tarnybinių pareigų, tiesiogiai siejamų su Departamento kompetencija pagal VSD įstatymą ir kitus teisės aktus, ar Departamento pavestų atlikti atskirų tarnybinių užduočių, vykdymo) nenustatytas.

Tarnybinio tyrimo komisija Išvadoje nustatė, kad V. P. darbo (duomenys neskelbtini) metu vykdė ir Departamento kompetencijai priskirtas funkcijas, susijusias su (duomenys neskelbtini). Pareigūnas pagal kompetenciją palaikė oficialius ryšius su (duomenys neskelbtini) įstaigomis ir pareigūnais, atsakingais už ryšius su užsienio šalių diplomatinėmis įstaigomis bei už šių įstaigų saugaus funkcionavimo užtikrinimą, pranešdavo Departamentui apie įvykius, susijusius su diplomatinių atstovybių bei jų personalo saugumu (duomenys neskelbtini), apie susitikimus su (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų atstovais, kitų šalių diplomatais, teikė kitą, su Departamento kompetencija susijusią informaciją. V. P. neturėjo teisės vykdyti ir nevykdė Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų. Tarnybinio tyrimo komisija nustatė, kad V. P. 2006 m. rugpjūčio 22 d. vyko pavaduoti Generalinę konsulę dalyvauti (duomenys neskelbtini) Nepriklausomybės 15-ųjų metinių šventėje VSD nežinant. Jam nebuvo duota VSD funkcijoms priskirtų užduočių. Tarnybinio tyrimo komisija Išvadoje nustatė, kad kitų asmenų neteisėtą poveikį dėl atliekamų pareigų paneigė Generalinės prokuratūros prokuroro 2013 m. sausio 31 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis, kuriuose nurodoma, kad V. P. mirtis nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pasekmė, V. P. mirė dėl nelaimingo atsitikimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta požymių, pėdsakų, patvirtinančių, kad V. P. pašalinėmis jėgomis buvo (duomenys neskelbtini).

V.

Minėti faktiniai duomenys patvirtina, kad V. P. buvo perkeltas iš VSD pareigūnų į URM pareigūno pareigas, V. P. perkėlus į URM, pareigūnas buvo įtrauktas į VSD pareigūnų rezervą.

V. P. žuvus, jo sutuoktinei L. P. URM sumokėjo kompensaciją.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar VSD, kurio pareigūnų rezerve buvo V. P. tuo metu, kai žuvo, privalo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus dėl pareigūno mirties, būtent, ar privalo mokėti kompensaciją žuvusiojo šeimai. Minėtų klausimų sprendimui yra reikšmingi teisės aktai, reglamentavę VSD pareigūnų statusą, kompensacijos mokėjimo pagrindus bei kompensacijos mokėjimo tvarką, kuri apėmė taip pat ir atitinkamo įvykio tyrimo tvarką (pagal kurią turėjo būti priimta nagrinėjamoje byloje ginčijama tarnybinio tyrimo komisijos išvada).

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 1994 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. I-380 31 straipsnyje (2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-1043 straipsnio redakcija) buvo nustatyta, kad saugumo departamento pareigūno, žuvusio ryšium su tarnyba, šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto (toliau – ir VSD statutas), patvirtinto 2002 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-1042, 44 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad saugumo pareigūnui žuvus dėl tarnybos Saugumo departamente, jo šeimai – nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 16 metų, taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per 1 metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

VSD statuto 28 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad saugumo departamente gali būti sudaromas saugumo pareigūnų rezervas. Į saugumo pareigūnų rezervą gali būti įtraukiami iš tarnybos Saugumo departamente atleisti saugumo pareigūnai, dirbantys kitose institucijose ir atliekantys atskiras Saugumo departamento tarnybines užduotis. Asmenys gali būti laikomi saugumo pareigūnų rezerve ne ilgiau kaip 4 metus.

VSD statuto 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad saugumo pareigūnai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Lietuvos Respublikos 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 yra patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – ir Sąlygos). Sąlygų 3 punkte (2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2088 punkto redakcija) nustatyta, kad žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Sąlygų 16 punkte (2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2088 punkto redakcija) nustatyta, kad jeigu šių draudimo sąlygų 1 punkte išvardyti asmenys žuvo vykdydami profesinės veiklos ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, jų šeimos nariams išmokama kompensacija, apskaičiuota pagal profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Sąlygų 19 punkte buvo nustatyta, kad kompensacijas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis, iš išlaidų sąmatoje numatytų tam reikalui lėšų. Sąlygų 20 punkte (2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2088 punkto redakcija) nustatyta, kad kompensacija žuvusio apdraustojo šeimos nariams šių draudimo sąlygų 18 punkte nustatyta tvarka mokama pateikus prašymą (prašymus), įvykio aktą ir mirties liudijimą (patvirtintą jo nuorašą). Prireikus vadovaujamasi tardymo (ikiteisminio tyrimo) išvada arba teismo sprendimu. Ginčus dėl kompensacijų mokėjimo nagrinėja valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis. Jeigu ji suinteresuotam asmeniui per mėnesį nepraneša apie savo sprendimą arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą (Sąlygų 25 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-651/2013 dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos kompensacijos išmokėjimą sieja su faktine aplinkybe, kad saugumo pareigūnas žuvo būtent dėl jo, kaip saugumo pareigūno veiklos („žuvusio ryšium su tarnyba“; „žuvus dėl tarnybos Saugumo departamente). T. y. tam, kad tokia kompensacija būtų išmokėta, nepakanka, kad būdamas susietas tarnybos santykiais su atsakovu saugumo pareigūnas mirtų darbo metu, nes pirmiau minėtose teisės normose tiesiogiai kalbama apie saugumo pareigūno žūtį ryšium su tarnyba (dėl tarnybos Saugumo departamente), taigi kompensacijos išmokėjimas siejamas būtent su specifine saugumo pareigūno veikla. Taip pat pabrėžtina, kad iš Valstybės saugumo departamento statuto 44 straipsnio 6 dalies ir Sąlygų 3 punkto turinio akivaizdžiai seka, kad byloje vertinamu atveju būtent Valstybės saugumo departamento vadovo sudarytai tarnybinio tyrimo komisijai tenka pareiga konkrečiu atveju nustatyti priežastinio ryšio tarp saugumo pareigūno mirties ir jo tarnybos buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis priimta išnagrinėjus pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) dėl sprendimų (ankstesnės VSD išvados dėl V. P. žūties ryšium su tarnyba tyrimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

VI.

Skundžiama Tarnybinio tyrimo komisijos Išvada, kuria konstatuota, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos Departamente nenustatytas yra grindžiama dviem aspektais, būtent tuo, kad pareigūnui nebuvo pavesta atlikti atskirų VSD tarnybinių užduočių bei nebuvo nustatytas kitų asmenų neteisėtas poveikis, todėl pareigūno mirtis buvo nelaimingas atsitikimas (ką patvirtino nutrauktas ikiteisminis tyrimas).

VSD įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje ir VSD statuto 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių kompensacijos mokėjimą žuvusiojo saugumo pareigūno šeimos nariams, taikymas nagrinėjamu atveju yra sudėtingas dėl to, kad V. P. buvo perkeltas į pareigas kitoje įstaigoje – URM, buvo įtrauktas į VSD pareigūnų rezervą. Todėl, sprendžiant žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu klausimą, nepakako dokumentų, kuriais paprastai įforminami pareigūno tarnybos santykiai, bet konkrečiu atveju turėjo būti vertinamos aplinkybės, susijusios su V. P., kaip VSD rezervo pareigūno, funkcijų vykdymu.

Taigi VSD, kaip valstybinė institucija, kurioje tarnavo (ėjo pareigas) pareigūnas, spręsdama dėl žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu buvimo, privalėjo nustatinėti, ar V. P., kaip VSD rezervo pareigūnas, atliko atskiras saugumo departamento tarnybines užduotis (VSD statuto 28 str. 1 d.).

Minėta, kad Tarnybinio tyrimo komisija skundžiamoje išvadoje vertino bei konstatavo, kokias Departamento kompetencijai priskirtas funkcijas vykdė V. P. darbo (duomenys neskelbtini) metu, taip pat konstatavo, kad V. P. neturėjo teisės vykdyti ir nevykdė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų. Be to, Tarnybinio tyrimo komisija konstatavo, kad V. P. nebuvo duota ir negalėjo būti duota konkrečių, su Departamento funkcijomis susijusių, tarnybinių pavedimų, kuriuos jis turėjo vykdyti išvykos į renginį (duomenys neskelbtini) mieste metu, t. y. tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas.

Taigi VSD, išnagrinėjusi rašytinius dokumentus, išklausiusi darbuotojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad V. P., kaip VSD rezervo pareigūnas, neatliko atskirų saugumo departamento tarnybinių užduočių, nes nebuvo nustatyta, kad tokias būtų pavesta atlikti V. P. darbo (duomenys neskelbtini) metu, nei konkrečiai išvykos į renginį (duomenys neskelbtini) mieste metu, t. y. tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas. Tarnybinio tyrimo komisijos išvados turinys, pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, patvirtina, kad Tarnybinio tyrimo komisija surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl nurodytų motyvų nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neįvykdė teismo sprendimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas nustatyti priežastinį ryšį tarp konkrečių V. P. veiksmų (vykdytų specifinių Departamentui priskirtų funkcijų) ir dėl to kilusių pasekmių.

Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1218-331/2014, kuriuo VSD įpareigotas nustatyti priežastinio ryšio tarp V. P. mirties ir jo, kaip saugumo pareigūno, tarnybos buvimą turi nagrinėjamoje byloje privalomumo galią, t. y. suponavo VSD pareigą priimti naują administracinį sprendimą. Minėtas teismo sprendimas nesuponavo viešojo administravimo institucijos pareigos priimti tam tikro turinio administracinį sprendimą, nes toks įpareigojimas nebuvo nustatytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) aiškiai neįtvirtina tokios administracinio teismo kompetencijos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, kurioje dalyvauja tos pačios šalys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pirmosios teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos ribas nustatė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimas (teismo sprendime išdėstyti nurodymai) nėra paremtas nei minėtos teisės normos, nei kitų ABTĮ normų reikalavimais, todėl yra klaidinga, tačiau ši išvada neturėjo lemiamos reikšmės iš esmės teisingo sprendimo priėmimui.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl V. P. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

ABTĮ 58 straipsnis, nustatantis neįrodinėtinų aplinkybių sąrašą nagrinėjant bylą administraciniame teisme, neįtvirtina kaip neįrodinėtinų aplinkybių tokių, kurios yra nustatytos ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros ar teismo priimtuose procesiniai dokumentuose, tačiau šie dokumentai neabejotinai gali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai.

VSD, kaip valstybinė institucija, kurioje tarnavo (ėjo pareigas) pareigūnas, spręsdama dėl žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu buvimo, pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu priimtais procesiniais dokumentais kaip rašytiniais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas pripažino tokį įrodymų tyrimą tinkamu. Bendrosios administracinės procedūros normos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas) nereglamentuoja įrodinėjimo proceso institucijose, specialiosios normos (Sąlygų 20 punktas) nagrinėjamu atveju tiesiogiai įtvirtina galimybę remtis tardymo (ikiteisminio tyrimo) išvada arba teismo sprendimu.

Apeliacinės instancijos teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 19-1-002-06 medžiaga patvirtina, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminis tyrimas ne kartą buvo nutrauktas, po to vėl atnaujintas, paskutinį kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013 m. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų (įvykio vietos apžiūros, liudytojų apklausos, ekspertizės, tardymo eksperimentai ir kt.), ikiteisminio tyrimo metu buvo kreipiamasi ir į VSD dėl informacijos pateikimo. 2006-2013 metais atlikto ikiteisminio tyrimo eiga, atlikti procesiniai veiksmai bei jų pagrindu padarytos išvados, yra išsamiai aprašyti 2013 m. sausio 31 d. Generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje, kuria šis nutarimas paliktas nepakeistu. VSD, kaip valstybinė institucija, kurioje tarnavo (ėjo pareigas) pareigūnas, spręsdama dėl žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu buvimo, galėjo ir privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu priimtais procesiniais dokumentais kaip oficialiais rašytiniais įrodymais.

Dėl minėtų motyvų konstatuotina, kad nors apeliaciniame skunde yra pagrįstai nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuratūros ar teismo priimti procesiniai dokumentai neturi prejudicinės galios administracinę bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau šis apeliacinio skundo motyvas nepagrindžia administracinio sprendimo neteisėtumo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nesudaro pagrindo jų naikinti ar keisti.

Apibendrinant konstatuotina, kad Tarnybinio tyrimo komisija, pripažinusi, kad V. P., kaip VSD rezervo pareigūnas, neatliko atskirų saugumo departamento tarnybinių užduočių bei įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius dokumentus, patvirtinančius, kad nebuvo nustatytas kitų asmenų neteisėtas poveikis, turėjo pagrindą konstatuoti, kad priežastinis ryšys tarp V. P. mirties ir jo, kaip rezervo saugumo pareigūno, tarnybos Departamente nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinis sprendimas yra teisėtas.

Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad teismas išplėtė nagrinėjamos bylos ribas, nes nagrinėjamoje byloje pareiškėja nekėlė ginčo dėl kompensacijos priteisimo, pareiškėjos tvirtinimu, ginčas byloje vyksta tik dėl Tarnybinio tyrimo komisijos išvados.

Minėtas reglamentavimas patvirtina, kad Tarnybinio tyrimo komisiją sudaro valstybinė institucija, kurioje tarnavo (ėjo pareigas) pareigūnas. Ši komisija sprendžia dėl žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu buvimo, kurį išsprendus mokama ar nemokama kompensacija žuvusio pareigūno šeimos nariams. Taigi Tarnybinio tyrimo komisijos išvada yra privalomas dokumentas, priimamas sprendžiant klausimą dėl kompensacijos mokėjimo. Pareiškėjai skundžiant Tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, pareiškėja siekia gauti kompensaciją, todėl nepagrįstas yra tvirtinimas, kad pareiškėja nekelia ginčo dėl kompensacijos.

Minėta, kad pareiškėja kreipėsi į VSD dėl kompensacijos mokėjimo 2011 metais. Pareiškėja skundė teismui VSD sprendimus, kuriais nebuvo patenkintas prašymas dėl kompensacijos mokėjimo bei Tarnybinio tyrimo komisijos išvadas, kuriomis (pagal teismo įpareigojimą) buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigūno žūties priežastinio ryšio su tiesioginių pareigų vykdymu. Tai, kad buvo inicijuoti keli atskiri procesai administraciniame teisme ir nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepareiškė reikalavimo dėl kompensacijos, nevertintina kaip aplinkybė, keičianti viso ginčo, pradėto ne teisme, pobūdį.

ABTĮ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant bylą, be kita ko, turėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga tirti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, susijusias su administracinio akto teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas platesnį ginčo vertinimą, negu yra išdėstyti pareiškėjos prašymai, tinkamai vykdė minėtus ABTĮ reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan