Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-21 · Civilinė byla Nr. 2-1507/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
2-1507/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės MAXIMA LT
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1507/2009Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės MAXIMA LT atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6500-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei MAXIMA LT dėl sutarčių nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Irlanda“ 2009 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė nuo 2009 m. liepos 5 d. nutraukti bylos šalių 2007 m. rugsėjo 6 d. sudarytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R1-3553 ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20070906-74 (b. l. 1-4). Taip pat prašė sustabdyti priverstinę atsakovo naudai įkeisto žemės sklypo realizavimo ir išieškojimo procedūrą, nes patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą nebeliktų restitucijos objekto.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 5-6) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 9-10 p.) tenkino ir iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl sutarčių nutraukimo, sustabdė priverstinę žemės sklypo realizavimo bei išieškojimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl 2007 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R1-3553, pagal kurią ieškovas už 1 536 360 Lt įsigijo iš atsakovo 0,97 ha dydžio žemės sklypą. Terminas atsiskaityti buvo nustatytas iki 2009 m. liepos 5 d., tinkamas ieškovo prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka. Žemės sklype ieškovas buvo numatęs pastatyti prekybos paskirties pastatą ir išnuomoti jį atsakovui, bet dėl trečiųjų asmenų kaltės pastatas nepastatytas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius atsakovo prašymu pradėjo priverstinį 1,5 mln. Lt skolos už parduotą sklypą išieškojimą, todėl egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymas pasunkės ar iš viso taps negalimas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB MAXIMA LT atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (b. l. 7-10). Atskirąjį skundą atsakovas motyvuoja laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo, teisių ir pareigų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principų pažeidimu. Nors atsakovas tinkamai įvykdė sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (perdavė pirkėjui daiktą), ieškovui pažeidus prievolę atsiskaityti iki nustatyto termino, pirmosios instancijos teismas apribojo pardavėjo galimybes ginti pažeistas savo subjektines teises, t. y. suteikė prioritetą sutarties pažeidėjui, ignoravo atsakovo sąžiningą elgesį, nepaisė sutartims taikytinos įstatymo galios.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Irlanda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 16-17) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atskirasis skundas grindžiamas prielaida, kad ieškinys dėl sutarčių nutraukimo bus atmestas, todėl sutarties nesilaikymas turi sukelti tokias pasekmes, kokios kiltų, jei skundžiamos nutarties nebūtų – išieškojimą iš įkeisto turto, bet sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negalima vadovautis prielaidomis, juo labiau kelti ieškinio pagrįstumo klausimą. Skųsdamas teismo nutartį atsakovas nenurodė, kaip, jo nuomone, būtų galima teisingai išlaikyti bylos šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes dalinai sustabdyti priverstinį išieškojimą ar išieškoti dalį skolos, skirtingai nei kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių taikymo atvejais, neįmanoma. Atsakovo teisių apribojimas, kuris visada neišvengiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992/2008), yra protinga, teisinga, būtina ir proporcinga priemonė užtikrinant sprendimo, jei ieškinys bus patenkintas, įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad sprendžiant materialinius arba procesinius klausimus, skiriasi teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principų turinys. Teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti, pvz., areštavus turto už sumą, kuri žymiai viršija ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.), turto už sumą, nesiekiančios tokio dydžio, kuriam esant galima nukreipti išieškojimą į konkretų turtą (CPK 663 str. 3 d.), svetimo (nedalyvaujančio byloje) asmens turtą; pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios su ieškinio dalyku ir t. t. Padaryti pažeidimai sudarytų pagrindą koreguoti laikinųjų apsaugos priemonių režimą, tačiau ne jas apskritai panaikinti. Tai paaiškinama tuo, kad teisės principų pažeidimas neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.). Išimtį iš bendros taisyklės sudaro nebent viešojo intereso apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007 ir 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Tuo tarpu apeliantas išvardintų principų turinį sieja su materialinio reikalavimo nepagrįstumu. Kol nesibaigė trečioji civilinio proceso stadija (bylos nagrinėjimas iš esmės), neaišku, ar ieškovas iš tiesų pažeidė nuomos sutartį, ar atsakovas yra sąžininga sutarties šalis, ect (CPK 178 str.), todėl sprendžiant, ar reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, materialinio reikalavimo pagrįstumas nevertinamas.

Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia proporcingumo ir/ar šalių teisių bei pareigų pusiausvyros principų pažeidimo. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai tokie patys kaip jos pripažinimo negaliojančia – taikoma restitucija natūra (CK 6.222 str. 1 d.), kiek atitinkamomis aplinkybėmis tai įmanoma. Pagal hipotekos teisėjo nutartį priverstinai realizavus pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, ieškovas restitucijos taikymo šioje byloje atveju nebeturėtų ką grąžinti atsakovui. Dar daugiau, jei ieškovas laimėtų nagrinėjamą bylą, atsirastų juridinis pagrindas panaikinti hipotekos teisėjo nutartį (CPK 3 str. 6 d., 366 str. 1 d. 5 p.). Taigi egzistuoja objektyvi būtinybė sustabdyti priverstinę sklypo realizavimo bei išieškojimo procedūrą. Jei teismas ieškinį atmes, minėta procedūra galės būti tęsiama toliau be jokių apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasVigintas Višinskis