- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 2-992/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“
- Trečiasis asmuo
- DANSKE BANK A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2855-553/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“, trečiajam asmeniui DANSKE BANK A/S Lietuvos filialui, dėl skolos, nuostolių, baudos ir kitų sumų priteisimo bei pripažinimo, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Construktus“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „Žaliasis tiltas“ neteisėtai nutraukė 2006 m. spalio 19 d. Statybos darbų rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Žaliasis tiltas“ ir UAB „Constructus“; priteisti iš UAB „Žaliasis tiltas“ ieškovui UAB „Constructus“ 6 080 987,93 Lt už UAB „Constructus“ atliktus darbus (įskaitant papildomus darbus), 5 000 000 Lt sumą, UAB „Žaliasis tiltas“ neteisėtai pasinaudojus 2006 m. lapkričio 9 d. darbų atlikimo užtikrinimo garantija Nr. (duomenys neskelbtini), 687 629,72 Lt sumą už nupirktas iš UAB „Constructus“ medžiagas, 5 998 334,50 Lt baudą dėl neteisėto 2006 m. spalio 19 d. Statybos darbų rangos sutarties nutraukimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumąč, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ir, nepranešus atsakovui, papildomai areštuoti UAB „Žaliasis tiltas“ priklausantį, esantį tiek pas UAB „Žaliasis tiltas“, tiek pas trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines teises, o turto neužtenkant atsakovo pinigines lėšas, 10 682 751,15 Lt sumos padidintiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė. Padidinus ieškinio sumą, atitinkamai išaugo ir teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo rizika. Tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, per bylinėjimosi laikotarpį gali iš esmės pasikeisti atsakovo finansinė situacija. Nurodė, kad didžioji dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto yra įkeista, tačiau atsakovas pateikė teismui dokumentus, kuriuose ši aplinkybė neatsispindi, kas liudija apie nesąžiningą atsakovo elgesį. Be to, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pakeitimais buvo didinama hipoteka užtikrintos prievolės dydis. Tai žymiai sumažina ieškovo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus, kadangi hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę išieškoti sumas iš įkeisto turto. Būtinumą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia nesąžiningas atsakovo elgesys – vengimas atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, nupirktas medžiagas, Statybos rangos sutarties nutraukimas, nepagrįstas pasinaudojimas banko suteikta darbų atlikimo garantija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo bendros – 10 682 751 Lt sumos atsakovui nuosavybės teise priklausantį, esantį tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o nesant ar nepakankant piniginiams reikalavimams užtikrinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudė disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leido iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Nurodė, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas, sužinojęs apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, gali turtą paslėpti arba sumažinti, todėl klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo atsakovui nepranešus. Teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareikštų reikalavimų suma – 17 766 952,15 Lt – yra didelė. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikė 7 084 201 Lt sumos laikinąsias apsaugos priemones, todėl nusprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir likusiai 10 682 751,15 Lt sumai, kuri laikytina didele. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis atsakovui priklausančio turto yra įkeista. Be to, atsakovas žymiai padidino hipoteka užtikrintos prievolės bankui dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, pirmumo teisę turintis hipotekos kreditorius gali nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o neįkeistą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas, jeigu jis ieškovui bus palankus, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis atsakovo turtas bei turtinės teisės, o kraštutiniu atveju lėšos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės. Nurodo, kad:
1. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nesivadovaudamas ekonomiškumo principu, suvaržė UAB „Žaliasis tiltas“ veiklą. Dėl likvidaus bendrovės turto arešto atsakovui daroma didelė žala, jis patirs nuostolių. Negalėdamas realizuoti turto, atsakovas negalės įvykdyti kreditavimo sutarties sąlygų, tai yra grąžinti banko kreditą. Be to, areštavus atsakovo sąskaitose esančias lėšas, jis negalės mokėti palūkanų bankui ir turės mokėti baudas. Atsakovas yra sudaręs kreditavimo sutartį su AB SEB banku, yra pasiėmęs 44 599 817,60 Lt paskolą, 26,8 mln. kredito yra jau išnaudojęs. Tuo atveju, jeigu bankas nutrauktų kreditavimo sutartį, atsakovas turėtų grąžinti panaudotą kreditą. Be to, laiku nepabaigus statybų, būtų nutraukta nuomos sutartis, atsakovas negautų 21 381 246 Lt pajamų iš nuomos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalėtų vykdyti pajamas teikiančios veiklos, patirtų nuostolių, neproporcingų nutarties tikslams. Atsakovas yra sudaręs preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, pagal minėtas sutartis yra atlikti išankstiniai mokėjimai. Prasidėjus teisminiam ginčui statybos darbai sulėtėjo, dalis pirkėjų ketina nutraukti sutartį, reikalauja grąžinti avansą ir mokėti baudas. Pagal sudarytas preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis parduodamo turto vertė sudaro 25 132 981,52 Lt. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus galima realizuoti turto ne tik pagal jau esamas preliminariąsias sutartis, bet ir sudaryti naujas sutartis su potencialiais pirkėjais.
2. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti pagrįstą abejonę, jog nepritaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. UAB „Žaliasis tiltas“ yra moki, sėkmingai dirbanti bendrovė, komercinę veiklą vykdanti viešbučių ir nekilnojamojo turto srityje. Veiklą vykdo nuo 1992 metų, turi užmegztų ryšių užsienyje, neturi skolų valstybės ir savivaldybės biudžetams, nevengė atsiskaityti su kreditoriais, jai nebuvo pareikšta reikalavimų dėl skolų išieškojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ateityje vengs teismo sprendimo įvykdymo.
3. Nepagrįsti ir teismą klaidinantys ieškovo argumentai, kad po pirmosios nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, atsakovas padidino hipoteka užtikrintos prievolės dydį. Atsakovas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavo tik 2008 m. rugsėjo 8 d., o kreditavimo sutartis su banku buvo pakeista dar neprasidėjus teisminiams ginčams, tai yra 2008 m. liepos 10 d. Sutartį reikėjo keisti būtent dėl ieškovo kaltės (pažeistų terminų), nes užsitęsė statybos darbai ir prireikė papildomo finansavimo.
4. Be to, ieškovas elgiasi nesąžiningai: gavęs Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsiuntė pranešimus atsakovo subrangovams apie tai, kad atsakovas nepagrįstai pasinaudojo darbų garantija, nuteikinėja subrangovus prieš atsakovą, todėl pastarieji vengia sudaryti sutartis su atsakovu ir tęsti pradėtus darbus. Be to, ieškovas perleido „Danske“ bankui 4 029 662,24 Lt reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, todėl bankas įskaitė ir išmokėjo tik likusią dalį prievolės pagal garantiją, tai yra 970 337,76 Lt. Viso objekto sąmatinė vertė yra 59 983 345 Lt, ieškovui yra sumokėta 29 064 925 Lt, ieškovas ieškiniu prašo 17 766 952,15 Lt, kas iš viso sudaro 46 831 877,15 Lt, tai yra beveik visą objekto vertę, tuo tarpu nėra atlikta net pusė darbų.
5. Prezumpcija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esant dideliai ieškinio sumai nėra absoliuti. Teismas turi kiekvieną kartą vertinti, ar ieškinio suma yra didelė palyginus su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma ūkine veikla, gaunamu pelnu, turimais įsipareigojimais. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nesiaiškino, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir pažeidė atsakovo interesus. Atsakovo balansas patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra stabili, įmonė dirba pelningai, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 103 mln. Lt.
6. Pagal sudarytą kreditavimo sutartį bankas išmoka už atliktus darbus. Tuo atveju, jeigu teismas priteistų ieškovui už darbus, šias sumas jam išmokėtų bankas, todėl nėra grėsmės, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Constructus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Priešingai, teismas vadovavosi proporcingumo ir ekonomiškumo principais, numatė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – lėšas. Iš turto aprašo matyti, kad lėšos nebuvo areštuotos. Be to, ta aplinkybė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui gali būti padaryta žala, nepaneigia fakto, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas yra įpareigotas sumokėti 1 500 000 Lt galimiems nuostoliams užtikrinti, tačiau ši teismo nutartis yra apskųsta. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl kreditavimo sutarties, ilgalaikės nuomos sutarties ir preliminarių sutarčių nutraukimo neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas buvo nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, nes pranešė apie susidariusią situaciją objekte, kadangi subrangovams nėra pateikta jokia informacija, kuri būtų klaidinga. Atsakovo argumentai dėl ieškinio pagrįstumo nėra susiję su skundžiama nutartimi. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į reikalavimo sumą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad padidindamas įkeitimu užtikrintą prievolę nežinojo apie priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes turto arešto aktų registro informacija yra vieša ir atsakovas negali remtis šia aplinkybe. Be to, atskirajame skunde atsakovas neslepia savo ketinimų realizuoti jam priklausantį turtą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra nenuostolingai veikianti įmonė, nesudaro pagrindo matyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomas. Bylinėjimas gali ilgai užtrukti, per tą laiką atsakovo finansinė padėtis gali pasikeisti, todėl neareštavus atsakovo turto gali būti pažeisti teisėti ieškovo interesai. Nors atsakovas nurodo, kad jis turi turto, kurio vertė 103 mln. litų, tačiau jis neneigia aplinkybės, kad šis turtas yra įkeistas. Teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą išieškojimas iš įkeisto turto pasunkėtų, nes pirmiausia būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Pagal atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, jo įsipareigojimų suma sudaro 36 182 801 Lt, o pareikšto ieškinio suma 17 mln. litų, turto balansinė vertė yra 46 390 089 Lt, todėl jo gali neužtekti 54 mln. įsipareigojimams padengti. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismui patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti sumas už atliktus darbus, bankas ieškovui šias sumas išmokės pagal kreditavimo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinyje yra pareikšta ir daugiau reikalavimų, kurių bankas nėra įsipareigojęs padengti pagal kreditavimo sutartį. Be to, ieškovui nėra žinomos visos kredito sutarties sąlygos ir papildomi susitarimai, be to, per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas gali pasinaudoti visa kredito suma ir bankas neturės prievolės daugiau išmokėti pagal kredito sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje yra pareikštas ieškinys, kurio bendra suma sudaro 17 766 952,15 Lt. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, ieškovas prašo priteisti atitinkamas sumas už atliktus darbus, neteisėtą pasinaudojimą garantija, už nupirktas medžiagas, taip pat reikalauja priteisti baudą už neteisėtą rangos sutarties nutraukimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirminiame ieškinyje ieškovo reikalavimų suma buvo nurodyta 7 084 201 Lt, todėl teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl ieškinio reikalavimų užtikrinimo, 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikėminėtos sumos dydžio laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui patikslinus ieškinį ir padidinus reikalavimus, teismas skundžiama nutartimi papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių suma sudaro 10 682 751,15 Lt. Atsakovas ginčija teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos varžo įmonės veiklą ir daro didelę žalą bendrovei.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nustatė, kad atsakovas verčiasi veikla, susijusia su nekilnojamojo turto statyba bei pardavimu, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, veiklai vystyti yra pasiėmęs paskolas iš bankų. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tarp šalių kilo ginčas iš rangos teisinių santykių dėl komercinio-gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vykdytų statybos darbų, rangos sutarties nutraukimo ir vėlesnių pasekmių. Ieškovas rangos sutarties nutraukimą laiko nepagrįstu, prašo priteisti atitinkamas sumas už atliktus darbus, nupirktas medžiagas, pasinaudojimą garantija, taip pat priteisti baudą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas labai didelės sumos reikalavimui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir lėšas.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, pastebi, kad šios priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.).
Kaip minėta, atsakovas verčiasi veikla, susijusia su nekilnojamojo turto statyba ir pardavimu. Atsakovas stato butų ir komercines patalpas (duomenys neskelbtini), su potencialiais pirkėjais yra sudaręs preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo nustatytais terminais pastatyti patalpas ir perleisti jas. Pagal minėtas sutartis pirkėjai yra sumokėję avansines įmokas.
Kolegija pastebi, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti visos apimties teismo sprendimą, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismui areštavus atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo statytas parduoti ir dėl kurio (viso ar dalies) atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimų tretiesiems asmenims, neabejotinai sutriktų ar net būtų sustabdyta atsakovo veikla, atsakovas negalėtų užbaigti pradėtus darbus bei perleisti turtą potencialiems pirkėjams, kurie pagrįstai tikisi šį turtą įsigyti. Kolegijos nuomone, toks atsakovo veiklos varžymas galėtų turėti neigiamų pasekmių tiek pačiam atsakovui, tiek ir kitiems asmenims, kurie kažkokiu būdu yra susiję su atsakovo veikla.
Kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, papildomai areštuodamas 10 682 751 Lt vertės atsakovo turtą, minėtų aplinkybių nesiaiškino, nevertino, kokias pasekmes galėtų turėti tokio masto areštas, jeigu būtų areštuotas turtas, kuris yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdoma veikla ir prisiimtais įsipareigojimais. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, nors ir pažymėjo, kad tai yra kraštutinė priemonė, nurodė areštuoti atsakovo lėšas. Pažymėtina, kad pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė-ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką. Todėl įmonė, kurios pinigai yra areštuoti, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės-ūkinės veiklos ir jos turto masė dėl to paprastai mažėja, o skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įmonės, kuri verčiasi statybų veikla ir pastatytų objektų pardavimu, lėšų areštas suvaržo jos veiklą, apriboja galimybes tęsti ir užbaigti pradėtus darbus bei vykdyti įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad teisėjas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi preliminariai įvertinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus bei nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad didelė ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, padidinančių sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo riziką, tačiau atkreipia dėmesį, kad būtent didelė ieškinio suma įpareigoja teismą atsakingiau vertinti pareikštus reikalavimus ir atsakovui taikomų apribojimų mastą. Procesiniuose dokumentuose yra pabrėžiama, kad reikalavimų suma yra labai didelė, ji siekia virš 17 mln. litų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis pareikštų reikalavimų yra prašymai priteisti baudą, kuri siekia apie 6 mln. Lt ir 5 mln. Lt už neteisėtą pasinaudojimą garantija. Ieškinyje yra pabrėžiama, kad netesybos ir bauda yra išimtiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad didesnė ieškinio reikalavimų dalis (apie 11 mln. Lt) yra susijusi su rangos sutarties neteisėtu nutraukimu ir sankcijomis, o žymiai mažesnis ieškovo reikalavimas yra dėl sumų priteisimo už atliktus darbus ir medžiagas. Nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau teismas gali preliminariai įvertinti, koks yra pareikštų reikalavimų pobūdis bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei siekdamas vienodai apsaugoti kiekvienos iš ginčo šalių teises.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, papildomai areštuodamas 10 682 751 Lt vertės atsakovo turtą, turtines teises ar lėšas, nepakankamai įsigilino į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumą, neįvertino, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė gali turėti nepataisomų pasekmių tiek atsakovui, tiek su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas ieškovo pareikštą prašymą, turėtų išsiaiškinti, kokio atsakovui priklausančio turto suvaržymai mažiausiai pakenks atsakovui ir su juo susijusiems tretiesiems asmenims, bei spręsti, ar nagrinėjamu atveju ir nagrinėjamoje bylos stadijoje yra būtina imtis kraštutinės priemonės – lėšų arešto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.