Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. P. ir Ž. A. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. P. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovui Ž. A. procesiniai dokumentai įteikti per darbovietės administraciją (Civilinio kodekso 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2020 m. birželio 15 d., todėl ši data laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovės pateikti dokumentai – 2019 m. sausio 8 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų tiekimo sutartis Nr. Nr. 30-ST2-4-(5.39), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 30-ANR T2227 2019, leidimas atsiimti transporto priemonę Nr. 19107606691, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei kiti dokumentai patvirtina, kad

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 8 d. sudarė sutartį Nr. 30-ST2-4-(5.39) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone teikimo. Sutartyje nustatyti įkainiai: 60,50 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir 10,51 Eur už saugojimą vieną parą. Ieškovė 2019 m. lapkričio 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 19107606691, nuvežė transporto priemonę automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę. Ieškovė iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 26 d. gavo informaciją, kad priverstinai nuvežto automobilio savininkė yra V. P., o automobilio valdytojas – Ž. A.. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys taip pat patvirtina faktą, kad V. P. yra automobilio savininkė. 2019 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė leidimą atsiimti transporto priemonę iš ieškovės saugomų transporto priemonių aikštelės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 10 d., administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2316-963/2019, Ž. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 200,00 Eur dydžio bauda, tačiau papildoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, nebuvo paskirta ir automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis V. P., nebuvo konfiskuotas, atsakovams išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę V. P., informuodamas apie transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą bei saugojimą sąlygas. Nesulaukusi atsakovės atsakymo, ieškovė 2020 m. sausio 31 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į atsakovę, informuodama apie susidariusį įsiskolinimą bei būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Abu pranešimai atsakovei V. P. įteikti. Atsakovas Ž. A. nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos, tačiau pats atsakovas dalyvavo priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, sutiko, kad ji būtų nuvežta saugojimui ir tai patvirtino savo parašu. Atsakovai jokių veiksmų nesiėmė, nebendravo su ieškove, neatsiėmė priverstinai nuvežtos transporto priemonės ir nesumokėjo už suteiktas paslaugas ieškovei.

Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 8 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016).

Atsakovui Ž. A. pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ieškovė priverstinai nuvežė transporto priemonę „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę ir ją saugojo, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Nuvežta transporto priemonė priklauso atsakovei V. P.. Atsakovė ne kartą buvo raginta atsiimti transporto priemonę ir sumokėti jos nuvežimo ir saugojimo išlaidos, kurios sudaro 2404,23 Eur. Atsakovams nereaguojant į ieškovės raginimus, jie pripažintini kaip nerūpestingi bei atsakingi už išlaidų atsiradimą, nes saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Ieškovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, saugojo atsakovei V. P. priklausančią transporto priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę reikalauti saugojimo išlaidų atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (Civilinio kodekso 178 straipsnis), todėl iš jų solidariai priteistinas 2404,23 Eur įsiskolinimas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 da-limi, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Civilinio kodekso 6.6 straipsnis). Civilinio proceso kodekso VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Eur – priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 5,39 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių do-kumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteisiamos, nes yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (kiekvienam atsakovui tenka tik po 2,70 Eur (5,39 Eur : 2)) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir Ž. A., gimusio (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2404,23 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturių eurų 23 ct) dydžio skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2404,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.