Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su ieškovo J. I. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti ieškovo J. I. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 nagrinėjimo.

2. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, kad ieškovas, susipažinęs su galiojančia Kauno apygardos teismo ir atsakovo Vytauto Didžiojo Universiteto 2018 m. balandžio 11 d. bendradarbiavimo sutartimi, nustatė, jog šalys yra įsipareigojusios bendradarbiauti moksliniais, šviečiamaisiais ir mokomaisiais tikslais. Iš viešai skelbiamų duomenų ieškovas nustatė, kad dalis Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų įgijo kvalifikaciją, turėjo darbinių santykių arba dėsto Vytauto Didžiojo Universitete. Ieškovo teigimu, jam kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Kauno apygardos teismo nešališkumo, įvertinus tą aplinkybę, kad nagrinėti ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. sprendimo buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, kurie turėjo artimų ryšių (kvalifikacijos įgijimo ir darbo santykių) su atsakovu Vytauto Didžiojo Universitetu.

3. Ieškovo nuomone, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Kauno apygardos teismas nebus nešališkas ir objektyvus spręsdamas tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

6. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

7. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

8. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, jog nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

9. Ieškovas, keldamas abejones dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo, jas grindžia 1) Kauno apygardos teismo ir Vytauto Didžiojo Universiteto 2018 m. balandžio 11 d. bendradarbiavimo sutartimi; 2) aplinkybe, kad dalis Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų įgijo kvalifikaciją, turėjo darbinių santykių arba dėsto Vytauto Didžiojo Universitete; 3) aplinkybe, kad ieškovo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 23 d. sprendimo nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, kurie turėjo artimų ryšių (kvalifikacijos įgijimo ir darbo santykių) su atsakovu Vytauto Didžiojo Universitetu.

10. Nesutiktina su ieškovo keliamomis abejonėmis, kad dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties su Vytauto Didžiojo Universitetu visi Kauno apygardos teismo teisėjai būtų suinteresuoti atsakovui palankių procesinių sprendimų priėmimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytas teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

11. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo ir Vytauto Didžiojo Universiteto 2018 m. balandžio 11 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties tikslas yra keistis akademinės bendruomenės ir teismo patirtimi, žiniomis, tobulinti Lietuvos teisinę sistemą, siekiant šių tikslų sutartyje numatytas bendradarbiavimas teisinio, mokymo ir panašiais klausimais, be kita ko, dalyvaujant konferencijose, seminaruose, diskusijose, organizuojant teisėjų kvalifikacijos kėlimą, priimant studentus atlikti praktiką teisme ir pan. Įvertinus nurodytos bendradarbiavimo sutarties turinį matyti, kad ji nėra komercinio pobūdžio, priešingai, ja siekiama viešųjų interesų, susijusių su teisinės sistemos tobulinimu, bendradarbiavimu tarp akademinės bendruomenės ir teisminę valdžią įgyvendinančios institucijos, užtikrinimo. Todėl vien ta aplinkybė, kad teismas, kuriame teisėjai vykdo savo pareigas, yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su Universitetu, atsižvelgus ir į jau aptartą teismų bei teisėjų nepriklausomumo principą, negali kelti jokių objektyvių abejonių dėl teismo (visų šio teismo teisėjų) galimybės nešališkai išnagrinėti bylą, kurioje viena iš šalių yra Universitetas.

12. Ta aplinkybė, kad dalis Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų įgijo kvalifikaciją Vytauto Didžiojo Universitete, nesudaro pagrindo nušalinti visus teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu ieškovo reiškiami nuogąstavimai neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes negalima teigti, jog ta aplinkybė, kad teisėjas prieš keletą ar keliolika metų įgijęs išsilavinimą Universitete, gali lemti teisėjo išankstinę nuostatą nagrinėti bylą, kurioje dalyvauja Universitetas, jam palankiau. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai turėjo darbinių santykių arba dėsto Vytauto Didžiojo Universitete, taip pat nesudaro pagrindo nušalinti visus teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo, tačiau ji gali būti įvertinama individualiai sprendžiant dėl konkrečių teisėjų galimybės nagrinėti bylą. Atitinkamai ir tai, kad, ieškovo teigimu, ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, kurie turėjo artimų ryšių su atsakovu Vytauto Didžiojo Universitetu, taip pat gali būti įvertinta individualiai sprendžiant dėl konkrečių teisėjų galimybės nagrinėti bylą.

13. Atmestinos kaip nepagrįstos ieškovo keliamos prielaidos, kad ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimui teisėjų kolegijos sudėtis buvo parinkta dėl teismo pirmininko, kuris dėsto Universitete, įtakos. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo pirmininko 2022 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V1-34 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Kauno apygardos teisme taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punktu, bylos skirstomos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) bylų skirstymo moduliu atsitiktine tvarka. Atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, automatizuotos atrankos būdu, naudojantis moduliu yra sudaromos nuolatinės atsitiktine tvarka suformuotos teisėjų kolegijos, kurias potvarkiu paprastai vienų kalendorinių metų laikotarpiui patvirtina Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus. Teisėjų kolegijos pirmininku paprastai skiriamas teisėjas pranešėjas (Taisyklių 38 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 pirmininke ir pranešėja teisėja Simona Dementavičienė buvo paskirta automatizuotu atrankos būdu atsitiktine tvarka 2024 m. balandžio 5 d. 9.50 val., nepažeidžiant nustatytos tvarkos, tai matyti ir iš viešai teismai.lt interneto puslapyje skelbiamo bylos paskyrimo protokolo išrašo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės. Taigi, ieškovo keliamos prielaidos, kad apeliacinio skundo nagrinėjimui teisėjų kolegijos sudėtis buvo parinkta dėl teismo pirmininko, kuris dėsto Universitete, įtakos ar pažeidžiant bylos paskyrimo konkretiems teisėjams tvarką, yra nepagrįstos.

15. Konstatuotina, kad ieškovas pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-761-1041/2024. Dėl šių priežasčių ieškovo J. I. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

16. Pastebėtina, kad ieškovo veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Ieškovas 2024 m. kovo 22 d. buvo padavęs pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui. Nušalinimo pareiškimas kaip nepagrįstas buvo netenkintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-38-790/2024. Kauno apygardos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2024 m. gegužės 9 d., tą pačią dieną ieškovas vėl padavė pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui, kuris šia nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas pareiškimus dėl nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui grindė panašiais teiginiais, susijusiais su Vytauto Didžiojo Universitetu, pareiškimas dėl teismo nušalinimo buvo paduotas paskirto teismo posėdžio dieną ir dėl šios priežasties byla paskirtame teismo posėdyje negalėjo būti nagrinėjama, todėl tokie ieškovo veiksmai turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Ieškovui išaiškintina, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo J. I. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-761-1041/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.