- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2436-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21126-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- BIGBANK AS filialas, V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – BIGBANK AS filialas, V. K., antstolis A. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog vykdymo procese buvo praleistas senaties terminas, o išieškojimas iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra neteisėtas, todėl prašė panaikinti patvarkymų dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2016 m. vasario 10 d. ir 2015 m. kovo 3 d. antstolio patvarkymais buvo areštuotos skolininkui priklausančios laisvės atėmimo vietos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui ir įteikti 2016 m. vasario 19 d. Per raginimo terminą skola bei priskaičiuotos vykdymo išlaidos sumokėti nebuvo, todėl skolininko atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, įskaitant ir skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, areštas. Pareiškėjas (skolininkas) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginį dėl senaties taikymo, nepateikė jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad yra suėjusi išieškojimo vykdymo senatis, bei nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais būtų grindžiamas patvarkymų areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą neteisėtumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (skolininko) R. V. skundo dėl antstolio A. N. veiksmų – praleisto įstatymo nustatyto išieškojimo senaties termino ir neteisėto išieškojimo iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.
Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. ir 2016 m. vasario 20 d. išdavė vykdomuosius dokumentus – vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimo pagrindu dėl skolos išieškojimo, kuriuos vykdo antstolis. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Antstolis išieškojimą vykdo pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuriam, skirtingai nei institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose išduotuose vykdomuosiuose dokumentuose, nėra numatyto išieškojimo senaties termino. Todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikytinas išieškojimo senaties terminas. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl išieškojimo senaties termino aktualūs institucijų ir pareigūnų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose išduotose vykdomuosiuose dokumentuose, tačiau ne teismo sprendimo, kaip yra šiuo atveju, pagrindu išduotam vykdomajam dokumentui.
Teismas pažymėjo, kad nei vienuose vykdomosiose bylose esančiuose antstolio patvarkymuose nėra nuostatų apie apribojimą pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas neįvardino konkretaus antstolio veiksmo ar antstolio surašyto dokumento, kuris tokias pareiškėjo teises apribotų, nenurodė aplinkybių, kaip konkrečiai ribojamos skunde paminėtos pareiškėjo teisės. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, taigi, minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Kadangi skunde nenurodytos konkrečios pareiškėjo teisių įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) pažeidimo aplinkybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kuris nors antstolio veiksmas (dokumentas) vykdomosiose bylose yra neteisėtas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog atliekant bausmę pataisos namuose skolininkas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai, todėl antstolis tikrai nenukreipė išieškojimo į sumas, kurios reikalingos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų nesilaikymą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigus sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto. Išieškojimas gali būti vykdomas tik iš sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumą ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, ir pažymėjo, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Antstolis A. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių papildomų dokumentų ar teisiškai reikšmingų argumentų, kurie būtų pagrindas antstolio veiksmus ar skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėtais. Antstolio patvarkymuose nėra nuostatų apie pareiškėjo teisių įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, apribojimą. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, o pats skolininkas, atlikdamas bausmę pataisos namuose, yra visiškai išlaikomas valstybės. Teismų praktikoje yra formuojama pozicija, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Skolininkui nepateikus jokios informacijos apie lėšų įstaigos depozitinėje sąskaitoje kilmę bei turimą jų sumą nei antstoliui, nei teismui, absoliučiai nepagrįstais laikytini skolininko teiginiai, jog ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į CPK teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš piniginių lėšų ribojimą, visumą, neanalizavo visų būtinų šių normų tinkamam taikymui duomenų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-48032-534/2014 dėl 718,67 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui BIGBANK AS filialui (vykdomosios bylos Nr. 0157/15/00188) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-3048-369/2015 dėl 1129,52 Eur išieškojimo išieškotojui V. K. (vykdomosios bylos Nr. 0157/16/00293). Antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo baumę, 2016 m. vasario 10 d. patvarkymu areštavo 880,45 Eur sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) pataisos namus nedelsiant lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat 2016 m. kovo 3 d. patvarkymu areštavo 1 358,91 Eur sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigojo (duomenys neskelbtini) pataisos namus areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00188 esantys duomenys apie antstolio depozitinėje sąskaitoje atliktas operacijas patvirtina, jog iš skolininko buvo išieškotos tam tikros sumos.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėju, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškinimus. Minėtoje nutartyje buvo aptarti CPK numatyti išieškojimo iš skolininko turimų piniginių lėšų bei kitų gaunamų periodinių pajamų ribojimai, taip pat pažymėta, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Todėl ir nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi BVK 173 straipsniu bei ta aplinkybe, kad maistu nuteistieji yra aprūpinami nemokamai.
Aukščiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo aptaros CPK LI skyriaus 736-739 straipsnių normos, apibrėžiančios tam tikras skolininko periodinių pajamų rūšis bei išieškojimo iš jų ribojimus, taip pat šių pajamų santykis su CPK 668 straipsnyje numatytu vieno MMA dydžio išskaitų ribojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
Taigi, pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį numatytas bendras draudimas, jog išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). CPK 736 straipsnis numato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio ribojimus. CPK 737 straipsnis apibrėžia skolininko pajamas, prilygintas darbo užmokesčiui, CPK 738 straipsnis nustato, kada galima išieškoti iš skolininko gaunamų socialinio draudimo pašalpų ir išmokų, o CPK 739 straipsnis pateikia sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Pažymėtina, kad į skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, sąskaitą, administruojamą pataisos namų administracijos, gali būti pervedamos visų rūšių jo pajamos, tai yra ir tos iš kurių išieškojimas apribotas tam tikru procentu nuo gaunamos sumos, ir tos, iš kurių negalima išieškoti, jeigu jos neviršija vieno MMA, ir tos, iš kurių įstatymas iš viso draudžia išieškojimą. Todėl teismas, norėdamas įvertinti, ar antstolis pagrįstai 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. kovo 3 d. patvarkymais areštavo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, nenustatydamas jokių CPK nurodytų ribojimų, bei išieškojo iš jų tam tikras sumas, turi išsireikalauti iš pataisos namų duomenis apie šių lėšų, gaunamų į skolininko depozitinę sąskaitą, sudėtį ir jų kilmę. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų nepateikė nei pareiškėjas, nei antstolis. Taip pat jų neišsireikalavo ir pirmos instancijos teismas. Tačiau tinkamai įvertinti skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą bei antstolio atliktų išieškojimo veiksmų teisėtumą galima tik turint duomenis apie nuteistojo gaunamų lėšų kilmę ir jų pobūdį bei periodiškumą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis, kuria buvo nustatyta, kad antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjo sąskaitą, administruojamą (duomenys neskelbtini) pataisos namų, ir nukreipė į joje esančias lėšas išieškojimą, panaikintina ir klausimas dėl šios nutarties dalies perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, teisėtumo klausimą iš naujo.