Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-98-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-03
Bylos Nr.
2A-98-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00637-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija“
Ieškovas
R. Č.
Civilinė byla Nr. 2A-98-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00637-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 14.3.16.1.; 14.5.; 14.6.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 3d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1090-374/2013 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto linija“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės priteisti 7 851 Lt su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių dienpinigių sumą, 1 419,75 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2013 m. sausio 29 d. iki galutinio atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovas pagal 2011 m. gegužės 12 d. darbo sutartį Nr.2011-09 pas atsakovę dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi iki 2013 m. sausio 29 d. Paskutinį kartą ieškovas komandiruotėje į Rusijos federaciją buvo išsiųstas 2012-10-01 – 2012-10-13. Nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. sausio 7 d. įskaitytinai ieškovas sirgo. Iš VSDFV 2013 m. vasario 5 d. pažymos ieškovas sužinojo, kad atsakovė 2013 m. sausio 29 d. jį yra atleidus iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsakovė neišmokėjo su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių dienpinigių 7 851 Lt sumos. Darbdavys ieškovui yra priskaičiavęs 1 419,75 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi atsakovė su ieškovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė, tai ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškovui sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 29 d. iki visiško atsiskaitymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisti iš atsakovės 2 119,50 Lt su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių dienpinigių sumą, 1 419,75 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2013-01-29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-06-25 – 2 877,52 Lt ir po 1 151,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įvykdymo; bei 325 Lt advokato atstovavimo išlaidų, valstybei – 192,50 Lt žyminio mokesčio ir 30,38 Lt teismo pašto išlaidų. Teismas priteisti iš ieškovo 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad dienpinigių už komandiruotes dydžio apskaičiavimas aptartas Kolektyvinėje sutartyje, su kuria ieškovas buvo supažindintas darbo sutarties pasirašymo momentu, o jos 100 p. nustatyta, kad ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio pabaigos, po komandiruotės, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju, sumokant ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nustatytas dienpinigių normas. Tokia pati nuostata yra numatyta ir atsakovo 2010 m. birželio 17 d. darbo tvarkos taisyklių 101 p., su kuriomis ieškovas buvo supažindintas 2011 m. gegužės 12 d. Ieškovo komandiruočių dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiuotės teisingumą patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma. Ieškinys dalyje dėl 6 011,50 Lt (7 851 Lt (ieškinio suma) – 1 839,50 Lt (už paskutinę komandiruotę neišmokėti dienpinigiai)) neišmokėtų komandiruočių dienpinigių laikytinas nepagrįstu. Atsakovė nesumokėjo 1 839,50 Lt dienpinigių, nes ši suma deponuota ir įskaityta į 5 850,58 Lt įsiskolinimą atsakovei. Kadangi be darbdavio raštiško pranešimo ieškovui ir įspėjimo apie tai, kad ieškovas yra skolingas darbdaviui, atlikti išskaitų negalima, teismas laikė, kad atleidžiamam iš darbo darbuotojui jam priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, darbdavys neišmokėjo. Teismas kritiškai vertino atsakovės motyvus nurodant priežastis, kodėl ieškovui laiku neišmokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais. Atsakovė jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie svarbias priežastis, dėl kurių buvo uždelsta atsiskaityti su darbuotoju, nepateikė. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad ieškovo naudai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1 151,01 Lt. Priteistina suma už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2013-01-29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-06-25 sudaro: 1 151,01 Lt x 5 mėn. = 5755,05 Lt, ir po 1 151,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba, o priteistina suma yra 1,5 karto didesnė už priteistą išmokų, susijusių su darbo santykiais sumą (3 539,25 Lt), už uždelsimo atsiskaityti laiką suma mažintina 50 %, t. y. priteistina suma – 2 877,52 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 % – 650 Lt : 2 = 325 Lt. Iš ieškovės atsakovo naudai taip pat priteistina 50 % advokato atstovavimo išlaidų – 1600 Lt : 2 = 800 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos valstybės naudai teismo pašto išlaidos bei 192,50 Lt žyminis mokestis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Auto linija“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai priteisti 2 119,50 Lt su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių dienpinigių sumą, 1 419,75 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2013-01-29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2013-06-25 – 2 877,52 Lt ir po 1 151,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įvykdymo, ir šioje dalyje ieškovo R. Č. patikslinto ieškinio reikalavimų dalį atmesti; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir reikalavimo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu atsisakė. Tokiu atveju teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka;

Ieškovui kartu su 2013-01-14 pranešimu buvo išsiųsta detali ataskaita apie ieškovo įsiskolinimą atsakovei. Pranešime ties 2012-10-31 data nurodomas trumpinys UŽS, reiškiantis užskaitymą, taip pat žiniaraščio Nr. 2012-027k ir į ieškovo įsiskolinimą atsakovei įskaityta suma – 1 839,50 Lt. Atsakovės 2013-01-14 pranešime ieškovui nurodoma ieškovo įsiskolinimo suma atsakovei yra 4 011,08 Lt, t. y. jau atlikus įskaitymą (5 850,58 Lt – 1 839,50 Lt = 4011,08 Lt). Apie šį įskaitymą 2013-03-01 paaiškinimu ir jo priedais buvo informuota Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyrius, o iš pateiktos 2013-02-05 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą už 2013-01-01 – 2013-01-29 laikotarpį matyti, jog nuo 1 815,42 Lt draudžiamųjų pajamų už ieškovą buvo sumokėti valstybinimo socialinio draudimo mokesčiai;

Pagal D K 224 str. 1 d. 2 p. darbdavys galėjo atlikti tokį įskaitymą;

Ieškovas po jo atleidimo už pravaikštas 2013-01-29 jokio reikalavimo su juo atsiskaityti nepateikė, nors 2013-01-29 atsakovės buhalterės pranešimu buvo prašomas atvykti dėl atleidimo iš darbo dokumentų tvarkymo, tačiau šį atsakovės prašymą ieškovas nereagavo;

Šalies argumentai

Ieškovo 2013-01-08 prašymas ir 2013-01-28 raštas negali būti traktuojami kaip ieškovo prašymai D K 206 str. 1 d. prasme, nes tuo metu ieškovą ir atsakovę vis dar siejo darbo teisiniai santykiai;

Pretenzijų dėl neišmokėtų su tarnybinėmis komandiruotėmis susijusių dienpinigių ieškovas 2013-01-08 prašyme nereiškė, o jas pradėjo reikšti vėliau, kuomet jam buvo priminta apie įsiskolinimą atsakovei;

Ieškovo įmonei padarytos žalos faktas buvo įformintas tinkamai, su juo ieškovas buvo supažindintas, atsakovė ginčą bandė spręsti taikiai, netgi nereiškė ieškovui priešieškinio, nors tam pagrindą turėjo ir turi;

Atsakovės pareiga buvo mokėti ne mažiau kaip 50 proc. galimos (apskaičiuotinos) išmokėti dienpinigių sumos, kurią atsakovas yra įvykdęs, tačiau teismas visą už 2012-05-17 – 2012-05-18 komandiruotę į Rusiją galimą (apskaičiuotiną) išmokėti pinigų sumą, t. y. 280 Lt, o ne 50 proc. nuo šios sumos;

Atsakovė, siųsdama ieškovą į komandiruotę Rusijoje, tikėjosi, kad ji truks tik vieną dieną, todėl nelaikė jos komandiruote, pinigų neišmokėjo. Tačiau ieškovui, dėl eilių pasienyje užtrukus ilgiau negu vieną dieną, atsakovė per klaidą šios ieškovo kelionės netraktavo kaip komandiruotės ir dėl šios priežasties neišmokėjo ne mažiau kaip 50 proc. išmokėtinos pinigų sumos;

Darbo sutarties 3 punktas numato, kad darbuotojui darbo užmokestis ir su juo susijusios sumos mokamos 15 ir 25 dienomis įmonės buveinėje. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įmonėje galiojančios kolektyvinės sutarties 103 p. nustato analogišką taisyklę. Darbuotojas negali vienašališkai pakeisti jo ir darbdavio susitarimu nusistatytos darbo užmokesčio ir su juos susijusių sumų mokėjimo tvarkos. Dėl šios pas atsakovę susiklosčiusios darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išmokėjimo praktikos ieškovas atsakovės 2013-01-29 pranešimu buvo prašomas atvykti pas darbdavį dėl atleidimo iš darbo ir darbo dokumentų sutvarkymo, tuo pačiu ir likusios neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo, tačiau ieškovas pas atsakovę neatvyko iki šiol;

Ieškovui neišmokėti 1 839,50 Lt dienpinigiai už paskutinę komandiruotę atsakovės 2013-01-14 raštu buvo įskaityti į jo 5 850,58 Lt įsiskolinimą atsakovei, todėl ieškovas atsakovei buvo likęs skolingas 4 011,08 Lt (5 850,58 – 1 839,50) sumą. Pastarąją pinigų sumą (4 011,08 Lt) įskaičius į atsakovės dėl ieškovo kaltės neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1 419,75 Lt), ieškovas atsakovei lieka skolingas 2 591,33 Lt.

Neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas už uždelsimą atsiskaityti priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažino 50 proc., o laikotarpį, už kurį priteisė šią sumą, skaičiavo nuo 2013-01-29 iki sprendimo priėmimo momento. Teismas papildomai priteisė po 1 151,01 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įvykdymo, šios sumos nemažindamas;

Teismas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytų išnagrinėjimo terminų, bylos nagrinėjimas užtruko;

Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, jas dalindamas per pusę, nors ieškovo reikalavimų buvo atmesta žymiau daugiau negu pusę, kodėl teismas išlaidos priteisė tik iš atsakovės liko neaišku taip pat.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. Č. prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Pati atsakovė į bylą yra pateikusi 2013-03-01 paaiškinimą VMI Marijampolės skyriui. Šis dokumentas laikytinas atsakovės atsiliepimu į ieškovo skundą darbo ginčo nagrinėjimo institucijai. Tai, kad VMI Marijampolės skyrius nenagrinėjo ieškovo skundo, reiškia, kad vadovaujantis CPK 412 str. 2 d. šalių ginčas tapo nagrinėtinu teisme;

Kai pakeitus ieškinio dalyką nebelieka reikalavimų, susijusių su individualiais darbo ginčais, pradinį ieškinį ėmęsis nagrinėjanti teismas ir po ieškinio patikslinimo turėtų nagrinėti bylą iš esmės C P K 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

Proceso pirmos instancijos teisme metu atsakovė nekėlė klausimo dėl teismo kompetencijos nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, kitaip tariant, sutiko kad ginčas pagal ieškovo patikslintus reikalavimus būtų sprendžiamas teisme;

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011 yra pažymėjęs, kad „aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui.“;

Atsakovė manydama, kad ieškovas jam skolingas ir kad yra pagrindas iš ieškovo darbo užmokesčio padengti įsiskolinimą, turėjo priimti nurodymą, įformintą įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu. Tačiau atsakovė tokio nurodymo nepriėmė. Be to, atsakovės nurodyta ieškovo skola viršija ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį ir tai reiškia, kad skolos dalies, viršijančios ieškovo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, nebuvo galima padengti iš ieškovui jo atleidimo dieną išmokėtinos sumos;

Atsakovės nuomone, ieškovo neatvykimas į įmonės buveinę reiškia ieškovo kaltę. Atsakovei nutraukus darbo sutartį, ji neteko preskriptyvaus pobūdžio ir atsakovė neturi jokio pagrindo ją taikyti ieškovą ir atsakovę siejantiems santykiams. Bet kuriuo atveju ieškovo neatvykimas į atsakovės buveinės vietą nenulėmė atsakovės negalėjimo atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

D K 299 straipsnis reglamentuoja individualių darbo ginčų teismuose nagrinėjimą. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesiogiai teismuose nesikreipiant į darbo ginčų komisiją gali būti nagrinėjamas ginčas kylantis tarp darbdavio ir darbuotojo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Kaip matyti iš ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sprendžiamas teisme ginčas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo bei atleisto iš darbo darbuotojo reikalavimų darbdaviui dėl dienpinigių sumos priteisimo susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, o taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi, ieškovą atleidus iš darbo su darbdaviu santykiai nutrūko, todėl ieškovas visiškai pagrįstai dėl jo atleidimo iš darbo teisėtumo ir kitus reikalavimus susijusius su darbo santykiais iškėlė nagrinėti tiesiogiai teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas savo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nepalaikė ir jo atsisakė, tačiau prašė nagrinėti kitus ieškinio reikalavimus. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas remdamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ( C P K 7 straipsnis) turėjo pagrindą kitus ieškinio reikalavimus nagrinėti ir D K 287 straipsnio nuostatų nepažeidė. Dėl to nepagrįstai apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo apeidamas privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo tvarką.

Iš atsakovų atstovų išdėstytos pozicijos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo 2119,50 Lt dienpinigių už komandiruotes bei 1419,75 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. D K 206 straipsnyje yra reglamentuojama darbo užmokesčio išmokėjimas su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios sumos išmokamos, - ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o pagal šio straipsnio 2 punktą, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo darbo dieną nedirba, - per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad atsakovė rašytinių nurodymų išskaityti iš ieškovo darbo užmokesčio ar kitų išmokų už bendrovei padarytą žalą ieškovo veiksmais nepateikė kaip tai numato D K 258 straipsnyje reglamentuojama tvarka, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo darbdavio neteisėtus veiksmus ieškovui neišmokant priklausančias išmokas, kai su juo buvo nutraukta darbo sutartis.

D K 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu D K ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. D K 141 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, D K 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Formuodamas teismų praktiką dėl D K 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis yra tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Toks darbo teisės normų aiškinimas atitinka teismų formuojamų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-365/2010), 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1869/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeisdama teisės aktų reikalavimus uždelsė atsiskaityti su ieškovu, todėl darbdavys turi pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013m. sausio 29d. iki visiško atsiskaitymo ( D K 141 straipsnio 3 dalis). Teismas apskaičiavęs uždelsimo atsiskaityti laiką nustatė, kad atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 5755,05 Lt sumą, tačiau atsižvelgdamas į ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas dirba ir jam priteistina suma yra 1, 5 karto didesnė už priteistą išmoką, susijusią su darbo santykiais, ieškovui sumą už uždelsto atsiskaityti laiką sumažino 50 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nustatyta proporcija atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes yra teisinga ir suformuotai teisminei praktikai darbo bylose neprieštarauja bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nepažeidžia ( C K 1. 5 straipsnis).

Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, o atsakovės kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam tarp šalių ginčui spręsti nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą ir priimdamas sprendimą tinkamai taikė darbo kodekso normas bei nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmestus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal C P K 98 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės UAB „Auto Linija“ priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui R. Č..

Kolegijos teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė