Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Arturo Driuko (teiseju kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Virginijos Cekanauskaites ir Danutes Milašienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinedama atsakovo bankrutuojancios u˛darosios akcines bendroves „Constructus“ atskiruosius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegu˛es 16 d. nutarciu, kuriomis panaikintas atsakovo bankrutuojancios u˛darosios akcines bendroves „Constructus“ 2010 m. kovo 18 d. isakymas del A. C. ir J. M. atleidimo iš darbo, nutrauktos su jais sudarytos darbo sutartys ir patvirtinti A. C. ir J. M. kreditoriniai reikalavimai iš darbo teisiniu santykiu u˛darosios akcines bendroves „Constructus“ bankroto byloje B2-2409-656/2011.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I. Ginco esme

2010 m. kovo 17 d. ieškovas J. M. dokumentinio proceso tvarka paduotu ieškiniu praše Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo priteisti iš atsakovo UAB „Constructus“ 20 021,11 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio bei procesines palukanas nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Nurode, kad atsakovas 2009 m. liepos 13 d. paskelbe prastova ne del darbuotojo kaltes nuo 2009 m. liepos 14 d. U˛ tai jis turi sumoketi ieškovui 2/3 vidutinio darbo u˛mokescio, buvusio iki prastovos. 2011 m. kovo 18 d. teisejas rezoliucija ieškini prieme. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškini patenkino ir priteise ieškovui iš atsakovo 20 021,11 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio bei procesines palukanas nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (civilines bylos Nr. 2-9760-600/2010). Atsakovui pareiškus prieštaravimus del pareikšto ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, ieškovas 2010 m. baland˛io 23 d. pateike atsiliepima i prieštaravimus.

2010 m. kovo 17 d. ieškovas A. C. dokumentinio proceso tvarka paduotu ieškiniu praše Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo priteisti iš atsakovo UAB „Constructus“ 13 381,69 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio bei procesines palukanas nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Ieškinyje nurode tuos pacius argumentus kaip ir ieškovas J. M.. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi ieškini prieme ir paskyre byla nagrineti ginco teisenos tvarka (civ. bylos Nr. 2-10094-129/2010). Atsakovas atsiliepimu i ieškini praše ieškini atmesti. Nurode, kad ieškovas A. C. piktybiškai ir savavališkai nuo 2009 m. bir˛elio menesio neatvyksta i darba.

Ieškovas J. M. Vilniaus apygardos teismui paduotu patikslintu ieškiniu praše panaikinti atsakovo 2010 m. kovo 18 d. isakyma Nr.A-10-01 del ieškovo atleidimo iš darbo bei laikyti, kad darbo sutartis nutraukta 2010 m. kovo 19 d. darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 2 d., priteisti neišmoketa atlyginima, kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas bei vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju laika, patvirtinant 105 695,04 Lt dyd˛io kreditorini reikalavima. Nurode, kad 2004 m. bir˛elio 30 d. darbo sutarties Nr. 174/031, sudarytos su atsakovu, pagrindu ieškovas isidarbino pas atsakova projekto technines dalies vyr. specialisto/eksperto pareigoms. Pagal darbo sutarties pakeitima ieškovas nuo 2008 m. liepos 1 d. dirbo statybos direktoriaus pareigose, jo menesinis darbo u˛mokestis nustatytas 7 293 Lt per menesi. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas priimamas dirbti vyr.specialisto/eksperto pareigoms Klai-PET statybos projekte Klaipedoje. U˛baigus objekta Klaipedoje, ieškovas buvo komandiruojamas i kitus atsakovo statomus objektus. Ieškovo darbo vieta atsakovo centriniame ofise Vilniaus mieste niekada nebuvo. 2009 m. bir˛elio 10 d. ieškovui gri˛us iš atostogu, ieškovas kreipesi i atsakovo direktoriu del tolimesnio darbo, nes statybos objektas, kuriame dirbo ieškovas, buvo baigtas. Buvo atsakyta, kad tuo momentu darbo nera, ir ieškovas buvo namuose laukdamas darbo. 2009 m. liepos 8 d. ieškovas gavo generalinio direktoriaus isakyma su nurodymu atvykti i Vilniu i atsakovo ofisa. 2009 m. liepos 13 d. susitikime su atsakovo direktoriumi buvo pasiulyta nutraukti darbo sutarti darbuotojo iniciatyva pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d., nes daugiau nauji statybos projektai nebus vykdomi. Ieškovas nesutiko nutraukti darbo sutarti be jokiu išmoku, todel direktorius pareiške, kad bus paskelbta prastova ne del darbuotojo kaltes ir u˛ tai bus mokama 2/3 atlyginimo pagal DK 195 str. 3 d. ir iteiktas isakymas del prastovos. Ieškovas jokiu pasiulymu del kito darbo iki 2009 m. spalio 23 d. negavo. Atsakovas 2009 m. spalio 19 d. raštu pareikalavo atvykti dirbti i ofisa Vilniuje ir tvarkyti dokumentu archyva. Ieškovas mane, kad toks darbdavio reikalavimas neteisetas, nes ieškovas buvo priimtas i darba objekte Klaipedoje. Ieškovo gyvenamoji vieta buvo Ma˛eikiu mieste. Darbo vieta yra butinoji darbo sutarties salyga ir pagal DK 120 str. 2 d. galejo buti keiciama tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Ieškovas raštu atsisake dirbti siulomomis naujomis darbo salygomis ir papraše atleisti ji DK 129 str. nustatyta tvarka. Atsakovo teiginys, kad atsakovo statybos grupeje visada buvo darbo, yra melagingas. Ofise buvo tik dokumentu tvarkymo darbai, atsakovas statybos darbu, atitinkanciu ieškovo pareigas, neturejo. Atsakovas ieškovui nemokejo darbo u˛mokescio nuo 2009 m. bir˛elio menesio ir tai patvirtina atsakovo buhalterijos išduotos pa˛ymos. Atsakovas privalejo taikyti DK 195 str. nustatyta apmokejima u˛ prastovos laika, ka patvirtina 2009 liepos 13 d. isakymas Nr.P-09-09 del priverstines prastovos. Atsakovo 2010 m. kovo 18 d. isakymas del ieškovo atleidimo iš darbo del šiurkštaus darbo drausmes pa˛eidimo (darbuotojui neatvykus i darba) yra neteisetas, nes pasirašytas atgaline data. Atsakovas teismo posed˛iuose, vykusiuose po mineto isakymo išleidimo, neinformavo ieškovo apie atleidima iš darbo. Pranešimas Sodroje apie atleidima u˛fiksuotas praejus trims menesiams – 2010 m. bir˛elio 16 d.

Ieškovas A. C. patikslintu ieškiniu praše teismo panaikinti UAB „Constructus“ generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. isakyma Nr. A-10-01 del ieškovo atleidimo iš darbo, laikyti 2005 m. sausio 3 d. darbo sutarti Nr. 199/080 nutraukta 2010 m. kovo 19 d. darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 str. 2 d., priteisti neišmoketa atlyginima, kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas bei vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti su atleid˛iamu darbuotoju laika, patvirtinant 77 243,84 Lt dyd˛io kreditorini reikalavima. A. C. nurode, kad 2005 m. sausio 3 d. su atsakovu sudare darbo sutarti Nr.199/080. Pagal šia sutarti isidarbino pas atsakova projekto technines dalies vyr. specialisto/eksperto pareigoms. Ieškovas 2009 m. bir˛elio 19 d. gri˛o iš atostogu ir kreipesi i atsakovo direktoriu del tolimesnio darbo, nes statybos objektas, kuriame dirbo ieškovas, buvo u˛baigtas. Anot ieškovo, tuo metu jis lauke darbo pasiulymo savo gyvenamojoje vietoje Ma˛eikiuose. 2009 m. liepos 8 d. ieškovas gavo generalinio direktoriaus isakyma su nurodymu atvykti i Vilniuje esanti atsakovo ofisa. 2009 m. liepos 13 d. susitikime su atsakovo direktoriumi buvo pasiulyta nutraukti darbo sutarti darbuotojo iniciatyva pagal DK 127 str. 1 d. bei nurodyta, kad daugiau nauji statybos projektai nebus vykdomi. Ieškovas A. C. nesutiko nutraukti darbo sutarti be jokiu išmoku, todel atsakovo direktorius pareiške, kad bus paskelbta prastova ne del darbuotojo kaltes ir u˛ tai bus mokama 2/3 atlyginimo pagal DK 195 str. 3 d. ir iteiktas isakymas del prastovos. Ieškovas jokiu pasiulymu del kito darbo iki 2009 m. spalio 23 d. negavo. Atsakovas 2009 m. spalio 19 d. raštu pareikalavo atvykti dirbti i ofisa Vilniuje ir tvarkyti dokumentu archyva. Ieškovo nuomone, toks darbdavio reikalavimas neteisetas, nes ieškovas buvo priimtas i darba objekte Klaipedoje. Ieškovo gyvenamoji vieta buvo Ma˛eikiu mieste. A. C., kaip ir ieškovas J. M., nurode, kad darbo vieta yra butinoji darbo sutarties salyga ir pagal DK 120 str. 2 d. galejo buti keiciama tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Ieškovas raštu atsisake dirbti siulomomis naujomis darbo salygomis ir papraše atleisti ji DK 129 str. nustatyta tvarka. Ofise buvo tik dokumentu tvarkymo darbai, atsakovas statybos darbu, atitinkanciu ieškovo pareigas, neturejo. Atsakovas ieškovui nemokejo darbo u˛mokescio nuo 2009 m. bir˛elio menesio ir tai patvirtina atsakovo buhalterijos išduotos pa˛ymos. Atsakovas privalejo taikyti DK 195 str. nustatyta apmokejima u˛ prastovos laika, ka patvirtina 2009 m. liepos 13 d. isakymas Nr.P-09-09 del priverstines prastovos. Atsakovo 2010 m. kovo 18 d. isakymas del ieškovo atleidimo iš darbo yra neteisetas, nes pasirašytas atgaline data.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarciu esme

Pirmosios instancijos teismas ieškovu J. M. ir A. C. ieškinius nagrinejo skirtingose civilinese bylose (pagal ieškovo J. M. ieškini atsakovui BUAB „Constructus“ suteiktas bylos Nr. 2-4515-656/2011, o pagal ieškovo A. C. ieškini atsakovui BUAB „Constructus“ suteiktas bylos Nr. 2-4516-656/2011), taciau abi bylas išsprende ta pacia diena – 2011 m. gegu˛es 16 d. nutartimis.

III. Atskiruju skundu ir atsiliepimu i skundus argumentai

Atsakovas UAB „Constructus“ del abieju Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegu˛es 16 d. teismo nutarciu padave atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis ir ieškovu reikalavimus atmesti.

Atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegu˛es 16 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-4515-656/2011 pagal J. M. ieškini grind˛ia šiais argumentais:

Darbdavys nebuvo daves ieškovui leidimo neatvykti i darbo vieta. Aplinkybe, kad darbdavys, pasibaigus atostogoms, raštu ieškovo nepraše atvykti i darbo vieta, neturi buti aiškinama, kaip sutikimas ar leidimas neatvykti i darba, nes darbdavys pareigos raštu prašyti darbuotojo atvykti i darba neturi. Laikotarpiu, pradedant nuo atostogu pabaigos iki 2009 m. liepos 14 d., kai buvo paskelbta prastova, darbuotojas nedirbo pa˛eisdamas istatymus ir darbo sutarti.Ieškovas visada aiškino, kad jo darbas buvo Klaipedoje. Šia aplinkybe patvirtino ir pats ieškovas, paaiškindamas, kad jis tikejosi gauti papildomas kompensacijas u˛ va˛inejima i Vilniu. Susipa˛ines su darbdavio isakymu, ieškovas toliau elgesi nesa˛iningai, nenurode, kad gali dirbti Vilniuje, kur ir buvo jo darbo vieta. Jokiu padaliniu Klaipedoje atsakovas niekada neturejo, todel negalejo prašyti, kad ieškovas atvyktu i darba Klaipedoje. Ieškovas buvo nesa˛iningas ir grubiai pa˛eide bendradarbiavimo pareiga, nes niekada neketino dirbti Vilniuje. Prastova buvo paskelbta, nes darbdavys buvo apgautas ir mane, kad turi duoti darbuotojui darbo Klaipedoje. Neskelbus prastovos, jam nereiketu moketi darbo u˛mokescio bet kokiu atveju. Del šiu prie˛asciu teismas ginco laikotarpi nuo 2009 m. spalio 19 d. iki darbuotojo atleidimo dienos turetu vertinti kaip pravaikštos laika, t.y. neatvykima i darba pa˛eid˛iant istatymus ir darbo sutarti. Todel ieškovui nepriklauso joks darbo u˛mokestis.Teismas nepagristai pripa˛ino ieškovo atleidima neteisetu. Ieškovas pripa˛ino, kad po atostogu, beveik 10 menesiu, darbe nebuvo nei 1 dienos. Ieškovas tycia klaidino naujai paskirta atsakovo direktoriu del savo darbo vietos ir tokiu budu sieke gauti finansines naudos. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateike irodymu, kad nuo 2009 m. bir˛elio menesio, kai baigesi jo atostogos, išreiške ketinima ir nora dirbti savo darbo vietoje Vilniuje. 2009 m. spalio 27 d. rašte aiškiai nurode, kad nesutinka dirbti jokio darbo Vilniuje. Duodamas paaiškinimus nurode, kad nesulauke jokio pasiulymo del darbo, todel i darba nejo. Gaves 2010 m. kovo 2 d. pranešima del darbo drausmes pa˛eidimo ir prašyma pateikti pasiaiškinima, ignoravo ši pranešima ir pats pateike pranešima apie darbo sutarties nutraukima. Susikloscius šioms aplinkybems darbdavys turejo galimybe rinktis atleisti darbuotoja jo reikalavimu ar del darbo drausmes pa˛eidimo. Ieškovas nesa˛iningai reikalavo ji atleisti DK 127 str. 2 d. pagrindu.Teismas neteisingai pritaike teises normas ir neteisingai apskaiciavo ieškovui priteistina išeitine išmoka, net ir tuo atveju, jeigu ieškovo atleidimas buvo neteisetas. Vadovaujantis DK 140 str. 2 d., ieškovui galejo buti priteista ne didesne kaip 2 menesiu išeitine išmoka. Taip pat, skaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti, turejo buti skaiciuojamas darbo u˛mokestis u˛ paskutinius 3 kalendorinius menesius, einancius prieš ta menesi, u˛ kuri mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, t.y.: imant laikotarpi nuo 2009 metu gruod˛io iki 2010 metu vasario. Laikantis teismo pozicijos, 30 proc. Vyriausybes patvirtinto menesinio darbo u˛mokescio sudaro 240 Lt. Atitinkamai, maksimali pagal teismo pozicija priteistina išeitine išmoka yra lygi 480 Lt.Atsakovas nesutinka, kad buvo skolingas ieškovui. Ieškovas pripa˛ino, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta u˛ laikotarpi iki atostogu pabaigos. Taciau ir tuo atveju, jeigu teismas pagristai laike, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui, teismas taike netinkamo dyd˛io vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta laikotarpi. Maksimalus teismo galimas taikyti vidutinis darbo u˛mokestis per diena galejo buti 11, 64 LT, atitinkamai maksimali suma negali viršyti 833, 42 Lt u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.Iš atsakovo priteistina maksimali suma negali viršyti 30 proc. Vyriausybes patvirtinto minimalaus darbo u˛mokescio, kuris paprastai buna mokamas darbuotojams, kai šie nesutinka dirbti jiems pasiulyto darbo. Nuo 2009 m. bir˛elio 10 d. iki 2010 m. kovo 19 d., toks atlygis sudarytu: nuo 2009 m. liepos men. iki 2010 m. vasario men. – 6 400 Lt, nuo 2009 m. bir˛elio 10 d. iki 2009 m. bir˛elio 30 d. – 197, 88 Lt, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 19 d. – 162,96 Lt.

Pagal sutartinius isipareigojimus, reglamentuojancius šaliu darbo santykius, UAB „Constructus“ privalejo moketi darbo u˛mokesti ne reciau, kaip viena karta per menesi, bet nuo 2009 m. bir˛elio 10 d. atlyginimas išmokamas nebuvo. 2009 m. liepos 13 d. susitikime buvo pranešta, kad darbo nera, o taip pat pateikta informacija apie ieškovui priklausancias išmokas darbo sutarties nutraukimo atveju, taciau pasakyta, kad šios išmokos nebus išmoketos bei pateiktas ˛odinis pasiulymas arba nutraukti darbo sutarti darbuotojo iniciatyva, arba laukti, kai ateityje atsiras darbas. Ieškovas nesutiko nutraukti darbo sutarti be jokiu išeitiniu išmoku, taciau u˛ prastovos laikotarpi darbo u˛mokestis taip pat nera išmoketas. Atsakovas nutrauke darbo sutarti DK 136 str. 3 d. 2 p. iškarto po to, kai buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukima darbuotojo pareiškimu darbdaviui nevykd˛ius isipareigojimu.Jokiu ˛odiniu ar rašytiniu pasiulymu del darbo iki 2009 m. spalio 23 d. ieškovas iš atsakovo negavo. Atsakovas ˛inojo fakta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Ma˛eikiuose, todel manipuliuodamas šia aplinkybe, piktybiškai siekdamas nemoketi ieškovui priklausanciu išmoku, neteisetai nutrauke darbo sutarti.Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad prastovoje esantis darbuotojas neprivalejo kasdien atvykti i darba, todel ieškovas nepadare darbo drausmes pa˛eidimo – pravaikštos.

Atsakovas UAB „Constructus“ atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegu˛es 16 d. nutarties civ. byloje Nr. 2-4516-656/2011 pagal A. C. ieškini grind˛ia šiais argumentais:

Darbdavys nebuvo daves ieškovui leidimo neatvykti i darbo vieta. Aplinkybe, kad darbdavys, pasibaigus atostogoms, raštu ieškovo nepraše atvykti i darbo vieta, neturi buti aiškinama, kaip sutikimas ar leidimas neatvykti i darba, nes darbdavys pareigos raštu prašyti darbuotojo atvykti i darba neturi. Laikotarpiu, pradedant nuo atostogu pabaigos iki 2007 m. liepos 14 d., kai buvo paskelbta prastova, darbuotojas nedirbo pa˛eisdamas istatymus ir darbo sutarti.Buves atsakovo direktorius paaiškino, kad neturejo darbo sutarties su ieškovu. Ieškovas visada aiškino, kad jo darbas buvo Klaipedoje. Šia aplinkybe patvirtino ir pats ieškovas, paaiškindamas, kad jis tikejosi gauti papildomas kompensacijas u˛ va˛inejima i Vilniu. Jokiu padaliniu Klaipedoje atsakovas niekada neturejo, todel negalejo prašyti, kad ieškovas atvyktu i darba Klaipedoje. Ieškovas buvo nesa˛iningas ir grubiai pa˛eide bendradarbiavimo pareiga, nes niekada neketino dirbti Vilniuje. Prastova buvo paskelbta, nes darbdavys buvo apgautas ir galvojo, kad turi duoti darbuotojui darbo Klaipedoje. Neskelbus prastovos jam nereiketu moketi darbo u˛mokescio bet kokiu atveju. Darbuotojui neturi buti priteisiamas darbo u˛mokestis u˛ laikotarpi, kai jis nedirbo ir neketino dirbti. Todel teismas neteisingai kvalifikavo, kad ginco laikotarpiu atsakovas teisetai neatvyko i darba ir jam turejo but mokama 2/3 jo vidutinio darbo u˛mokescio.Teismas neteisingai apskaiciavo vidutini darbo u˛mokesti. Vadovaujantis LR Vyriausybes patvirtintomis Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo u˛mokescio tvarkos aprašo 6.5 punktu apskaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti laikas, kuri darbuotojas nedirbo pa˛eisdamas istatymus ar darbo tvarkos taisykles, prilyginamas dirbtam laikui. Todel, apskaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti, turejo buti skaiciuojamas darbo u˛mokestis u˛ paskutinius 3 kalendorinius menesius, einancius prieš ta menesi, u˛ kuri mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, t.y. imant 2009 m. baland˛io – bir˛elio menesiu laikotarpi. Vienos dienos vidutinis darbo u˛mokestis yra 191,31 Lt, o jei teismas laikytu, kad darbuotojas ginco atveju buvo sa˛iningas ir teisetai neatvyko i darba, 2/3 vienos dienos vidutinio darbo u˛mokescio yra 127,54 Lt. Atitinkamai, darbo u˛mokestis u˛ laikotarpi nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. spalio 19 d. neturejo viršyti 8 366, 62 Lt.Laikotarpi nuo 2009 m. spalio 19 d., kai atsakovas pareikalavo, jog darbuotojas atvyktu i darba, iki jo atleidimo dienos, t.y. iki 2010 kovo 19 d., teismas turejo vertinti kaip pravaikštos laika. Atsakyme i reikalavima atvykti dirbti darbo ieškovas nurode, kad buvo priimtas i pareigas Klaipedoje, o siulomas darbas yra 300 km nuo Klaipedos, t.y. atsiranda aplinkybes, itakojancios darbo sutarties salygu pakeitima. Ši ieškovo pozicija aiškiai patvirtina jo nesa˛ininguma, taip pat fakta, kad ieškovas A. C. niekada neketino atvykti i darba Vilniuje. Todel teismas turetu laikyti, kad darbuotojui nepriklauso joks darbo u˛mokestis, nes jis neatvyko i darba del nepateisinamos prie˛asties.Teismas nepagristai pripa˛ino ieškovo atleidima neteisetu. Ieškovas pripa˛ino, kad po atostogu, beveik 10 menesiu, darbe nebuvo nei 1 dienos, o atsakovas pilnai su juo atsiskaite u˛ laikotarpi iki atostogu pabaigos. Ieškovas tycia klaidino naujai paskirta atsakovo direktoriu del savo darbo vietos ir tokiu budu sieke gauti finansines naudos. 2009 m. spalio 27 d. rašte aiškiai nurode, kad nesutinka dirbti jokio darbo Vilniuje. Duodamas paaiškinimus nurode, kad nesulauke jokio pasiulymo del darbo, todel i darba nejo. Gaves 2010 m. kovo 2 d. pranešima del darbo drausmes pa˛eidimo ir prašyma pateikti pasiaiškinima, ignoravo ši pranešima ir pats pateike pranešima apie darbo sutarties nutraukima. Susikloscius šioms aplinkybems darbdavys turejo galimybe rinktis atleisti darbuotoja jo reikalavimu arba del darbo drausmes pa˛eidimo. Ieškovas nesa˛iningai reikalavo ji atleisti DK 127 str. 2 d. pagrindu.Teismas neteisingai pritaike teises normas ir neteisingai apskaiciavo ieškovui priteistina išeitine išmoka, net ir tuo atveju, jeigu ieškovo atleidimas buvo neteisetas. Vadovaujantis DK 140 str. 2 d., ieškovui galejo buti priteista ne didesne kaip 2 menesiu išeitine išmoka. Taip pat, skaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti, turejo buti skaiciuojamas darbo u˛mokestis u˛ paskutinius 3 kalendorinius menesius, einancius prieš ta menesi, u˛ kuri mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, t.y. imant laikotarpi nuo 2009 metu gruod˛io iki 2010 metu vasario. Laikantis teismo pozicijos, 30 proc. Vyriausybes patvirtinto menesinio darbo u˛mokescio sudaro 240 Lt. Atitinkamai, maksimali pagal teismo pozicija priteistina išeitine išmoka yra lygi 480 Lt.Atsakovas nesutinka, kad buvo skolingas ieškovui. Taciau ir tuo atveju, jeigu teismas pagristai laike, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui, teismas taike netinkamo dyd˛io vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta laikotarpi. Maksimalus teismo galimas taikyti vidutinis darbo u˛mokestis per diena galejo buti 11, 64 Lt, atitinkamai maksimali suma negali viršyti 833, 42 Lt u˛ u˛delsta atsiskaityti laika.Iš atsakovo priteistina maksimali suma negali viršyti 30 proc. Vyriausybes patvirtinto minimalaus darbo u˛mokescio, kuris paprastai buna mokamas darbuotojams, kai šie nesutinka dirbti jiems pasiulyto darbo. Nuo 2009 m. bir˛elio 19 d. iki 2010 m. kovo 19 d., toks atlygis sudarytu: 2009 m. liepos - 2010 m. vasario menuo – 6 400 Lt, 2009 m. bir˛elio 19 d. – 2009 m. bir˛elio 30 d. – 81, 48 Lt, 2010 m. kovo 1 d. - 2010 m. kovo 19 d. – 162,96 Lt.Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisake del ieškovo nesa˛iningumo ginco darbo santykiu metu. Ieškovas buvo nesa˛iningas, nebendradarbiavo su atsakovu, savo veiksmais kryptingai sieke sau ekonomines naudos. Šioje byloje ieškovas per beveik 10 menesiu nebuvo darbe nei 1 darbo dienos, taciau teismas jo naudai priteise 43 470,70 Lt. Toks sprendimas yra nesa˛iningas ir neprotingas, todel turi buti panaikintas.

Pagal sutartinius isipareigojimus, reglamentuojancius šaliu darbo santykius, UAB „Constructus“ privalejo moketi darbo u˛mokesti ne reciau, kaip viena karta per menesi, bet nuo 2009 m. bir˛elio 19 d. atlyginimas išmokamas nebuvo. 2009 m. liepos 13 d. susitikime buvo pranešta, kad darbo nera, o taip pat pateikta informacija apie ieškovui priklausancias išmokas darbo sutarties nutraukimo atveju, taciau pasakyta, kad šios išmokos nebus išmoketos, bei pateiktas ˛odinis pasiulymas arba nutraukti darbo sutarti darbuotojo iniciatyva, arba laukti, kai ateityje atsiras darbo. Ieškovas nesutiko nutraukti darbo sutarti be jokiu išeitiniu išmoku, taciau u˛ prastovos laikotarpi darbo u˛mokestis taip pat nera išmoketas. Atsakovas nutrauke darbo sutarti DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu iš karto po to, kai buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukima darbuotojo pareiškimu darbdaviui nevykd˛ius isipareigojimu.Jokiu ˛odiniu ar rašytiniu pasiulymu del darbo iki 2009 m. spalio 27 d. ieškovas iš atsakovo negavo. Iki tos dienos ieškovui jau kelis menesius nebuvo mokamas darbo u˛mokestis, be to, nebuvo suteiktos atitinkamos darbo salygos – apgyvendinimas bei komandiruociu apmokejimas. Todel ieškovas neturejo galimybes atvykti i Vilniu bei ten apsigyventi darbo funkciju atlikimui. Atsakovas ˛inojo fakta, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Ma˛eikiuose, todel manipuliuodamas šia aplinkybe, piktybiškai siekdamas nemoketi ieškovui priklausanciu išmoku, neteisetai nutrauke darbo sutarti.Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad atsakovas neprieštaravo ieškovo neatvykimui i darba Vilniaus ofise, ir susiklosciusia situacija kvalifikavo kaip neatvykima i darba administracijos leidimu. Taip pat pagristai konstatavo, kad prastovoje esantis darbuotojas neprivalejo kasdien atvykti i darba, todel ieškovas nepadare darbo drausmes pa˛eidimo – pravaikštos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas privalo kiekviena civilini ginca spresti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti u˛ ieškova ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spresdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pa˛eistu teisiu gynimo budus. Bylos nagrinejimo ribas ieškovas turi apibre˛ti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyka ir faktini pagrinda (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Nedispozityviose bylose teismas yra aktyvus. Nagrinedamas iš darbo teisiniu santykiu kildinamus gincus, kuriu viena šalis (darbdavys) paprastai turi pranašuma prieš kita – silpnesniaja šali (darbuotoja), teismas turi u˛tikrinti silpnesniosios šalies – darbuotojo tinkama teisine apsauga. Tam istatymu leidejas suteikia teismui pakankamai daug galiu: leid˛ia rinkti irodymus savo iniciatyva, itraukti i byla tinkama atsakova (CPK 414 str.), viršyti ieškinio dalyka ir pagrinda (CPK 417 str.), taikyti alternatyvu darbuotojo teisiu gynimo buda (CPK 418 str.). Teismo aktyvus vaidmuo išlieka ir tuomet, kai darbo ginca pagal pareikšta kreditorini reikalavima bankroto byloje nagrineja imones bankroto byla pirmaja instancija nagrinejantis apygardos teismas. Atitinkamai, apeliacines instancijos teismas, spresdamas viešaji interesa turincius darbo gincus apeliacine tvarka, taip pat yra aktyvus (DK 414 str.), jis turi ir igaliojimus per˛engti apeliacinio skundo ar atsiliepimu i ji ribas (CPK 320 str. 2 d.).

Taciau istatymai nenumato, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinejantis darbo ginca, turetu aiškintis tam tikras aplinkybes, nesant pareikšto darbuotojo atitinkamo reikalavimo del tam tikru pa˛eistu teisiu gynimo. Apeliacines instancijos teismas taip pat neturi igaliojimu, apeliacine tvarka spesdamas darbo ginca, analizuoti šaliu reikalavimus ar aplinkybes, kurie nebuvo nagrinejami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 306 str. 2 d.), arba del kuriu gincas šaliu valia nebuvo perkeltas i apeliacines instancijos teisma. Todel šioje byloje teiseju kolegija pasisakys tik del tu ieškovu pareikštu reikalavimu pagristumo, del kuriu apeliantas BUAB „Constructus„ pateike apeliacini skunda, tame tarpe, esant reikalui, ir per˛engdama apeliacinio skundo ribas. Kadangi ieškovu reikalavimai pirmosios instancijos teismo patenkinti iš dalies ir del teismo nutarciu jie apeliaciju nepateike, teiseju kolegija neturi pagrindo tirti teismo netenkintu ieškovu reikalavimu pagristumo, del kuriu ieškovai ginco apeliacines instancijos teismui neperdave (del atlyginimo u˛ nepanaudotas atostogas bei del procesiniu palukanu priteisimo).

Nagrinejamoje bankroto byloje sprend˛iama, ar pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino atsakovo, kuriam iškelta bankroto byla (darbdavys), isakyma del ieškovu (darbuotoju) atleidimo iš darbo u˛ šiurkštu darbo drausmes pa˛eidima ir laike, kad darbo sutartys tarp šaliu nutrauktos nuo isakymo priemimo dienos, taip pat ar pagristai iš atsakovo ieškovams priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas, kurias sudaro neišmoketas atlyginimas bei vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsima atsiskaityti su atleid˛iamais darbuotojais. Siekiant teisingai išspresti nagrinejamus klausimus, butina ivertinti bylos, kurioje nagrinejami šie klausimai, ypatumus, išsiaiškinti, ar teismas tinkamai nustate darbo teisiniu santykiu nutraukimo pagrinda, ir tik tuomet spresti del darbuotojams priteistinu konkreciu sumu, kadangi ju priteisima ar nepriteisima nulemia faktines aplinkybes. Nustacius, kad darbuotojai iš darbo atleisti neteisetai, teisiškai reikšminga aplinkybe gali buti ir darbdavio teisinio statuso pasikeitimas, t.y., bankrutuojancios imones statuso igijimas, kas lemia tam tikros rušies moketinu sumu skaiciavimo nutraukima.

Siekiant teisingai išnagrineti šia byla, kurioje analizuojami sudetingi teises klausimai ir sprend˛iama del dvieju kreditoriniu reikalavimu tvirtinimo bankroto byloje, yra pagrindas iš prad˛iu aptarti teisinius argumentus, o veliau pasisakyti del faktiniu aplinkybiu teisinio kvalifikavimo.

Teisiniai argumentai

Del darbo sutarties salygu keitimo.

DK 95 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti del butinuju sutarties salygu: darbuotojo darbovietes (imones, istaigos, organizacijos, strukturinio padalinio ir kt.), darbo funkciju, t. y. del tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darbo arba tam tikru pareigu, darbo apmokejimo. Atskiroms darbo sutarciu rušims darbo istatymuose ir kolektyvinese sutartyse gali buti nustatomos ir kitos butinosios salygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokia darbo sutarti (susitarimas del sutarties termino, sezoninio darbo pobud˛io ir kt., DK 95 str. 2 d.). Dirbamo darbo vieta teises norminiuose aktuose tiesiogiai nera ivardijama kaip butinoji darbo sutarties salyga, taciau akivaizdu, jog esant neaiškumui del konkrecios darbo vietos, gali kilti klausimas del darbo sutarties galiojimo. Todel vieta, kurioje darbuotojas dirba konkretu darba pagal darbo sutarti paprastai a priori laikoma butinaja darbo sutarties salyga. Jeigu ši vieta nera aiškiai ivardijama darbo sutartyje, taciau šaliu veiksmai rodo, kad jos vienodai suvokia darbo vieta, laikoma, kad darbo vieta yra nustatyta. Esminiu darbo sutarties salygu – darbo funkcijos, darbuotojo dirbamos darbo vietos, sutarto darbo apmokejimo darbdavys vienašališkai, nesant tam istatyme nustatyto konkretaus pagrindo, negali keisti (DK 120 str. 2 d.). Darbo sutarties salygos, nustatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali buti keiciamos tik esant išankstiniam rašytiniam darbuotojo sutikimui, išskyrus laikina darbo salygu keitima ypatingais atvejais (DK 120 str. 2 d. ir 121 str.).

DK 120 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai keiciama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio butinumo atvejais darbdavys turi teise pakeisti darbo sutarties salygas. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtu darbo apmokejimo salygu keitimas – nustatyta, kad darbo apmokejimo salygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai istatymais, Vyriausybes nutarimais ar pagal kolektyvine sutarti yra keiciamas tam tikros ukio šakos, imones ar darbuotoju kategorijos darbo apmokejimas. Keisti esmines darbo sutarties salygas be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo salygomis, jis gali buti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsni (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes). Taciau darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties salygomis (kitoje darbo vietoje, atlikti kitas darbo funkcijas, moketi ma˛esni atlyginima ir kt.) negali buti traktuojamas kaip darbo drausmes pa˛eidimas. Darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo salygomis, darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybes toki darbuotoja perkelti jo sutikimu dirbti i kita darba, o esant darbuotojo sutikimui dirbti pakeistomis darbo salygomis, turi pareiga perkelti darbuotoja dirbti pakeistomis darbo salygomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Darbdavys vienašališkai, nesant darbuotojo sutikimo, pakeites darbo vieta, darbo funkcijas, suma˛ines darbo u˛mokesti, neturi teises, darbuotojui atsisakius dirbti darbo sutartyje nesulygtomis salygomis, atleisti darbuotojo iš darbo u˛ pravaikšta (DK 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 2 p.).

Del darbuotojo teisiu gynimo budu ir moketinu darbo išmoku rušiu, pasirinkus konkretu teisiu gynimo buda

DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektu teisiu igyvendinimo ir pareigu vykdymo reikalavimai, t. y. igyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir ju atstovai turi laikytis istatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sa˛iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sa˛iningumo principu. Darbo teises ir pareigos yra nustatytos istatymuose, šie istatymai nustato ne tik teise ar pareiga, taciau ir tam tikrus budus bei proceduras tokiai teisei igyvendinti ar pareigai vykdyti, taip pat atvejus, kuriais asmuo gali pasinaudoti tam tikra teise. Teisiu igyvendinimas ir pareigu vykdymas neturi pa˛eisti kitu asmenu teisiu ir istatymu saugomu interesu. Igyvendinant teises paprastai atsiranda tam tikru padariniu, kai sukeliama pareigu kitiems asmenims. Del to šiuo atveju svarbu išsiaiškinti igyvendinamos teises ir istatymu saugomos kito asmens teises ar teiseto intereso turini. Pripa˛istama, kad teises igyvendinimas ar pareigu vykdymas pa˛eid˛ia kito asmens teises ar istatymo saugomus interesus, kai kitu asmenu teisems ar interesams yra daroma neigiama itaka be teiseto pagrindo. Ar pagrindas teisetas, nustatoma pagal tai, ar jis itvirtintas istatymuose, šaliu susitarimuose, ar sudaro igyvendinamos teises ar vykdomos pareigos turini, taip pat ar atitinka protingumo, sa˛iningumo, teisingumo principus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-8/2008).

Darbdaviui netinkamai igyvendinant teises ar vykdant pareigas ir tuo pa˛eidus darbuotojo teises ir teisetus interesus, pastarasis gali ginti savo subjektines teises istatyme numatytais budais ir tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Jeigu gincas tarp darbuotojo ir darbdavio vyksta teismine tvarka, darbo bylos pagal darbuotojo ieškini nagrinejimo ribas nulemia darbuotojo pareikšti reikalavimai (pavyzd˛iui, pripa˛inti atleidima iš darbo neteisetu ir gra˛inti i darba, arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluote ir pan.). Kitaip tariant, darbuotojui subjektines teises ginant teismine tvarka, teisma iš esmes saisto pasirinktas ieškinio dalykas ir pagrindas, nors teismas ir turi teise pagal istatyma viršyti ieškinio dalyka ir pagrinda, taikyti alternatyvu darbuotojo teisiu gynimo buda (CPK 417, 418 str.). Taciau teismas jam istatymo suteikta teise nedispozityvioje byloje viršyti pareikštu reikalavimu ribas igyvendina tik tuomet, kai tai yra butina, siekiant realiai apginti darbuotojo teises bei teisetus interesus.

Pagal DK 295 str. 2 d., 297 straipsni darbuotoju, kurie yra atleisti iš darbo, pagrindiniai teisiu gynimo budai yra du: reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluote; reikalavimas pripa˛inti atleidima iš darbo neteisetu. Taikant šiuos darbuotoju teisiu gynimo budus, pripa˛inus darbuotojo reikalavima pagristu, skiriasi atleidimo iš darbo pagrindai ir data, taip pat išmoku darbuotojui rušys bei laikotarpiai, u˛ kuriuos išmokos mokamos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-116/2011).

Darbuotojas, nesutinkantis su jo atleidimu iš darbo (darbo sutarties nutraukimu), kreipdamasis i teisma del tokio darbo ginco išnagrinejimo, ieškinyje, be kita ko, turetu išdestyti reikalavima pripa˛inti jo atleidima iš darbo neteisetu, taip pat reikalavima taikyti jo pasirinkta DK 297 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatyta pa˛eistu darbo teisiu gynimo buda (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-366/2004; 2007 m. baland˛io 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. lapkricio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2008).

DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teiseto pagrindo ar pa˛eid˛iant istatymu nustatyta tvarka, teismas gra˛ina ji i pirmesni darba ir priteisia vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos. Tuo atveju, jeigu darbuotojas, ji darbdaviui neteisetai atleidus iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, irodineja, kad darbo sutartis turejo buti nutraukta del darbdavio kaltes ir prašo teismo pripa˛inti toki atleidimo pagrinda bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluote, taciau neprašo gra˛inti i darba, turi buti aiškinamasi, koks pagal savo turini reikalavimas pareikštas ir koki darbuotojo teisiu gynimo buda reikia taikyti. Jeigu iš teismui paduoto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš tiesu irodineja jo atleidimo iš darbo neteisetuma ir neprašo, pripa˛inus atleidima neteisetu, sugra˛inti ji i darba, turi buti sprend˛iama ne del atleidimo iš darbo formuluotes pakeitimo, o tikrinama, ar darbdavys teisetai konkreciu pagrindu atleido darbuotoja iš darbo. Teismui nustacius, kad darbdavio isakymas del darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva (šioje byloje – u˛ šiurkštu darbo drausmes pa˛eidima) neteisetas, turi buti taikomi DK 297 straipsnyje nustatyti padariniai. Pagal DK 297 straipsnio 4 dali, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas i pirmesni darba negali buti gra˛inamas del ekonominiu, technologiniu, organizaciniu ar panašiu prie˛asciu arba del to, kad jam gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti, tai priima sprendima pripa˛inti darbo sutarties nutraukima neteisetu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dyd˛io išeitine išmoka ir vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. Taigi, esant tokiai situacijai, darbdavio isakymas turi buti pripa˛intas negaliojanciu, darbo sutartis turi buti nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos ir darbuotojui priteisiama išeitine išmoka ir vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos.

Jeigu darbdavys prastovos metu pasiulo darbuotojui kita darba, kuris atitinka darbuotojo kompetencija, išsilavinima, nekenkia sveikatai, ir darbuotojas su šiuo pasiulymu nesutinka, o darbdavys, neatvykus darbuotojui i darba, atleid˛ia ji remdamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tokie darbdavio veiksmai yra akivaizd˛iai neteiseti. Esant prastovai, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties salygomis, ir kitais atvejais, kai nera darbuotojo kaltes, darbdavys su darbuotoju gali nutraukti darbo sutarti DK 129 straipsnio pagrindu (DK 120 str. 1 d.).

Taigi, teismui nutarus, kad darbo sutarti darbdavys nutrauke neteisetai ir darbuotojui neprašant gri˛ti i ankstesnes pareigas, pagal DK 297 straipsnio nuostatas darbuotojui turi buti sumoketa(s):

a) visas iki atleidimo neišmoketas darbo u˛mokestis;

b) atlygis u˛ nepanaudotas atostogas;

c) atlygis u˛ prastovos laika, jeigu prastova buvo;

d) vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika nuo neteiseto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos;

e) DK 140 straipsnyje nustatyto dyd˛io išeitine išmoka.

Tuo tarpu darbuotojui pareiškus pagrista reikalavima del atleidimo iš darbo formuluotes pakeitimo, atleidimo iš darbo data, kuria nurode darbdavys darbuotojo atleidima iforminanciame dokumente, paprastai nesikeicia. Šiuo atveju atleistam darbuotojui nera pagrindo išmoketi vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. DK 140 straipsnyje numatyta atitinkamo dyd˛io išeitine pašalpa išmokama priklausomai nuo darbuotojo atleidimo pagrindo. Jeigu atleidimo diena su darbuotoju nera visiškai atsiskaityta, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika (DK 141 str. 3 d.). DK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju diena privalo išmoketi visas jam priklausancias pinigu sumas, nustatyta tvarka u˛pildyti darbuotojo darbo sutarti. Nustacius neatsiskaitymo laiku fakta, atsiranda teisines prielaidos spresti del jo pasekmiu, kurios priklauso nuo to, del kurios iš šaliu kaltes nebuvo laiku ir visiškai atsiskaityta. Pagal DK 141 straipsnio 3 dali tais atvejais, kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika. Ši norma darbdaviui kylancias pasekmes – pareiga sumoketi darbuotojui jo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltes del neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi, DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti butina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku fakta; antra, fakta, kad del neatsiskaitymo nera darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Kolegija pa˛ymi, jog tais atvejais, kai teismas sprendimu (nutartimi) nutraukia darbo sutarti, pripa˛inus darbuotojo atleidima neteisetu, kaip mineta, taikomi DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodyti teisiniai padariniai ir neteisetai iš darbo atleistam darbuotojui iš darbdavio turi buti priteistos šioje dalyje nurodytos išmokos, tarp kuriu ir vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos priteisimas. Šiuo atveju neteisetai iš darbo atleistam darbuotojui kompensuojamas darbo u˛mokestis, kuri jis butu gaves, jeigu darbdavys nebutu priemes neteiseto sprendimo del darbuotojo atleidimo ir nebutu priverstines pravaikštos. Tuo tarpu DK 141 straipsnyje priteistinu išmoku paskirtis kitokia – kompensuoti darbuotojo praradimus, kurie atsirado del darbdavio u˛delsimo atsiskaityti su darbuotoju.

Darbo teiseje prastova ne del darbuotojo kaltes apibudinama kaip padetis darbovieteje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo del tam tikru objektyviu prie˛asciu (gamybiniu ar kt., DK 122 str. 1 d.). Taigi, prastovai budinga tai, kad darbdavys del objektyviu prie˛asciu vienašališkai nevykdo isipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygta darba, o darbuotojas butent del šios prie˛asties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo isipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikru pareigu. Tokia padetis neatitinka nei darbuotojo, nei darbdavio interesu, prieštarauja darbo sutartimi sulygtu salygu privalomumo principui. Istatymu leidejas, pripa˛indamas, kad tokia padetis darbovieteje yra objektyviai galima, ja sureguliavo DK 122, 195 straipsniuose, derindamas abieju darbo sutarties šaliu interesus. Butent atsi˛velgiant i darbdavio interesa išvengti darbo laiko nuostoliu ir papildomu negamybiniu išlaidu arba juos minimalizuoti, nurodyti DK straipsniai nustato prastovos atveju darbdaviui galimybe del prastovos nedirbanti darbuotoja laikinai perkelti i kita darba, o šiam atsisakius pasiulyto kito darbo ar iš viso nepasiulius kito darbo, atitinkamais atvejais darbuotojui moketi ma˛esni, nei sulygtas, darbo u˛mokesti. Kita vertus, atsi˛velgiant i darbuotojo interesus, nurodytos teises normos nustato tam tikras teises i darba, darbo u˛mokesti garantijas darbuotojui, negalinciam del nuo jo nepriklausanciu prie˛asciu dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisiniu santykiu reguliavimas prastovos atveju leid˛ia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus. Esant DK 122 straipsnio 1 dalyje apibre˛tai padeciai darbovieteje, darbdavys negali ignoruoti darbuotojo interesu ir istatyme numatytu garantiju.

Perkelima i kita darba prastovos atveju reglamentuoja DK 122 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad prastovos laikui darbuotojai, atsi˛velgiant i ju profesija, specialybe, kvalifikacija ir sveikatos bukle, ju raštišku sutikimu perkeliami i kita darba; jeigu darbuotojai sutinka, jie gali buti perkeliami i kita darba neatsi˛velgiant i profesija, specialybe, kvalifikacija. Kasacinis teismas yra konstataves, kad DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip sprend˛iamas darbuotojo, esancio prastovoje, u˛imtumo klausimas. Šioje teises normoje nustatyta darbuotojo, esancio prastovoje, perkelimo i kita darba galimybe, kuri gali buti ir nesiejama su darbuotojo profesija, specialybe ir kvalifikacija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-282/2006). Pagal DK 122 straipsnio 2 dalyje itvirtinta teisini reglamentavima darbuotojas prastovos laikui i kita darba gali buti perkeliamas tik gavus jo rašytini sutikima; kitas darbas, i kuri darbuotojas gali buti laikinai perkeliamas, gali buti bet koks kitas darbas, kuri darbuotojas galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, tiek atitinkantis jo (darbuotojo) profesija, specialybe, kvalifikacija, tiek ir neatitinkantis jo profesijos, specialybes bei kvalifikacijos, svarbu, kad darbuotojas butu raštu išreiškes savo valia buti laikinai perkeltas i ta darba; maksimalus perkelimo i kita darba terminas ribojamas ne tam tikru kalendoriniu laikotarpiu, o prastovos trukme. Jeigu imoneje vyko prastova, u˛ prastovos laikotarpi darbuotojui mokamos išmokos remiantis DK 195 straipsnio nuostatomis, Vyriausybes 2003 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinta Darbuotoju ir valstybes tarnautoju vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) ir Vyriausybes 2007 m. gruod˛io 17 d. nutarimu Nr.1368 „del minimaliojo darbo u˛mokescio didinimo“. DK 195 straipsnio 1 dalyje itvirtinta bendroji taisykle, kad prastovos ne del darbuotojo kaltes laikas apmokamas ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda. Nurodyto straipsnio 2–5 dalyse tiesiogiai reglamentuojami atvejai, kuriems esant taikomos kitokios apmokejimo u˛ prastovos laika taisykles, nei nustatyta straipsnio 1 dalyje, taip pat reglamentuojama konkreti, kiekvienam iš šiu atveju taikytina apmokejimo tvarka. Šioje byloje aktualus DK 195 straipsnio 3 ir 4 dalyse itvirtintas teisinis reglamentavimas. Jose nustatyta, kad: jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiuloma imoneje esancio kito darbo pagal jo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam u˛ kiekviena prastovos valanda mokamas jo dvieju trecdaliu vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne ma˛esnis nei Vyriausybes patvirtintas minimalus valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda (3 dalis); jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiulyto darbo pagal savo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne ma˛iau kaip trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda (4 dalis). Teismu praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbdavys negali moketi darbuotojui prastovos atveju minimalaus valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda, kai jis turi galimybe pasiulyti darbuotojui prastovos atveju imoneje esanti kita darba pagal jo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; nepasiules tokio darbo darbdavys privalo moketi darbuotojo 2/3 vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlyginima, bet ne ma˛iau nei Vyriausybes patvirtintas minimalus valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-282/2006). Teismu praktikoje nustatyta, kad DK 195 straipsnio 3 dalies taikymui turi egzistuoti šiu aplinkybiu visuma: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne del jo kaltes; 2) darbovieteje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojancio kito darbo nepasiulymas prastovoje esanciam darbuotojui. DK 195 straipsnio 4 dalies taikymui turi egzistuoti šiu aplinkybiu visuma: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne del jo kaltes; 2) darbovieteje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojancio kito darbo pasiulymas prastovoje esanciam darbuotojui; 4) darbuotojo rašytinis atsisakymas nuo tokio pasiulyto darbo. Atvejis, kai darbovieteje nera (neegzistuoja) kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, nepatenka i DK 195 straipsnio 3, 4 daliu reguliavimo sriti. Tokiu atveju, jeigu prastovoje esantis darbuotojas jo rašytiniu sutikimu neperkeliamas i kita darba, u˛ prastovos laika, išskyrus buvima darbo vietoje darbdavio reikalavimu (DK 195 straipsnio 5 dalis), jam mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dali, t. y. apmokama ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gegu˛es 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Taigi, pagal DK 195 straipsnio 3 dali darbuotojui u˛ kiekviena prastovos valanda mokamas jo dvieju trecdaliu vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne ma˛esnis nei Vyriausybes patvirtintas minimalusis valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda.

Vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegu˛es 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Apraše. Vidutinis darbo u˛mokestis, remiantis Aprašo 6.1 punktu, apskaiciuojamas iš paskutiniu 3 kalendoriniu menesiu, einanciu prieš ta menesi, u˛ kuri mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, kuris apskaiciuojamas u˛ atlikta darba ar dirbta laika. I darbuotojo vidutini darbo u˛mokesti neiskaitomas apmokejimas u˛ laika, kai jis del pateisinamu prie˛asciu teises aktu, kolektyvines ir darbo sutarciu numatytais atvejais nedirbo imoneje (darbo u˛mokestis u˛ kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne del darbuotojo kaltes, tarpsezoninius laikotarpius, darbo u˛mokestis, gautas iš kitos imones, kurios ipareigojimus vykde darbuotojas, kitos numatytos išmokos) (Aprašo 5.1 punktas), taip pat neiskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas del pateisinamu prie˛asciu faktiškai nedirbo imoneje, taip pat pinigines sumos, išmoketos u˛ tas dienas (valandas), kaip numatyta Aprašo 5.1 punkte (Aprašo 6.5 punktas). Jeigu darbuotojas del priverstines prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogu vaikui pri˛iureti, kol jam sueis 3 metai, tevystes atostogu, dirbanti moteris – del neštumo bei gimdymo atostogu skaiciuojamuoju laikotarpiu neturejo u˛darbio, vidutinis darbo u˛mokestis skaiciuojamas iš u˛darbio, gauto paskutinius 3 menesius, einancius prieš priverstines prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogu vaikui pri˛iureti, kol jam sueis 3 metai, tevystes atostogu, ar neštumo bei gimdymo atostogu prad˛ia. Ši nuostata taikoma, kai minetuoju laikotarpiu darbuotojo u˛darbis buvo didesnis u˛ darbo apmokejimo dyd˛ius, nurodytus šio Aprašo 6.9 punkte (Aprašo 6.10 punktas). Vidutinis darbo valandos u˛mokestis apskaiciuojamas taip: skaiciuojamojo laikotarpio darbo u˛mokestis dalijamas iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi valandu skaiciaus (iskaitant viršvaland˛ius) (Aprašo 6.3 punktas).

Nustatant bendra priteistinos sumos u˛ prastova, remiantis DK 195 str. 3 d., dydi, turi buti apskaiciuotas faktinis darbo dienu skaicius prastovos laikotarpiu, gautas skaicius dauginamas iš darbuotojo darbo valandinio atlygio, apskaiciuoto pagal aukšciau išdestytas taisykles, taip pat dauginamas iš darbo dienos trukmes, o gautas skaicius padauginamas iš 2/3. DK 144 str. 1 dalis numato, jog darbo laikas negali buti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandu per savaite. Jeigu darbuotojams nustatoma penkiu darbo dienu savaite su dviem poilsio dienomis (DK 147 str. 2 d.), vienos darbo dienos trukme yra 8 valandos.

Pagal DK 195 straipsnio 4 dali darbuotojui mokama ne ma˛iau kaip trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. gruod˛io 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Del minimaliojo darbo u˛mokescio didinimo“ nustatyta, kad minimalus valandinis atlygis - 4,85 Lt. Taigi, nustatant prastovos, priteistinos remiantis šia dalimi, dydi, turi buti apskaiciuotas faktinis darbo dienu skaicius prastovos laikotarpiu, gautas skaicius dauginamas iš minimalaus valandinio atlygio, darbo dienos trukmes ir gautas skaicius dauginamas iš 3/10.

Del priverstines pravaikštos ir vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika dyd˛io

Galiojant teises principui ignorantia legis neminem excusat (istatymo ne˛inojimas neatleid˛ia nuo atsakomybes), preziumuojama, kad darbdavys yra susipa˛ines su darbo teises santykius reglamentuojanciu teises aktu reikalavimais, jam turi buti ˛inomi jo priimamu sprendimu teisiniai padariniai, jis turi ivertinti priimamu sprendimu rizika. Del to u˛ visu darbdavio veiksmu padarinius atsakingas yra pats darbdavys pagal istatyma. Tai reiškia, kad u˛ neteisetus veiksmus prieš darbuotoja (pvz., darbuotojo neteiseto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini istatyme nustatyti neigiamo pobud˛io turtiniai padariniai, t. y. DK itvirtintas reikalavimas darbdaviui išmoketi darbuotojui jo vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa del neteiseto atleidimo iš darbo susidariusi priverstines pravaikštos laikotarpi.

Aptariama kompensacija (vidutinio darbo u˛mokescio darbuotojui u˛ priverstines pravaikštos laikotarpi priteisimas) atlieka socialine funkcija, saugo darbuotojus nuo pajamu netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisetai neatleidinetu darbuotoju. Kita vertus, kompensacijos dydis turetu buti proporcingas pa˛eidimo sunkumui ir nukentejusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Istatyme itvirtintas darbuotojo „teisetas lukestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareiga sumoketi su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvar˛ant jo turtinius interesus, turetu buti skirtas kompensuoti del neteiseto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu buti proporcinga suvar˛ymo priemone (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstine pravaikšta priteisimo Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad šioje teises normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripa˛intas neteisetu, del neteiseto atleidimo iš darbo negautas lešas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gegu˛es 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-296/2005).

DK 297 straipsnio 4 dalis, kiek ji nustato, kad teismo sprendimu nutraukus darbo sutarti darbuotojui mokamas vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, turi buti taikoma atsi˛velgiant i šios teises normos paskirti ir siekiamus tikslus, taip pat neatsietai nuo darbo teises subjektu principu: lygybes, protingumo, sa˛iningumo, teisingumo ir pan., itvirtintu DK 2, 35, 36 straipsniuose. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2010 m. rugsejo 28 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-365/2010 konstatavo, kad DK itvirtinti principai atlieka keleta svarbiu funkciju: pirma, jie yra taikomi darbo santykiams reglamentuoti, juos aiškinti, taikyti; antra, u˛pildyti darbo teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu spragas; trecia, šalinti kolizijas. DK 2 straipsnyje itvirtintu teises principu taikymas aiškinant kitas darbo teises normas yra grind˛iamas DK 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad siekiant u˛tikrinti kodekso vientisuma ir jo daliu suderinamuma DK normos turi buti aiškinamos atsi˛velgiant i DK sistema ir struktura. DK norma turi buti aiškinama sistemiškai su visomis kitomis DK normomis. Aiškinant darbo teises normas reikia u˛tikrinti, kad aiškinamu normu turinys ne tik neprieštarautu principams, bet ir atitiktu ju prasme, nes principai yra darbo teisiniu santykiu reglamentavimo kertines dalys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Tuo atveju, jeigu darbuotojui pagal istatyma priteistina darbo u˛mokescio suma u˛ priverstines pravaikštos laika, atsi˛velgiant i visas bylos aplinkybes yra neproporcingai didele, teismas, ivertines bylos aplinkybes, gali ja suma˛inti. Šiuo atveju reikia atsi˛velgti, ar tam yra pagrindas, t. y. ivertinti, ar priteistinas vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laikotarpi dydis nera neproporcingai per didelis, ar kuriai nors iš šaliu toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkiu turtiniu padariniu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruod˛io 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2010). Toks aiškinimas grind˛iamas tuo, kad darbdaviui u˛ darbo teiseje nustatytu reikalavimu nesilaikyma skiriama sankcija gali buti efektyvi ir pasiekti tikslus, del kuriu ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teises pa˛eidimui, u˛ kuri yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis butu adekvatus pa˛eidimo pobud˛iui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sa˛iningumo principu aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teises pa˛eidimo ir sankcijos nebutu nepagristai didelio neadekvatumo, disproporciju. Neadekvacios sankcijos taikymas tokiais atvejais pa˛eistu ne tik išvardytus teises principus, bet ir galetu padaryti ˛alos kitu asmenu interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais del neproporcingai dideliu sankciju darbdavys galetu tapti nemokus, del to nukentetu kiti imones darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsejo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Apskaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika, turi buti vadovaujamasi analogiškomis Apraše itvirtintomis taisyklemis, kurios taikomos nustatant vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavima prastovos pagal DK 195 str. 3 dali atveju ir kurios aptartos šioje nutartyje anksciau (Aprašo 5.1, 6.1, 6.5, 6.10 punktai). Apmokejimo u˛ priverstines pravaikštos laika apskaiciavimui papildomai butina nustatyti vidutini darbo dienos u˛mokesti. Pagal Aprašo 6.2 punkta vidutinis darbo dienos u˛mokestis apskaiciuojamas taip: skaiciuojamojo laikotarpio darbo u˛mokestis dalijamas iš faktiškai dirbtu per ta laikotarpi dienu skaiciaus (iskaitant dirbtas poilsio ir švenciu dienas). Nustacius vidutini darbo dienos u˛mokesti, gauta suma dauginama iš priverstines pravaikštos metu faktiškai buvusiu darbo dienu nuo tos dienos, kai darbuotojas neteisetai atleistas iš darbo iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos, o jeigu imonei buvo iškelta bankroto byla, iki dienos, kuri eina prieš ta diena, kai isiteisejo teismo nutartis del bankroto bylos iškelimo.

DK 140 straipsnyje nustatyta išeitine išmoka – tai viena iš garantiniu išmoku rušiu, kurios tikslas – u˛tikrinti tam tikra laika minimalias gyvenimo lešas darbuotojams, netekusiems darbo ne del nuo ju priklausanciu prie˛asciu. Ši išmoka priteisiama ir tuomet, kai teismas, remdamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, sprendimu nutraukia darbo sutarti tarp darbdavio ir darbuotojo.

DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus išeitines išmokos dyd˛ius lemia darbuotojo nepertraukiamas sta˛as toje darbovieteje. Jeigu toje darbovieteje darbuotojas dirbo nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties menesiu, jam priteisiama keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išmoka (DK 140 str. 1 d. 4 p.).

Kaip ir apmokejimo u˛ priverstines pravaikštos laika apskaiciavimo atveju, pagal Aprašo nuostatas pirmiausiai turi buti paskaiciuotas jo vidutinis darbo dienos u˛mokestis (Aprašo 6.2 punktas). Pagal Aprašo 8 punkta vidutinis darbo u˛mokestis išeitinei išmokai paskaiciuoti apskaiciuojamas dauginant vidutini darbo dienos u˛mokesti iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus (pagal darbuotojo ar imones darbo (pamainos) grafika). Metinius vidutinio menesio darbo dienu skaicius kasmet tvirtina socialines apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialines apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruod˛io 30 d. isakymo Nr. A1-429 2.1.1 punkta 2009 m. metinis vidutinis menesio darbo dienu skaicius, esant penkiu darbo dienu savaitei, buvo 21,1 darbo dienos (toliau- Isakymas I) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. bir˛elio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-289/2011).

Del procesiniu palukanu u˛ praleista pinigines prievoles ivykdymo termina priteisimo

Isiteisejus teismo nutarciai del bankroto bylos imonei iškelimo, atitinkamai nutraukiamas netesybu ir palukanu u˛ visas imones prievoles, tarp ju u˛ išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima, skaiciavimas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo u˛mokescio mokejimas yra pinigine prievole; kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutruksta, jiems turi buti taikomos CK normos, ginancios kreditoriaus turtinius interesus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. rugsejo 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-856/2003). Tai reiškia, kad, nutrukus darbo santykiams ir esant nesumoketoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo u˛ išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas, bet CK 6.210, 6.261 straipsniu normos, reglamentuojancios palukanas u˛ pinigines prievoles ivykdymo termino praleidima, bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, itvirtinanti procesines palukanas u˛ priteista suma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruod˛io 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-625/2008). Todel procesines palukanos skaiciuojamos nuo visos nesumoketos sumos u˛ laikotarpi nuo civilines bylos pagal darbuotojo ieškini iškelimo iki teismo nutarties, kuria imonei iškelta bankroto byla, isiteisejimo (CK 6.37 str., Imoniu bankroto istatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

Del darbuotojo neatvykimo i darba administracijos leidimu ir darbo išmoku nemokejimo šiuo laikotarpiu

Darbo laikas - tai laikas, kuri darbuotojas privalo dirbti jam pavesta darba, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (DK 142 str.). DK 143 straipsnyje, kuris nustato darbo struktura, nurodoma, kad i darbo laika neieina atvejis, kai darbuotojas neatvyksta i darba administracijos leidimu (DK 143 str. 2 d. 2 p.). Šiuo laikotarpiu darbo teisiniai santykiai nenutruksta, kadangi šalys nutaria laikinai atleisti viena kita nuo prisiimtu sutartiniu isipareigojimu vykdymo. Atitinkamai u˛ ši laikotarpi atlyginimas darbuotojui nera mokamas ir darbuotojas neturi pareigos atvykti i darba. Ar administracija sutiko su darbuotojo neatvykimu i darba, sprend˛iama pagal tai, ar šalys sudare raštu susitarima, jeigu ne, ar darbdavys, darbuotojui neatvykus i darba kelias dienas, toleravo toki darbuotojo elgesi ir jam iš esmes pritare. U˛ laikotarpi, per kuri darbuotojas neatvyko i darba administracijos leidimu, darbo u˛mokestis nemokamas (DK 186 str. 1 d.).

Šis laikotarpis nera itraukiamas apskaiciuojant vidutini darbuotojo darbo u˛mokesti pagal Aprašo taisykles kadangi neatvykimas i darba administracijos leidimu yra laikoma pateisinama nedarbo prie˛astimi (Aprašo 6.5 punktas).

Pagal J. M. ieškini teismo nustatytos faktines aplinkybes ir ju teisinis vertinimas

Nagrinejamoje byloje terminuota darbo sutartis tarp ieškovo J. M. ir atsakovo buvo sudaryta 2004 m. bir˛elio 30 d. Pagal ja atsakovas, kurio buveine Vilniuje, prieme ieškova montavimo darbu vadovo pareigoms KLAI-PET statybos projekte Klaipedoje (Sutarties 1.1 ir 1.2 p.). Šalys susitare, kad darbo sutartis sudaroma iki 2005 m. rugpjucio 31 d., darbo u˛mokestis sudaro 5 305 Lt per menesi (Sutarties 2 ir 3 p.). Pasibaigus darbo sutarties terminui, ir nei vienai iš šaliu darbo sutarties nenutraukus, darbo sutartis tarp šaliu tapo neterminuota (DK 126 str.). Iš šios darbo sutarties turinio matyti, kad šalys ja veliau ne karta keite, taciau šie keitimai susije su darbo u˛mokescio nuosekliu padidinimu. Pagal paskutinius šaliu padarytus darbo sutarties pakeitimus ieškovui ne tik padidintas darbo u˛mokestis, bet nuo 2008 m. liepos 1 d. jis paskirtas i naujas pareigas – statybos direktoriaus. Duomenu apie šiu vykdomu pareigu vieta darbo sutartyje nera (b.l. 28-29). Ieškovui irodinejant, kad darbo vieta jam yra esmine salyga ir darbo sutarti su atsakovu jis sudare bei tese ir del to, kad ši vieta yra Klaipedoje, kas ir buvo nurodyta 2004 m. bir˛elio 30 d. pasirašytoje darbo sutartyje, o atsakovui nepaneigus ieškovo teiginiu, laikoma, kad darbo vieta šiuo atveju yra esmine darbo sutarties salyga. Ieškova paskyrus i naujas pareigas nuo 2008 m. liepos 1 d., jis taip pat nebuvo perkeltas dirbti i Vilniu. Tai, kad atsakovas u˛baige KLAI-PET gamyklos statybos projekta ir 2006 m. kovo 16 d. su treciuoju asmeniu UAB „Neo group“ pasiraše galutini darbu perdavimo-priemimo akta (b.l. 69-70), nesudaro pagrindo daryti išvada, kad u˛baigus ši projekta, savaime pakito ieškovo darbo vieta. Kaip mineta, šalys ne karta po to pratese darbo sutarti (2005 m. liepos 19 d., 2006 m. liepos 3 d., 2007 m. spalio 29 d., 2008 m. liepos 1 d.), taciau darbo sutartyje nesusitare del kitos darbo vietos. Tai, kad ieškovas buvo komandiruojamas i kitus Lietuvos miestus ar u˛sieni ir ten dirbo, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvada, kad jo darbo vieta pasikeite ar tapo neesmine darbo sutarties salyga. Atsakovui nepaneigus darbo sutartyje nurodytu duomenu apie ieškovo darbo vieta, nera pagrindo daryti išvada, kad u˛baigus projekta, kurio igyvendinimui iš prad˛iu atsakovas ir sudare terminuota darbo sutarti su ieškovu, pasikeite ieškovo darbo vieta (CPK 12, 178 str.).

Taciau, kolegijos nuomone, pripa˛inti ieškovo darbo vieta buvus Klaipedoje taip pat nera pagrindo del šiu bylos aplinkybiu. Klaipedos projekte ieškovas buvo priimtas terminuotai ir šis projektas netrukus buvo baigtas. Darbo sutartyje numatyta ieškovo gyvenamoji vieta – Ma˛eikiai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Del išlaidu, susijusiu su tarnybinemis komandiruotemis, dyd˛io ir mokejimo tvarkos“ 2 punkta tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatines darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybini pavedima ar kelti kvalifikacija. Kadangi Ma˛eikiuose gyvenanciam ieškovui u˛ darba Klaipedos projekte darbdavys mokejo komandiruotpinigius (b. l. 75-83), laikytina, jog darbo sutartimi sulygta ieškovo darbo vieta buvo ne imones buveines vieta ir ne Klaipedos m., bet ieškovo gyvenamoji vieta – Ma˛eikiai. Šia aplinkybe patvirtina ir bylos duomenys, jog ieškovas per visa darbo pas atsakova laika dirbo statybos projektuose vakaru Lietuvos regione ar Latvijoje, t.y. arciau gyvenamosios vietos ir niekada nedirbo projektuose Vilniuje ar kitoje vietoveje arciau atsakovo buveines vietos. Be to, atsakovo vadovo isakyme del ieškovo atleidimo, darbo sutartyje, taip pat ieškovo atsakovui paduotuose dokumentuose, teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Ma˛eikiu m., iš prad˛iu adresas nurodytas Daukšos g. 54-43, o veliau Vilties g. 3 (b.l. 1, 3, 17, 28, 130). Aplinkybe, ar ieškovo darbo vieta, kaip butinoji darbo sutarties salyga, buvo Klaipedoje ar Ma˛eikiuose, nera esmine, nes bet kuriuo atveju jo darbo vieta nebuvo nustatyta Vilniuje.

Esant tokioms aplinkybems, atsakovo vienašališkas sprendimas, kad ieškovas, gyvenantis Ma˛eikiu mieste, turi nuolatos vykti dirbti i Vilniu, yra neteisetas ir ieškovas pagristai turejo teise jo nevykdyti ir neatvykti i darba. Taciau šios aplinkybes nagrinejamu atveju esmines reikšmes bylos teisingam išsprendimui neturi, kadangi atsakovas ieškova J. M. iš darbo atleido po to, kai prastovos metu darbuotojas nesutiko dirbti kito jam pasiulyto darbo. Jau mineta, jog tuomet turi buti taikomos DK 195 straipsnio 4 dalies nuostatos ir darbuotojui raštu nesutikus su pateiktu pasiulymu, mokamas minimalus atlygis u˛ prastovos laika. Taciau darbdavys neturi teises darbuotojo neatvykimo i darba kitoms funkcijoms vykdyti laikyti darbo drausmes pa˛eidimu ir taikyti DK 235 straipsnio antrosios dalies 9 punkta.

Nustates, kad atsakovo prastova tesesi laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2010 m. kovo 19 d. gincijamo isakymo del ieškovo atleidimo iš darbo isigaliojimo bei tai, kad ieškovas nesutiko su jam atsakovo pateiktu darbo pasiulymu, pirmosios instancijos teismas atsakovo isakyma, kuriuo ieškovas iš darbo atleistas del neatvykimo i darba (DK 235 str. 2 d. 9 p., 136 str. 3 d. 2 p.), pagristai pripa˛ino neteisetu. Esant tokiai faktinei situacijai, ˛emesnes instancijos teismas apelianto skund˛iamos nutarties rezoliucineje dalyje taip pat pagristai nurode ir ieškovo J. M. atleidimo iš darbo pagrinda – teismo sprendimu (nutartimi) (DK 297 str.). Taciau teismas netinkamai taike DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytus atleidimo iš darbo teismo sprendimu teisinius padarinius, netinkamai nurode atleidimo data, neteisingai nustate priteistinu išmoku rušis ir laikotarpius.

Atsakovui UAB „Constructus“ bankroto byla Vilniaus apygardos teismas iškele 2010 m. liepos 1 d. nutartimi. Apeliacine tvarka buvo apskusta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis del bankroto administratoriaus pakyrimo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi šia pirmosios instancijos teismo nutarties dali pakeite. Todel 2010 m. spalio 7 d. isiteisejo teismo nutartis del bankroto bylos iškelimo atsakovui (CPK 279 str. 1 d.). Ši aplinkybe teisiškai reikšminga sprend˛iant tiek del darbo sutarties tarp šaliu nutraukimo datos, tiek ir del darbo u˛mokescio u˛ priverstine pravaikšta laikotarpio trukmes. Pagal bendra taisykle teismui nutraukus darbo sutarti sprendimu (nutartimi), laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo isigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Taciau, kai atsakovui iškeliama bankroto byla, sisteminis DK ir IBI nuostatu aiškinimas lemia išvada, jog darbo teisiniai santykiai tokiu atveju pasibaigia isiteisejus teismo nutarciai del bankroto bylos iškelimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismu praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruod˛io 9 nutartis civ. byloje Nr. 2A-696/2010). Todel pirmosios instancijos teismas, pripa˛ines atsakovo 2009 m. kovo 18 d. isakyma del ieškovo J. M. neteisetu, darbo sutarti tarp šaliu turejo nutraukti teismo sprendimu (nutartimi) nuo 2010 m. spalio 7 d.

Del DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytu išmoku ieškovui priteisimo

Bankroto bylos iškelimo atsakovui faktas bei teismo nutarties del bankroto bylos iškelimo data yra teisiškai reikšmingos aplinkybes ir sprend˛iant del vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos priteisimo, kadangi pailgeja laikotarpis, u˛ kuri teismas turejo priteisti ieškovui vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika. Nors ieškovas ir nepadave atskirojo skundo del pirmosios instancijos teismo nutarties, taciau kolegija viešaji interesa turincioje byloje turi pagrinda per˛engti skundo ribas ir pasisakyti del darbuotojui priteistu išmoku rušiu bei dyd˛iu pagristumo (CPK 320 str. 2 d.), nes darbdavio apeliaciniame skunde ieškovo J. M. atleidimo iš darbo teisetumo ir išmoku ryšium su darbuotojo atleidimu apskaiciavimo pagristumo klausimas apskritai yra keliamas.

Kolegija pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skund˛iamoje nutartyje nesprende klausimo del vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo nutarties del bankroto bylos iškelimo imonei isiteisejimo priteisimo. Ieškovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausima nagrinejes ˛emesnes instancijos teismas, neteisingai kvalifikaves ieškovo pasirinkta teisiu gynimo buda, netinkamai nustate ir priteistinas ieškovui išmoku rušis, t.y. nepagristai laike, kad po ieškovo neteiseto atleidimo iš darbo ieškovui turi buti priteistas ne vidutinis darbo u˛mokescio dydis u˛ priverstines pravaikštos laika, o vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika (DK 141 str. 3 d.). Šiu išmoku paskirtis ir priteisimo pagrindai, kaip mineta šios nutarties teisiniu argumentu dalyje, iš esmes skiriasi ir ignoruoti DK 297 straipsnio 4 dalyje ivardytas priteistinas išmoku rušis, kai darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu (nutartimi), nebuvo pagrindo. Nors ieškovas, klaidingai interpretuodamas darbo sutarties nutraukima reglamentuojancias teises normas, praše, darbdavio 2009 m. kovo 18 d. isakyma del atleidimo iš darbo pripa˛inus negaliojanciu, pripa˛inti ieškova atleistu pagal DK 127 str. 2 dali, tikruosius teisinius santykius tarp šaliu turi kvalifikuoti teismas. Teismas neturi igaliojimu pakeisti darbdavi ir, konstatavus atleidima neteisetu, pripa˛inti darbuotojo atleidima kitu DK numatytu atleidimo pagrindu. Jei darbdavys darbuotoja, taikydamas atitinkamus atleidimo iš darbo pagrindus, atleid˛ia neteisetai, teismas, konstataves atleidimo neteisetuma, privalo pripa˛inti darbuotoja atleistu iš darbo teismo sprendimu ir taikyti darbuotojui istatyme numatytas garantijas (DK 297 str. 4 d.).

Tuo tarpu kitas išmoku rušis, nurodytas DK 297 straipsnio 4 dalyje, byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas apskaiciavo neteisingai, kadangi netinkamai taike Aprašo nuostatas, neteisingai apskaiciavo ieškovo vidutini darbo u˛mokesti, vidutini valandini atlyginima, nepagristai mane, kad atsakovas ieškovui darba pasiule nuo 2009 m. spalio 19 d., nors atsakovo rašte aiškiai nurodyta, jog siuloma ieškovui i nauja darba atvykti nuo 2009 m. spalio 23 d., taip pat netinkamai taike DK 195 straipsnio ketvirtaja dali.

Taciau prieš apskaiciuojant ieškovui priteistinas darbo išmokas atskirais laikotarpiais yra butina nustatyti vidutini darbo u˛mokesti ir valandini atlyginima, nuo kuriu skaiciuojama išeitine išmoka ir išmoka u˛ priverstines pravaikštos laika.

Del ieškovo vidutinio menesinio, darbo dienos ir valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io

Išeitines išmokos ir vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika apskaiciavimo kai kurie kriterijai skiriasi, taciau ju apskaiciavimui taikomos tos pacios Aprašo nuostatos darbuotojo menesiniam ir valandiniam darbo u˛mokesciui apskaiciuoti.

Nagrinejamu atveju vidutinis ieškovo darbo u˛mokestis turi buti apskaiciuojamas u˛ laikotarpi nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. baland˛io 30 d. (Aprašo 6.1 p.). Tokia išvada darytina del to, kad ieškovas dali laiko atostogavo (2009 m. gegu˛es 4 d. – 2009 m. bir˛elio 9 d., b.l. 72) (2009 m. gegu˛es 1 d. – gegu˛es 3 d. buvo nedarbo dienos), 2009 m. bir˛elio 10 d. – 2009 liepos 13 d. administracija sutiko, kad ieškovas faktiškai nedirbtu, o 2009 m. liepos 14 d. – 2010 m. kovo 18 d. paskelbta prastova (Aprašo 5.1 p., 6.1 p.). Per laikotarpi, iš kurio turi buti apskaiciuotas ieškovo vidutinis darbo u˛mokestis, t. y. nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. baland˛io 30 d. buvo 61 darbo diena. Vidutinis menesinis ieškovo darbo u˛mokestis pagal darbo sutarti sudare 7 293 Lt per menesi. Pagal bylos duomenis ieškovas dirbo 5 darbo dienu savaites ir 8 valandu darbo dienos re˛imu (b.l. 119). Todel ieškovo vidutinis darbo u˛mokestis per diena sudaro 358,67 Lt (7 293 x 3 : 61), o vidutinis valandinis darbo u˛mokestis – 44,83 Lt. Šie skaiciai turi buti taikomi apskaiciuojant išeitines išmokos bei u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika dyd˛ius.

Del išmoku priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. spalio 22 d.

Pagal atsakovo 2009 m. liepos 13 d. isakyma Nr. P-09-09 nuo 2009 m. liepos 14 d. imoneje paskelbta prastova. U˛ ši laikotarpi ieškovui iš atsakovo turi buti priteistos išmokos pagal DK 195 straipsnio nuostatas. Nutarties dalyje, kurioje išdestyti teisiniai argumentai, pa˛ymeta, jog taikomas teises normas ir išmoku del prastovos dyd˛ius lemia tai, ar darbdavys pasiule darbuotojui prastovos metu kita darba, jei taip, ar šis darbas atitinka darbuotojo kvalifikacija, nekenkia jo sveikatai, ar darbuotojas, jeigu pasiulytas darbas iš esmes yra tinkamas, sutiko su pasiulymu. Kaip matyti iš bylos duomenu, Nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. spalio 22 d. atsakovas nesiule ieškovui dirbti kito darbo. Todel teismas pagristai taike DK 195 straipsnio treciaja dali ir remiantis ja nutare priteisti ieškovui iš atsakovo dvieju trecdaliu vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygi. Pagal šia norma, jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiuloma imoneje esancio kito darbo pagal jo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam u˛ kiekviena prastovos valanda mokamas jo dvieju trecdaliu vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne ma˛esnis nei Vyriausybes patvirtintas minimalusis valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda. Ši norma yra specialioji DK 195 straipsnio pirmosios dalies, kuri nustato, kad prastovos ne del darbuotojo kaltes laikas apmokamas ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda, at˛vilgiu, nes ji taikoma tuomet, kai darbdavys elgiasi pasyviai ir nepasiulo darbuotojui jo kvalifikacija atitinkancio kito darbo. Byloje nesant duomenu, kad atsakovas šiuo laikotarpiu siule ieškovui jo kvalifikacija ir išsilavinima atitinkanti darba, buvo pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 2/3 vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygi. Taciau priteisdamas šia išmokos ruši, teismas ne tik netinkamai nustate laikotarpi, bet ir neteisingai apskaiciavo priteistina vidutinio darbo u˛mokescio suma.

Kaip mineta, DK 195 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka skaiciuojama nuo vidutinio valandinio darbo u˛mokescio. Ieškovo vidutinis darbo u˛mokestis per faktiškai dirbta laika sudaro 44,83 Lt, vidutinis darbo u˛mokestis per diena - 358,67 Lt, skaiciuojant 8 darbo valandas per darbo diena (b.l. 119). Faktiškai dirbtu darbo dienu aptariamu laikotarpiu yra 72 darbo dienos arba 576 darbo valandos. Per ši laikotarpi ieškovas, kuriam atsakovas prastovos metu nepasiule tinkamo darbo, butu u˛dirbes 25 822,08 Lt, o 2/3 nuo šios sumos sudaro 17 214,72 Lt. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike materialiosios teises normas ir del to neteisingai nustate priteistina suma ieškovui J. M. u˛ mineta priverstines pravaikštos laikotarpi. Kolegijos nuomone, šiuo konkreciu atveju, siekiant u˛tikrinti teisingumo ivykdyma iš darbo teisiniu santykiu nagrinejamoje byloje, yra pagrindas per˛engti atskirojo skundo ribas ir patikslinti priteista suma (CPK 320 str. 2 d.).

Del mokejimo u˛ prastovos laika nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d.

2009 m. spalio 19 d. raštu atsakovas pasiule ieškovui kita darba, konkreciai, nuo 2009 m. spalio 23 d. pastoviai atvykti i UAB „Constructus“ biura Lvovo g. 25, Vilniuje, atlikti UAB „Constructus“ vykdytu sutarciu atliktu darbu aktu, kiek tai susije su ieškovo kompetencija ir išsilavinimu, per˛iura-kontrole, taip pat padeti tinkamai archyvuoti dokumentus pagal ieškovo vykdytas sutartis. Atsakovas patikino, jog darbas bus atliekamas UAB „Constructus“ patalpose ir ieškovo sveikatai nekenks (b.l. 13). Šios atsakovo ieškovui pasiulytos darbo funkcijos u˛tikrina ieškovo vykdytu funkciju testinuma, nes susijusios su sudarytu sutarciu per˛iurejimu bei archyvavimu. Ieškovas negincijo, jog u˛ ši laikotarpi jam atsakovas turejo moketi DK 195 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto dyd˛io atlygi, t. y. ne ma˛iau kaip trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda. Apelianto teiginys, kad ieškovas turejo atvykti i darba pagal ieškovo pateikta darbo pasiulyma, o neatvykimas vertintinas kaip pravaikšta, yra nepagristas. Kolegija pa˛ymi, kad darbuotojas prastovos metu turi teise pasirinkti, ar dirbti jam darbdavio siuloma kita darba, ar vis delto nesutikti su pasiulymu. Prastovos metu darbdaviui pasiulius kita darba ir darbuotojui nesutikus dirbti šio darbo, darbdavys privalo moketi tokiam darbuotojui DK 195 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto dyd˛io atlygi, o darbuotojo neatvykimo i darba vykdyti nauju funkciju negali vertinti kaip prastovos. Tokiu atveju darbdavys galetu darbo sutarti su darbuotoju nutraukti savo iniciatyva pagal DK 129 straipsnio antraja dali, nes darbo sutarties esmines salygos gali buti keiciamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui (DK 120 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. gruod˛io 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Del minimaliojo darbo u˛mokescio didinimo“ nustatyta minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda dydi minimali menesine alga yra 800 Lt, o minimalus valandinis atlygis - 4,85 Lt. Laikotarpi nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d. sudare 100 darbo dienu. Skaiciuojant, kad vienos darbo dienos trukme yra 8 darbo valandos, viso u˛ ši prastovos laika yra 800 darbo valandu. Todel teismas ieškovui iš atsakovo u˛ laikotarpi nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d. pagal DK 195 straipsnio 4 dali turejo priteisti 1 164 Lt (4,85 x 800 x 0,3).

Pagal DK 297 straipsni nutraukus darbo sutarti tarp šaliu teismo sprendimu ieškovui J. M. iš atsakovo turi buti priteista išeitine išmoka. Darbuotojo nepertraukiamas sta˛as toje darbovieteje nulemia tai, keliu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine išmoka jam turi buti sumoketa. Remiantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, darbuotojui turi buti išmoketa keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine išmoka, jei toje darbovieteje jis dirbo nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties menesiu. Nagrinejamu atveju ieškovas J. M. su atsakovu darbo sutarti sudare 2004 m. bir˛elio 30 d., todel jam turi buti priteista iš atsakovo keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine išmoka (b.l. 28-29). Kaip mineta, vidutinis darbo u˛mokestis, remiantis Aprašo 6.1 punktu, apskaiciuojamas iš paskutiniu 3 kalendoriniu menesiu, einanciu prieš ta menesi, u˛ kuri mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, kuris apskaiciuojamas u˛ atlikta darba ar dirbta laika, šiuo atveju u˛ laikotarpi nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. baland˛io menesio imtinai. Šiuo laikotarpiu ieškovo J. M. vidutinis darbo u˛mokestis per darbo diena sudaro 358,67 Lt, per darbo valanda - 44,83 Lt.

Pagal Aprašo 8 punkta, kuris šiuo atveju yra taikomas apskaiciuojant vidutini darbo u˛mokesti, vidutinis darbo u˛mokestis apskaiciuojamas dauginant vidutini darbo dienos u˛mokesti iš metinio vidutinio menesio darbo dienu skaiciaus. Isakymo I 2.1.1 punkte nustatyta, kad 2009 m. vidutiniškai buvo 21,1 darbo diena per menesi. Tai reiškia, kad ieškovo J. M. vidutini menesini darbo u˛mokesti, skaiciuojant išeitine išmoka, sudaro 7567,94 Lt (358,67 x 21,1), o visa išmoketina suma, remiantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sudaro 30 271,76 Lt (7567,94 x 4).

Del darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo

Sprend˛iant del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo ieškovui iš atsakovo, vertintina tai, kad 2010 m. spalio 7 d. isiteisejo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis del bankroto bylos iškelimo atsakovui (CPK 279 str. 1 d.). Ši aplinkybe teisiškai reikšminga sprend˛iant del darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo, kadangi isiteisejus teismo nutarciai del bankroto bylos iškelimo imonei, nutruksta delspinigiu, palukanu ir kitu mokejimu, taip pat ir kildinamu ir darbo teisiniu santykiu, skaiciavimas (DK 137 str., 207 str. 2 d.). Priverstines pravaikštos laikotarpis, u˛ kuri ieškovams turi buti priteista išmoka, sudaro nuo 2010 m. kovo 19 d., t. y. dienos, kai atsakovas neteisetai atleido ieškova iš darbo, iki teismo nutarties del bankroto bylos iškelimo atsakovui, isiteisejimo, t. y. iki 2010 m. spalio 7 d. imtinai. U˛ ši laikotarpi ieškovui turetu buti mokamas vidutinis darbo u˛mokestis, kuris apskaiciuojamas pagal bendrasias Apraše itvirtintas taisykles.

Ieškovo J. M. vidutinis darbo u˛mokestis per menesi sudaro 7 293 Lt, o vidutinis darbo u˛mokestis per diena sudaro 358,67 Lt. Laikotarpi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. spalio 7 d. sudare 6 pilni menesiai (2010 m. balandis – 2010 m. rugsejis) bei 14 darbo dienu (9 darbo dienos 2010 m. kovo menesi laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 31 d. ir 5 darbo dienos 2010 m. spalio menesi laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d.). Todel atsakovas ieškovui u˛ ši priverstines pravaikštos laikotarpi turetu sumoketi 48 779,38 Lt (7 293 x 6) + (14 x 358,67).

Pirmosios instancijos teismas nepagristai supainiojo priverstines pravaikštos instituta su u˛delsimo atsiskaityti su darbuotoju institutu, nesprende del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo darbuotojui iš darbdavio, o priteise vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Kadangi DK 297 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi, kiek tai susije su nurodytu išmoku rušiu darbuotojui iš darbdavio priteisimu, todel šiuo atveju yra pagrindas per˛engti atskirojo skundo ribas ir priteisti šia išmoka (CPK 320 str. 2 d.). Tuo paciu pastebetina, kad priteisus visas išmokas ieškovui, nepadavusiam atskirojo skundo byloje, iš esmes pasunketu apelianto padetis. Todel siekdama išlaikyti šaliu teisetu interesu pusiausvyra, atsi˛velgdama i tai, kad ieškovas J. M. pagal darbo sutarti su atsakovu jam pavestas naujas funkcijas (statybos direktoriaus) vykde tik nuo 2008 m. liepos 1 d., o nuo 2009 m. bir˛elio menesio tarp šaliu kilo gincai, taip pat i tai, jog ieškovas pats dirbo vadovu ir nesieke ginco taikaus išsprendimo, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, neteike atskirojo skundo del pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovui pradetos vykdyti bankroto proceduros u˛truko tik del paduotu atskiruju skundu del pirmosios instancijos teismo nutarties dalies del bankroto administratoriaus paskyrimo, bet ne del imones mokumo bukles, taip pat atsi˛velgiant i bankrutuojancios imones bei kitu jos kreditoriu interesus bei siekiant visu kreditoriu interesu pusiausvyros, teiseju kolegija mano, kad vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika ieškovui turi buti suma˛intas 2/3 ir iš atsakovo ieškovui J. M. priteistina 16 259,80 Lt šios išmokos suma.

Taigi, ieškovui J. M. iš atsakovo iš viso priteistina 64 910,28 Lt suma (17 214,72 Lt išmokos u˛ prastovos laika (DK 195 str. 3 d.) + 1164 Lt išmokos u˛ prastovos laika (DK 195 str. 4 d.) + 30 271,76 Lt išeitines išmokos + 16 259,8 Lt vidutinio darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika).

Del išmoku nepriteisimo u˛ laikotarpi nuo 2009 m. bir˛elio 10 d. iki 2009 m. liepos 13 d.

Skaiciuojant nesumoketa darbo u˛mokesti iki atleidimo iš darbo dienos, turi buti ivertinama ir tai, kad nuo 2009 m. liepos 14 d. imoneje vyko prastova. Taciau dar iki prastovos ieškovas po kasmetiniu atostogu, kurios pasibaige 2010 m. bir˛elio 9 d., turejo atvykti i darba. Atsakovas irodinejo, kad nuo 2009 m. bir˛elio 10 d. iki 2009 m. liepos 13 d. ieškovas nepagristai neatvyko i darba. Tuo tarpu ieškovas irodinejo, kad atsakovas šiuo laikotarpiu jam nepasiule jokio darbo. Darbo u˛mokestis u˛ ši laikotarpi nebuvo mokamas. Taciau atsakovas nesprende del ieškovo atleidimo iš darbo, pastarajam neatvykus (kaip teige atsakovas) i darba. Esant tokioms aplinkybems, ˛emesnes instancijos teismas pagal bylos aplinkybes tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šaliu šiuo laikotarpiu, nustates, kad ieškovas i darba neatvyko atsakovo leidimu, ir pagristai ieškovui nepriteise darbo išmoku u˛ nedirbta darba (DK 143 str. 2 d. 2 p.). Be to, prastova nebuvo iforminta ir apmoketi u˛ ši laikotarpi ieškovui atsakovas neturejo pagrindo, o ieškovas pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskunde.

Pagal A. C. ieškini teismo nustatytos faktines aplinkybes ir ju teisinis vertinimas

Civiliniu bylu Nr. 2-4515-656/2011 ir Nr. 2-4516-656/2011 faktines aplinkybes iš esmes sutampa. Tik skiraisi darbo teisiniu santykiu tarp ieškovu ir atsakovo prad˛ios terminai (ieškovas J. M. darbos sutarti sudare 2004 m. bir˛elio 30 d., o ieškovas A. C. – 2005 m. sausio 3 d.), ieškovu vykdytos darbo funkcijos (ieškovas J. M. iš prad˛iu dirbo montavimo darbu vadovu, veliau – statybos direktoriumi o ieškovas A. C. – projekto technines dalies vyr. specialistu/ekspertu), darbo u˛mokescio dydis (A. C. darbo u˛mokestis nuo 2007 m. spalio 1 d. padidintas ir sudare 4448 Lt per menesi), taigi, ir kiekvienam iš ju priteistinos sumos. Taciau tiek ju darbo sutarciu salygos (abu ieškovai i darba iš prad˛iu buvo priimti vykdyti darbus KLAI-PET statybos projekte Klaipedoje, veliau ju darbo sutartys tapo neterminuotomis), tiek gyvenamoji vieta (Ma˛eikiu mieste), tiek pareikšti reikalavimai atsakovui iš esmes yra analogiški.

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad abieju bylu ratio decidendi iš esmes sutampa. Todel analizuojant del A. C. atleidimo iš darbo teisetumo ir išmoku jam priteisimo, placiau nebenagrinejami tie fakto ir teises klausimai, kurie sutampa ir yra aptarti, išanalizavus kito ieškovo J. M. atleidimo iš darbo teisetuma bei darbo išmoku priteisima.

Abu ieškovus – tiek J. M., tiek ir Anatoliju C. atsakovas iš darbo atleido vienu isakymu – 2010 m. kovo 18 d. isakymu Nr. A-10-01. Remiantis anksciau išdestytais argumentais, nurodytais aptariant J. M. atleidimo teisetuma, ši darbdavio isakyma pirmosios instancijos teismas pagristai pripa˛ino neteisetu taip pat ir ieškovo A. C. at˛vilgiu, teisetai nutrauke darbo sutarti teismo sprendimu (nutartimi), tik neteisingai nustate atleidimo iš darbo momenta. Ieškovas A. C., kaip ir ieškovas J. M. iš darbo turejo buti atleistas isiteisejus teismo nutarciai del bankroto bylos atsakovui iškelimo, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d.

Del ieškovo A. C. vidutinio menesinio, darbo dienos ir valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io

Vidutinis ieškovo A. C. darbo u˛mokestis turi buti apskaiciuojamas u˛ ta pati laikotarpi kaip ir ieškovo J. M., t. y. skaiciuojant nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. baland˛io 30 d. (Aprašo 6.1 p.). Tokia išvada darytina del to, kad ieškovas 2009 m. gegu˛es - bir˛elio men. atostogavo, o nuo 2009 m. bir˛elio 19 d. iki 2009 m. liepos 13 d. administracija sutiko, kad ieškovas faktiškai nedirbtu, 2009 m. liepos 14 d. – 2010 m. kovo 18 d. pas darbdavi paskelbta prastova (Aprašo 5.1 p.).

Laikotarpiu, kai turi buti apskaiciuotas ieškovo A. C. vidutinis darbo u˛mokestis ir valandinis atlyginimas, t. y. nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. baland˛io 30 d. buvo 61 darbo diena. Vidutinis menesinis šio ieškovo darbo u˛mokestis pagal darbo sutarti sudare 4 448 Lt. Todel ieškovo A. C. vidutinis darbo u˛mokestis per diena sudaro 218,75 Lt (4 448 x 3 : 61), o vidutinis valandinis darbo u˛mokestis – 27,34 Lt. Šie skaiciai turi buti taikomi nustatant atlyginimo u˛ priverstines pravaikštos laika, u˛ prastovos laika (DK 195 str. 3 d.) bei išeitines išmokos dyd˛ius.

Del išmoku nepriteisimo u˛ laikotarpi nuo 2009 m. bir˛elio 19 d. iki 2009 m. liepos 13 d.

Nuo 2009 m. liepos 14 d. imoneje vyko prastova. Taciau dar iki prastovos ieškovas A. C. atostogavo, o nuo 2009 m. bir˛elio 19 d. iki 2009 m. liepos 13 d. neatvyko i darba, atsakovui šiuo laikotarpiu istatymo nustatyta tvarka nepasiulius ieškovui kito darbo ir nepaskelbus prastovos. Todel šis laikotarpis vertintinas kaip darbuotojo neatvykimas i darba darbdavio sutikimu ir darbo u˛mokestis ar išmokos u˛ ji nepriteisiamos.

Del išmoku priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. spalio 22 d.

Ieškovo A. C. vidutinis darbo u˛mokestis per diena sudaro 218,75 Lt, o vidutinis valandinis darbo u˛mokestis per faktiškai dirbta laika – 27,34 Lt, skaiciuojant 8 darbo valandas per darbo diena. Darbo dienu skaicius aptariamu laikotarpiu yra 72 darbo dienos arba 576 darbo valandos. Per ši laikotarpi ieškovas A. C., kuriam atsakovas prastovos metu nepasiule tinkamo darbo, butu u˛dirbes 15 747,84 Lt (576 x 27,34), o 2/3 nuo šios sumos sudaro 10 498,56 Lt (15 747,84 x 2/3).

Del mokejimo u˛ prastovos laika nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d.

2009 m. spalio 19 d. raštu atsakovas pasiule ieškovui Anatolijui C. kita darba, konkreciai, nuo 2009 m. spalio 23 d. pastoviai atvykti i UAB „Constructus“ biura Lvovo g. 25, Vilniuje, atlikti UAB „Constructus“ vykdytu sutarciu atliktu darbu aktu, kiek tai susije su ieškovo kompetencija ir išsilavinimu, per˛iura-kontrole, taip pat padeti tinkamai archyvuoti dokumentus pagal ieškovo vykdytas sutartis. Atsakovas patikino ieškova, jog darbas bus atliekamas UAB „Constructus“ patalpose ir ieškovu sveikatai nekenks (b.l. 13). Šios atsakovo ieškovui pasiulytos darbo funkcijos u˛tikrina ieškovo vykdytu funkciju testinuma, nes susijusios su sudarytu sutarciu per˛iurejimu bei archyvavimu. Ieškovas negincijo, jog u˛ ši laikotarpi jam atsakovas turejo moketi DK 195 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto dyd˛io atlygi, t. y. ne ma˛iau kaip trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda.

Laikotarpi nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d. sudare 100 darbo dienu. Skaiciuojant, kad vienos darbo dienos trukme yra 8 darbo valandos, viso u˛ ši prastovos laika yra 800 valandu. Todel ieškovui Anatolijui C. iš atsakovo u˛ laikotarpi nuo 2009 m. spalio 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d. pagal DK 195 straipsnio 4 dali priteistina 1 164 Lt (4,85 x 800 x 0,3).

Ieškovas A. C. su atsakovu darbo sutarti sudare 2005 sausio 3d., todel jam turi buti priteista iš atsakovo keturiu menesiu vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io išeitine išmoka (b.l. 60, DK 140 str. 1 d. 4 p.). Šio ieškovo vidutini darbo u˛mokesti, skaiciuojant išeitine išmoka, sudaro 4 615,62 Lt (218,75 x 21,1), o visa išmoketina suma, remiantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sudaro 18 462,48 Lt (4 615,62 x 4).

Del darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika priteisimo

Ieškovo A. C. vidutinis darbo u˛mokestis per menesi sudaro 4 448 Lt, o vidutinis darbo u˛mokestis per diena sudaro 218,75 Lt. Laikotarpi nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. spalio 7 d. sudaro pilni šeši menesiai, taip pat 9 darbo dienos kovo menesi bei 5 darbo dienos spalio menesi. Todel atsakovas ieškovui u˛ ši priverstines pravaikštos laikotarpi turetu sumoketi 29750,5 (4448 x 6 + 218,75 x 14 = 26688 + 3062,5 = 29750,5 Lt).

Analogiškai, priteisus visas išmokas ieškovui, nepadavusiam atskirojo skundo byloje, iš esmes pasunketu apelianto padetis. Todel siekdama išlaikyti šaliu teisetu interesu pusiausvyra, atsi˛velgdama i tai, kad ieškovas A. C. darbo santykiuose su atsakovu buvo palyginti ne ilga laikotarpi (iki neteiseto atleidimo - kiek daugiau kaip 5 metus), o nuo 2009 m. bir˛elio menesio tarp šaliu kilo gincai, taip pat i tai, jog ieškovas pats dirbo administracini darba ir nesieke ginco taikaus išsprendimo, nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu, neteike atskirojo skundo del pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovui pradetos vykdyti bankroto proceduros u˛truko tik del paduotu atskiruju skundu del pirmosios instancijos teismo nutarties dalies del bankroto administratoriaus paskyrimo, bet ne del imones mokumo bukles, taip pat atsi˛velgiant i bankrutuojancios imones bei kitu jos kreditoriu interesus bei siekiant visu kreditoriu interesu pusiausvyros, teiseju kolegija mano, kad vidutinis darbo u˛mokestis u˛ priverstines pravaikštos laika ieškovui turi buti suma˛intas 2/3 ir iš atsakovo ieškovui J. M. priteistina 9916,83 Lt.

Taigi, ieškovui Anatolijui C. iš atsakovo iš viso priteistina 40 041,87 Lt suma (10 498,56 Lt išmokos u˛ prastovos laika (DK 195 str. 3 d.) + 1164 Lt išmokos u˛ prastovos laika (DK 195 str. 4 d.) + 18 462,48 Lt išeitines išmokos + 9 916,83 Lt vidutinis darbo u˛mokescio u˛ priverstines pravaikštos laika).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike materialiosios teises normas, reglamentuojancias darbo teisiniu santykiu pasibaigima teismo sprendimu (nutartimi), neteisingai nustate darbo sutarciu tarp ieškovu ir atsakovo nutraukimo data, moketinas su darbo teisiniais santykiais susijusiu išmoku darbuotojams rušis ir laikotarpius, todel patvirtino netinkamo dyd˛io atsakovo buvusiu darbuotoju kreditorinius reikalavimus (CPK 330 str.). Del šiu prie˛asciu ˛emesnes instancijos teismo nutartys keistinos (CPK 337 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis civ. byloje Nr. 2-4515-656/2011, kuria darbo sutartis tarp ieškovo J. M. ir atsakovo UAB „Constructus“ nutraukta teismo nutartimi nuo 2010 m. kovo 19 d. keistina, nurodant, kad darbo sutartis tarp šaliu nutraukta nuo 2010 m. spalio 7 d. Taip pat keistina nutarties dalis, kuria atsakovo UAB „Constructus“ bankroto byloje patvirtintas J. M. kreditorinis reikalavimas 65 698,61 Lt dyd˛io sumai ir nustatytina, kad tvirtintinas kreditoriaus J. M. 64 910,28 Lt dyd˛io kreditorinis reikalavimas UAB „Constructus“ bankroto byloje. Kita nutarties dalis šioje byloje paliktina nepakeista.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nutarties dalis civ. byloje Nr. 2-4516-656/2011, kuria darbo sutartis tarp ieškovo A. C. ir atsakovo UAB „Constructus“ nutraukta teismo nutartimi nuo 2010 m. kovo 19 d. keistina, nurodant, kad darbo sutartis tarp šaliu nutraukta nuo 2010 m. spalio 7 d. Taip pat keistina nutarties dalis, kuria atsakovo UAB „Constructus“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus A. C. kreditorinis reikalavimas 43 470,70 Lt sumai ir nustatytina, kad tvirtintinas A. C. 40 041,87 Lt dyd˛io kreditorinis reikalavimas UAB „Constructus“ bankroto byloje. Kita nutarties dalis šioje byloje paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegu˛es 16 d. nutarti civ. byloje Nr. 2-4515-656/2011 ir 2011 m. gegu˛es 16 d. nutarti civ. byloje Nr. 2-4516-656/2011 pakeisti.

Pakeisti nutarciu dalis, kuriomis nustatyta, kad darbo sutartys tarp ieškovo J. M. ir atsakovo UAB „Constructus“ bei tarp ieškovo A. C. ir atsakovo UAB „Constructus“ nutrauktos nuo 2010 m. kovo 19 d. ir laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo J. M. ir atsakovo UAB „Constructus“, taip pat darbo sutartis tarp ieškovo A. C. ir atsakovo UAB „Constructus“ nutraukiamos teismo sprendimu (nutartimi) nuo 2010 m. spalio 7 d.

Suma˛inti teismo patvirtinta J. M. 65 698,61 Lt dyd˛io kreditorini reikalavima iki 64 910,28 Lt, o teismo patvirtinta A. C. 43 470,710 Lt dyd˛io kreditorini reikalavima iki 40 041,87 Lt Lt UAB „Constructus“ bankroto byloje.

Kitas nutarciu dalis palikti nepakeistas.